7. Žmonijos prigimtis

Vyras ir moteris buvo sukurti pagal Dievo paveikslą su savitais bruožais, galia ir laisve mąstyti ir veikti. Tačiau, nors ir sukurti kaip laisvos būtybės, kiekvienas yra nedaloma kūno, proto ir dvasios vienybė, priklausanti nuo Dievo, teikiančio gyvenimą, kvėpavimą ir visa kita. Kai mūsų pirmieji tėvai nepakluso Dievui, jie paneigė savo priklausomybę nuo Jo ir prarado savo aukštą padėtį. Dievo atvaizdas juose buvo iškreiptas ir jie tapo mirtingi. Jų palikuonys paveldėjo šią puolusią prigimtį ir jos pasekmes. Jie gimsta su silpnybėmis ir polinkiu į blogį. Tačiau Dievas Kristuje sutaikė pasaulį su savimi ir per savo Dvasią atgailaujančiuose mirtinguosiuose atkuria jų Kūrėjo atvaizdą. Sukurti Dievo šlovei, jie yra pašaukti mylėti Jį ir vienas kitą bei rūpintis savo aplinka. (Pr 1, 26–28; Pr 2, 7.15; Pr 3; Ps 8, 5–9; Ps 51, 7.12; Ps 58, 4; Jer 17, 9; Apd 17, 24–28; Rom 5, 12–17; 2 Kor 5, 19–20; Ef  2, 3; 1 Tes 5, 23; 1 Jn 3, 4; 1 Jn 4, 7–8.11.20)