Mes nevisada mokame puikiai bendrauti vieni su kitais, o kaip mes galime bendrauti su Dievu, Kurio nematome? Tai dažnas klausimas netgi tarp žmonių, kurie pasirenka tikėti, kad yra Dievas, Kuris nori bendrauti, drąsinti ir guosti kiekvieną žmogų.
Kaip bendrauti su Dievu? Galbūt lengviau būtų tai suprasti tokiu būdu: mes su Juo kalbame, kai meldžiamės, Jis su mumis kalba kai skaitome Jo Žodį – Šventąjį Raštą. Kad suprasti Dievą ir Jo kelius žmonijai, mums reikia pastovaus bendravimo su Dievu, juk Dievo Žodis tai maistas mūsų dvasiniam gyvenimui. Iš dvasinio gyvenimo kyla dvasiniai vaisiai – „Dvasios vaisius yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas.“ (Šventasis Raštas, Naujasis Testamentas, Pauliaus laiškas Galatams 5, 22-23). Gyvenimo įstatymas yra, kad kaip mes bendraujame taip ir su mumis bus bendraujama. Ar mes kupini meilės, džiaugsmo, gerumo, kantrybės, ramybės? Turbūt retas drąsiai pasakytų taip į visus panašius klausimus. Todėl tai dar vienas įrodymas, kad mums reikia Dievo. Taip pat svarbu ne tik skaityti Šventąjį Raštą, bet ir maldoje kreiptis į Dievą. Malda, tai mūsų širdies atvėrimas Dievui kaip mūsų geriausiam draugui. Malda ne Dievą priartina prie mūsų, bet mus pakylėja arčiau Dievo. Mes galime melstis savais žodžiais kaip ir mokė apaštalai ir Kristus, tokių pavyzdžių apstu Šventajame Rašte. Pasidalinkite su Dievu savo nerimu, baime, problemomis, džiaugsmais ir svajonėmis. Jūs Jo tikrai neapsunkinsite. Juk Jo Žodžiu buvo sukurti pasauliai, Jis pakankamai galingas, kad neštų jūsų gyvenimo naštą. Išmokime melstis ir skaityti Jo Žodį, ir tikrai įgysime naujų jėgų gyvenimui ir visiems kilniems tikslams.
Dar viena įdomi pamoka, kaip mes fizinio maisto negalime prisivalgyti per vieną prisėdimą visam mėnesiui, taip ir dvasiškai negalime būti šiandien sotūs vakar dienos maistu. Kasdien mums reikia naujo Dievo apreiškimo, naujų minčių mūsų protui.
Vienas žmogus yra pasakęs sparnuotą frazę – „Geriau gyventi tikint Dievu ir po mirties atrasti, kad Dievo nėra, negu gyventi taip lyg Dievo nėra ir po mirties atrasti, kad Jis yra.“ Verta susimąstyti. Gyvenimas greitai prabėga, nejaugi mes esame čia tik tam, kad valgytume, dirbtume ir vėliau taptume maistu kirmėlėms ir pabaiga? Aš tikiu, kad tikrai ne. Šventasis Raštas padrąsina, kad yra Dievas ir Jis myli kiekvieną žmogų ir nori atskleisti žmonėms vilties pilną ateitį. „Garantuoju, kad aš tikrai žinau savo užmojį jums, – tai VIEŠPATIES žodis, – užmojį jūsų labui, o ne jūsų žalai! Noriu jums suteikti sklidiną vilties ateitį.“ (Šventasis Raštas, Senasis Testamentas, pranašas Jeremijas 29, 11).
Šventajame Rašte atrandame, kad Dievas yra gyvas ir nesikeičiantis Dievas. Jo Žodyje užrašytos pranašystės apie daugelį įvykių pasaulio istorijoje išsipildė netgi su kaupu, todėl galime pasitikėti kiekvienu Jo Žodžiu. Tikrai didinga viltis skamba iš Šventojo Rašto puslapių.
