adventistai.lt » Mes tikime

1. Šventasis Raštas

Mantas Kučinskas — Wed, 12 May 2010 15:31:27 +0000

šventasis Raštas, Senasis ir Naujasis Testamentai, yra užrašytas Dievo Žodis, kurį Šventosios Dvasios įkvėpti perdavė ir užrašė šventi Dievo žmonės. Dievas per Savo Žodį perdavė žmogui pažinimą, būtiną jo išganymui. Šventasis Raštas yra patikimas Jo valios apreiškimas. Jis yra charakterio etalonas, patyrimo matas, autoritetingas doktrinų apreiškimas ir patikimas Dievo veikimo istorijoje aprašymas.
2Pt 1,20.21; 2Tim 3,16.17; Ps 119,105; Pt 30,5.6 Iz 8,20; Jn 10,35; 17,17; 1Tes 2,13; Hebr 4,12

2. Trejybė

Mantas Kučinskas — Wed, 12 May 2010 15:27:58 +0000

Yra vienas Dievas: Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia, amžina trijų Asmenybių sąjunga. Dievas yra nemirtingas, visagalis, visažinis ir visur esantis. Jis yra beribis ir už žmogiškojo suvokimo ribų. Tačiau gali būti pažintas dėka Jo apreiškimo. Jis yra amžinai vertas visos kūrinijos pagarbos, šlovinimo ir tarnavimo.
5Moz 6,4; Mt 28,19; 2Kor 13,13; Ef 4,4-6; 1Tim 1,17′ 1Pt 1,2; Apr 14,7

3. Dievas Tėvas.

Mantas Kučinskas — Wed, 12 May 2010 15:26:36 +0000

Dievas, amžinasis Tėvas, yra visagalis Kūrėjas, kuris Savo buvimu palaiko visą kūriniją. Jis yra šventas ir teisingas, gailestingas ir maloningas, lėtas pykti ir kupinas meiles bei ištikimybės. Šios savybės, atsispindinčios Sūnuje ir Šventojoje Dvasioje, yra Tėvo apsireiškimas
Pr 1,15; Apr 4,11; 1Kor 15,28; Jn 3,16; 1Jn 4,8; 1Tim 1,17; Iš 34,6.7; Jn 14,9

4. Sūnus. Amžinasis Dievas Sūnus tapo įsikūnijusiu Jėzumi Kristumi

Mantas Kučinskas — Wed, 12 May 2010 15:25:53 +0000

Viskas buvo sukurta per Jį. Jame buvo atskleistas Dievo charakteris. Žmonijos išganymas buvo įgyvendintas per Jį. Ir Jam yra pavestas pasaulio teismas. Amžinasis Dievas tapo žmogumi, Jėzumi Kristumi. Jis, pradėtas Šventosios Dvasios, gimė iš mergelės Marijos. Jis gyveno bei patyrė gundymus, kaip ir kiekvienas žmogus, tačiau tobulai atskleidė Dievo teisumą ir meilę. Savo stebuklais Jis parode dievišką galią ir buvo pripažintas Dievo pažadėtuoju Mesiju. Jis kentėjo ir laisvanoriškai mirė ant kryžiaus už mūsų nuodėmes. Jis buvo prikeltas iš numirusių ir, užžengęs į dangų, tarpininkauja už mus dangiškojoje šventykloje. Jis vėl sugrįš šlovėje galutinai išgelbėti Savo žmones ir viską naujai atstatyti.
Jn 1,1-3.14; Kol 1,15-19; Jn 10,30; 14,9; Rom 6,23; 2Kor 5,17-19; Jn 5,22; Lk 1,35; Fil 2,5-11; Hebr 2,9-18; 8,1.2; 1Kor 15,3.4; Jn 14,1-3

5. Šventoji Dvasia

Mantas Kučinskas — Wed, 12 May 2010 15:24:28 +0000

Amžinasis Dievas, Šventoji Dvasia, kartu su Tėvu ir Sūnumi, bendrai dalyvavo kūrimo, įsikūnijimo ir atpirkimo darbe. Ji įkvepė Biblijos rašytojus. Ji pripildė Jėzaus gyvenimą jėga. Ji kviečia ir ragina žmones; ir tuos, kurie atsiliepia, Ji atnaujina ir pakeičia pagal Dievo panašumą. Tėvas ir Sūnus atsiuntė Ją visados būti su Jo vaikais. Ji apdovanoja dvasinėmis dovanomis bažnyčią , įgalina ją liudyti Kristų ir, harmonijoje su Biblija, įveda tiesos pilnatvę.
Pr 1,1.2; Lk 1,35; Apd 10,38; 2Pt 1,21; 2Kor 3,18; Ef 4,11.12; Apd 1,8; Jn 14,16-18.26; 15,26.27; 16,7-13

6. Kūryba

Mantas Kučinskas — Wed, 12 May 2010 15:23:33 +0000

Dievas yra visų dalykų Kūrėjas ir Biblijoje yra atskleistas tikrasis Jo kūrybines veiklos aprašymas. Viešpats sukūrė ‘dangų ir žemę‘ ir visa, kas yra gyva, ir ilsėjosi septintąją pirmosios savaites dieną. Taip Jis paliko sabatą kaip besikartojantį paminklą Jo kūrybiniam darbui atminti. Pirmieji žmonės, vyras ir moteris, sukurti pagal Jo paveikslą, tapo visos kūrinijos vainiku. Jiems buvo patikėta valdyti pasauli bei juo rūpintis. Kai pasaulis buvo baigtas kurti, jis buvo ‘labai geras‘ ir skelbė apie Dievo šlovę.
Pr 1,2; Iš 20,8-11; Ps 19,2-7; 33,6.9; 104; Hebr 11,3

7. Žmogaus prigimtis

Mantas Kučinskas — Wed, 12 May 2010 15:21:34 +0000

Vyras ir moteris, kiekvienas atskirai, buvo sukurti pagal Dievo panašumą. Jie gebėjo laisvai mąstyti ir nevaržomi gyventi. Tačiau, nors ir būdami laisvi, jie vis tiek priklausė nuo Dievo, kuris suteikia gyvybę ir visą, kas yra reikalinga sielos, proto ir kūno vienybei ir funkcijoms palaikyti. Jiems nusidėjus, jie prarado savo priklausomybę nuo Dievo ir puolė. Panašumas į Dievą buvo iškreiptas ir jie tapo mirtingi. Jų palikuonys dalijasi puolusia prigimtimi ir jos pasekmėmis. Jie gimsta su silpnybėmis ir polinkiu į blogį. Tačiau Dievas per Kristų suderino pasauli su Savimi ir per Savo Dvasią atkuria atgailaujančiuose mirtinguosiuose jų Kūrėjo atvaizdą. Sukurti Dievo šlovei, jie yra pašaukti mylėti Jį ir vienas kita bei rūpintis savo aplinka.
Pr 1,26-28; 2,7.15; 3; Ps 8,5-9; Apd 17, 24-28; Ps 51,12; 1Jn 4, 7.8.11.20

8. Didžioji kova

Mantas Kučinskas — Wed, 12 May 2010 15:20:12 +0000

Visa žmonija yra įtraukta į didžiąja kova tarp Kristaus ir šėtono, kuri įsiliepsnojo dėl Dievo charakterio, Jo įstatymo ir Jo valdymo principu. Šis konfliktas prasidėjo danguje, kai vienas iš kūrinių, apdovanotų pasirinkimo laisve, savanaudiškai išsikeldamas tapo šėtonu ir sugundė sukilimui dalį angelų. Sugundęs Adomą ir Ievą nusidėti, jis pasėjo jų širdyse maišto dvasią. Žmogaus nuodėmė iškreipė Dievo paveikslą žmoguje ir pasėjo netvarką kūrinijoje. Visa tai pasiekė kulminaciją prieš pasaulinį žemės sunaikinimą tvanu. Pasaulis, stebimas visos kūrinijos, tapo pasaulinio konflikto arena, kurioje meilės Dievas galiausiai bus išteisintas. Kristus siunčia Šventąją Dvasią ir ištikimus angelus, kurie padėtų, lydėtų ir apsaugotų Jo žmones šioje kovoje, jiems žengiant išganymo keliu.
Apr 12,4-9; Iz 14,12-14; Ez 28,12-18; Pr 3,1-24; Rom 1,19-32; 5,12-21; 8,19-22; Pr 6-8; 2Pt 3,8; 1Kor 4,9; Hebr 1,14

9. Kristaus gyvenimas, mirtis ir prisikėlimas

Mantas Kučinskas — Wed, 12 May 2010 15:17:44 +0000

Dievas parūpino vienintelį būdą apsivalyti nuo nuodėmių dėka Kristaus gyvenimo, kuris pasižymėjo tobulu paklusnumu Dievo valiai. Kiekvienas, kuris tikėjimu priima šį suderinimą, gali turėti amžinąjį gyvenimą dėka Jo kančios, mirties ir prisikėlimo. Kristaus gyvenimas žemėje padėjo visai kūrinijai geriau suprasti begalinę ir šventą Kūrėjo meilę. Šis tobulas suderinimas išaukština Dievo teisinga įstatymą ir Jo maloningą charakterį, pasmerkia mūsų nuodėmę ir pasirūpina mūsų išganymu. Kristus mirė mūsų vietoje, todėl kiekvienam yra suteikiama galimybė būti suderintais su Dievu ir pasikeisti. Kristaus prisikėlimas skelbia Dievo pergalę prieš blogio jėgas. Tie, kurie priima šį suderinimą, gali būti tikri dėl galutines pergales prieš nuodėmę ir mirtį. Prisikėlimas skelbia Jėzaus Kristaus, prieš kurį klaupsis kiekvienas kelis danguje ir žemėje, viešpatystę.
Jn 3,16; Iz 53,1-12; 1Pt 2,21.22; 1Kor 15,3.4; 20-22; 2Kor 5,14.15.19-21; Rom 1,4; 3,25; 8,3.4; 1 Jn 2,2; Kol 2,15; Fil 2,6-11

10. Išganymo patyrimas

Mantas Kučinskas — Wed, 12 May 2010 15:16:23 +0000

Dievas, begalinės meilės ir malonės skatinamas, siuntė Kristų, kuris nepažinojo nuodėmės, kad būtų nuodėme už mus tam, kad Jame mes galėtume tapti Dievo teisumu. Mes, Šventosios Dvasios raginami, jaučiame savo poreikį, pripažįstame savo nuodėmingumą, išpažįstame savo prasižengimus ir tikime Jėzų, kaip Viešpatį ir Kristų, kaip mūsų pavyzdį ir auką mūsų vietoje. Šis tikėjimas, kuris priima išgelbėjimą, ateina per dieviškąją Žodžio galią ir yra Dievo malonės dovana. Per Kristų mes esame išteisinami, įvaikinami, kaip Dievo sūnūs ir dukterys ir išlaisvinami iš nuodėmės vergystės. Dvasios dėka mes gimstame iš naujo ir esame pašventinami. Dvasia atnaujina mūsų protus, užraso Dievo meilės įstatymą į mūsų širdis ir suteikia jėgos šventai gyventi. Pasilikdami Jame, mes tampame dieviškosios prigimties dalininkais ir jau dabar turime užtikrinimą išteisinimu teismo metu.
2Kor 5,17-21; Jn 3,16; Gal 1,4; 3,13.14; 4,4-7; Tit 3,3-7; Jn 16,8; 1Pt 2,21.22; Rom 10,17; Lk 17,5; Mk 9,23.24; Ef 2,5-10; Rom 12,2; Hebr 8,17-12; Ez 36,25-27; 2Pt 1,3.4; Rom 8,1-4; 5,6-10