O, kaip aš branginu tavo Įstatymą! (A. Rahel Schafer)

Teologiniai straipsniai 2011-05-24

Daug krikščionių šiandien galvoja, kad įstatymas yra tik priemonė bausti dėl neklusnumo. Deja, mes užmiršome branginti įstatymą!

Ilgiausia psalmė Biblijoje (Ps 119) nėra skirta Dievo meilei ar Jo šventumui apibūdinti, bet – žavėjimąsi Dievo įstatymu. Šis džiaugsmas atspindi Dešimties Įsakymų apmąstymą: „Aš esu VIEŠPATS, tavo Dievas, kuris išvedžiau tave iš Egipto žemės, iš vergijos namų“ (Iš 20, 2). Nors dažnai praleidžiama, ši įžanginė eilutė nusako likusio teksto, t.y. geriausiai žinomų Dievo įsakymų, toną. Įstatymo tikslas nėra priversti paklusti griežtam tironui, ar nuraminti kaprizingą dievą. Dievas pats davė pagrindinę priežastį, kodėl reikia laikytis įstatymo. Tai dėkingumas už atpirkimą.

Pakartoto įstatymo knygoje dešimt įsakymų yra išplėsti ir paaiškinti detaliau, tarsi pamokslas. Hebrajų kalboje šios knygos pavadinimas reiškia „mokymas“ (Tora). Kas septynerius metus izraelitai perskaito visą knygą drauge (Įst 31, 10-13). Svarbiau, Įst 17, 14-20 yra užrašytas pamokymas kiekvienam karaliui, turinčiam būti pavyzdžiu žmonėms. Monarchas privalėjo turėti įstatymo nuorašą nuo pat savo karaliavimo pradžios. Šios eilutės nurodo keturias pagrindines priežastis, kodėl Dievo įstatymas buvo svarbus.

1. Klusnumas – tai dėkingumas, kad Viešpats išvedė izraelitus iš vergijos namų. „Kai būsi atėjęs į kraštą, kurį VIEŠPATS, tavo Dievas, duoda tau, ir paveldėjęs jį bei įsikūręs jame, nuspręsi: ‘Pasiskirsiu sau karalių, kaip kad visur daro aplinkinės tautos’, iš tikrųjų gali pasiskirti karaliumi tą, kurį VIEŠPATS, tavo Dievas, išrinks. […] Įsodintas į savo karalystės sostą, jis turės įsakyti, kad šio įstatymo nuorašas būtų jam padarytas ant ritinio Levio giminės kunigų akivaizdoje“ (Įst 17, 14-18). Dievo rūpestis yra klusnumo pagrindas. Kraštą ir pačią karalystę suteikė tik Dievas. Įstatymas simbolizuoja Dievo ir Jo žmonių sandorą. Iš tikrųjų visa Pakartoto įstatymo knyga primena daugybę to laikmečio sutarčių, kuriose buvo išvardinamos visos feodalo (Dievas) vasalams (Izraeliui) suteiktos malonės. Paskui sutartyje būdavo išvardijamos sąlygos, padėsiančios išreikšti dėkingumą. Naujame Testamente yra užrašyti Jėzaus žodžiai, mokantys, kad klusnumas Dievo įstatymui yra artimai susijęs su meile Jam: „Jei mane mylite, jūs laikysitės mano įsakymų“ (Jn 14, 15).

Dievo įstatymas

Svarbūs Dievo įstatymo principai yra apreikšti ir Dešimtyje Įsakymų, ir Kristaus gyvenime. Jie išreiškia Dievo meilę, valią ir tikslus, susijusius su žmonių elgesiu ir santykiais. Šie įsakymai saisto visus žmones visais laikais. Nurodymai yra Dievo sandoros su Jo žmonėmis pagrindas ir teismo matas. Tarpininkaujant Šventajai Dvasiai įsakai atskleidžia nuodėmę ir padeda suprasti, kad mums reikia Išgelbėtojo. Išganymas yra pagrįstas malone, o ne darbais, bet to vaisius yra klusnumas Įstatymui. Klusnumas ugdo krikščionišką charakterį ir apskritai pasitarnauja gerovei. Tai įrodo mūsų meilę Viešpačiui ir artimui. Tikinčiojo klusnumas apreiškia Kristaus galią keisti žmogaus gyvenimą, ir tai sustiprina krikščionišką liudijimą. (Iš 20, 1-17; Ps 40, 7-8; Mt 22, 36-40; Įst 28, 1-14; Mt 5, 17-20; Hbr 8, 8-10; Jn 15, 7-10; Ef 2, 8-10; 1 Jn 5, 3; Rom 8, 3-4; Ps 19, 7-14.)

2. Kai apmąstome Dievo Žodį, Aukščiausiasis įgalina mus paklusti. „Tepasilieka jis su juo, teskaito jį visas savo gyvenimo dienas, idant, ištikimai laikydamasis šio įstatymo žodžių ir šių įstatų, išmoktų pagarbiai bijoti VIEŠPATIES, savo Dievo“ (Įst 17, 19). Dievo įstatų apmąstymas yra būtinas klusnumui. Dėl laiko, praleisto su Dievo Žodžiu, Viešpats įgalindavo karalių laikytis įstatymo. Dievo žmonės visada laikydavosi Jo įsakų, ir širdyje palaikydavo santykius su Juo. Pats Dievas žadėjo apipjaustyti jų širdis, kad jie sugebėtų sekti Jo įstatais (Įst 30, 6). Dėl šios priežasties Dešimt Įsakymų gali būti skaitomi kaip 10 pažadų (pvz.: „[pažadu], neturėsi kitų dievų, tiktai mane“). Jėzus pakartojo šį principą Naujame Testamente, vadindamas Save vynmedžiu, o mokinius – šakelėmis, kurios duos vaisių tiktai pasilikdamos Jame, ir Jis padarys juos panašius į Save (Jn 15, 1-8).

3. Įstatymas – apsauga. „Teneišpuiksta jo širdis prieš kitus brolius, tenenukrypsta nei į dešinę, nei į kairę, idant jis ir jo palikuonys ilgai karaliautų Izraelyje“ (Įst 17, 20). Įstatymas taip pat apreiškia, kokia pikta yra nuodėmė. Be įstatymo žmonės nežinotų, kada jie nukrypo nuo siauro tako. Ir dar, skirtingai nuo kitų „dievų“ reikalavimų, Dievo įstatymas nėra nei sunkus, nei tolimas (Įst 30, 11-16). Parašytas dėl kitų gerovės, įstatymas globoja gyvybę ir orumą, santykius ir turtą. Taigi, įstatymas nėra kliūtis, neleidžianti mums mėgautis gyvenimu ir malonėmis, bet tvora, apsauganti mus nuo pasaulio ir jo pavojų.

Iš tikrųjų, Dievo įstatymas yra amžinas ir nesikeičiantis. Dešimt Įsakymų buvo žinomi iki įvykių prie Sinajaus (pvz.: Pr 2, 2-3; 4, 8-12; 26, 7; 39, 7-9). Nors Paulius džiaugiasi laisve Kristuje, ją apaštalas taip pat lygino su vergystę teisumui (Rom 6, 15-22). Pauliaus apibūdinta vergystė nuodėmei neleidžia mums laikytis įstatymo, bet esame išlaisvinami, priėmę mums priskirtą nepriekaištingą Kristaus klusnumą (Rom 8, 3-4). Jonas pakartojo tai, užrašydamas, kad laikų pabaigoje mylintys Dievą laikysis Jo įsakymų (Apr 14, 12).

4. Pavojus – Dievo vardui. „Teneišpuiksta jo širdis prieš kitus brolius, tenenukrypsta nei į dešinę, nei į kairę, idant jis ir jo palikuonys ilgai karaliautų Izraelyje“ (Įst 17, 20). Galų gale, įstatymo vykdymas yra susijęs su Dievo vardu ir charakteriu, kuriuos apjuodino Jo tautos nuodėmės. Aplinkinės tautos garbindavo dievus atsižvelgiant į dievo sugebėjimą apsaugoti ir palaiminti žmones ir žemę. Dėl to, kad būtų išsaugotas geras Dievo vardas, kurį Jo tauta išniekino kitų tautų akivaizdoje, Dievas žada duoti naują širdį Savo žmonėms (Ez 36, 22). Taip pat ir mūsų samprata, ryšium su Dievo įstatymu, turi būti siejama su visuotine klusnumo reikšme. Paklusdami Dievo įstatymui, kuris yra Jo charakterio atspindys, liudijame visiems, kad mūsų Dievas yra ištikimas (Mt 5, 16; Rom 7, 12; Hbr 8, 8-10; 1 Jn 5, 2-3).

Krikščionys neturi sutelkti savo dėmesį į tai, kad paklusti Dievo įstatymui yra sunku. Verčiau energingai ieškokime galimybių, kad parodytume dėkingumą mūsų Išgelbėtojui. Negalime paklusti įstatymui atsiskyrę nuo Jėzaus, tačiau buvome atpirkti Avinėlio krauju, ir Šventosios Dvasios galia panašėjame į Kristų. Įstatymas apsaugo mus nuo vergystės nuodėmei, ir suteikia daug galimybių paliudyti ir pagarbinti Dievo vardą. Užuot galvoję, kad įstatymas yra našta, galime džiaugsmingai liudyti, kad Dievas išvadavo mus iš nuodėmės, ir dėl to mes tarnaujame Jam.

„O, kaip aš branginu tavo Įstatymą! Mąstau apie jį visą dieną“ (Ps 119, 97).