Laisvė rinktis. Jėzus mirė, kad turėtume teisę rinktis (Ted N. C. Wilson)

Teologiniai straipsniai 2011-05-30

Viena išskirtinė septintos dienos adventistų išpažįstama tiesa pagrįsta Šventuoju Raštu – tai tikėjimas pasirinkimo laisve. Pastaroji yra centrinė didžiosios kovos tarp gėrio ir blogio tema, prasidėjusi prieš amžinuosius laikus. Dievo pasirinktas valdymas visada buvo pagrįstas Jo charakteriu; juk „Dievas yra meilė“ (1 Jn 4, 8). Klusnumas iš baimės prieštarauja Dievo principams. Velnias užsipuolė Dievo pasirinktą valdymą, tvirtindamas, kad niekas negarbina Dievo iš meilės, bet tiktai iš baimės. Todėl Edene Dievas išaugino gero ir pikto pažinimo medį, suteikdamas žmonėms laisvę pasirinkti paklusti Jam arba ne.

Kai mūsų pirmieji tėvai buvo sugundyti šėtono ir pasirinko jį valdovu, jie, tiesą sakant, neteko laisvės rinktis. Kelio atgal nebuvo. Pora nebepakluso Dievui iš meilės. Pagalba turėjo būti suteikta iš aukščiau. Dievas buvo paruošęs sprendimą. Prieš sukurdami žemę, Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Dievas Šventoji Dvasia paruošė išgelbėjimo planą. Todėl Kristus atėjo į šią žemę ir gyveno iš meilės paklusdamas Savo Tėvui, paneigdamas šėtono tvirtinimą, kad iš meilės Dievo įstatymui paklusti negalima. Tada Jis mirė už mus ir sumokėjo kainą už mūsų nuodėmes, kad vėl galėtume rinktis.

Išgelbėjimo darbas nepasibaigė Kristaus mirtimi ant kryžiaus. Dabar Jis tarpininkauja už mums dangiškoje šventykloje. Tiriamasis teismas, prasidėjęs 1844 m. (Dan 8, 14), yra didžia dalimi susijęs su žmonių sprendimais, kuriuos daro kiekvienas asmuo, arba pasirinkdamas Dievą, arba Jį atmesdamas.

Tai turi būti daroma širdimi
Todėl septintos dienos adventistai energingai palaiko ir gina religines žmogaus teises. Kiekvienas žmogus turi turėti teisę priimti Dievą. Žinoma, nenorime ginti to, kas prieštarauja Dievo įstatymui. Tačiau norime, kad visi galėtų rinktis tikėti galingu ir mylinčiu Dievu, parūpinusiu išganymą kiekvienam iš mūsų. Nors norime, kad kiekvienas pažintų ir mylėtų Šventame Rašte apreikštą Dievą, neverčiame to daryti. Versti daryti net tai, kas gera prieštarauja Dievo valiai ir prisideda prie šėtono melagystės apie Dievą. Dievui turime paklusti iš meilės. Tai yra religinės laisvės esmė.

Dauguma žmonių paprastai mano, kad laisvė garbinti yra geras dalykas. Daugelis pasakytų, kad jie tiki religijos laisve. Lankydamas įvairias šalis, kuriose sąžinės laisvė yra nedraudžiama, aš dėkoju valstybės tarnautojams už religinę laisvę, suteiktą jų gyventojams, ir nurodau, kad šis principas yra stiprios visuomenės ir tautos pamatas. Bet dažnai šis principas pritaikomas labai skirtingai.

Kai kuriose vietose, kur religinė laisvė praeityje buvo varžoma, pasikeitus politinei situacijai, tvirtą poziciją užsitikrino dominuojančios religijos, kurios gali būti priešiškos skirtingiems tikėjimams. Atrodo, kad kai kurie žmonės nori religinės laisvės sau, bet ne kitiems. Tokios šališkos religinės laisvės apraiškos septintos dienos adventistai turi saugotis. Niekada neturime būti dėl to kalti, augdami skaičiumi ir įtaka.

Žvelgiant į istoriją galima pamatyti, kad religijai ir politikai artimai susivienijus atsiranda potencialas piktnaudžiauti. Dažnai, kai dominuojančios religinės organizacijos įtakoja socialinius ir politinius svertus, atsiranda paskata riboti daugumai nepriklausančiųjų asmeninę laisvę. Todėl svarbu, kad septintos dienos adventistai visame pasaulyje nuolat imtųsi iniciatyvos supažindindami vietos valdžią ir šalies vyriausybę, pilietinius lyderius, religines organizacijas ir įmonių vadovus su mūsų pozicija, susijusia su religinės laisvės būtinybe.

Tai neturi būti tik išpažįstamų tiesų sąrašo dalis, bet mūsų kaip sąžinės laisvės gynėjų požiūris. Kai žmonės geriau supras, kokios pozicijos laikosi septintos dienos adventistai, vyriausybės, religinės organizacijos ir įvairiausių sričių lyderiai pamatys, kad septintos dienos adventistai nėra kažkokia keista grupė, bet žmonės, kuriems rūpi žmonijos gerovė, kad mes užsiimame visuomenės ir tautos kūrimu. Tada mūsų pareiškimas dėl religinės laisvės bus aiškesnis ir priimtinesnis.

Žinojimas, kas mes esame
Generalinės Konferencijos Ryšių Su Visuomene ir Religinės Laisvės Skyrius ruošia nuostabią medžiagą ir stropiai dirba, iškeliant religinės laisvės ir sąžinės laisvės klausimą visame pasaulyje. Tačiau to nepakanka. Mums reikia visų septintos dienos adventistų pastangų. Mes visi turime pristatyti mūsų supratimą, kad gyvybė yra visa aprėpianti dovana, sukurta Dievo, įskaitant fizinius, protinius, socialinius ir dvasinius mūsų gyvenimo aspektus.

Iš visų žmonių šioje žemėje, septintos dienos adventistai turi būti draugiškiausi ir aktyviausiai parodyti, kas mes esame, kokie esame, ką palaikome ir kaip galime padėti kurti sveiką visuomenę. Kur bebūtume, turime ieškoti galimybių bendrauti su žmonėmis, neišsižadant mūsų tikėjimo tiesų. Nors netikime ekumenizmu, turime ieškoti galimybių padėti žmonėms priimti gerus sprendimus. Susidraugaujant būsime paprašyti paaiškinti mūsų tikėjimą ir gyvenseną. Taip atsiras galimybių padėti žmonėms sužinoti, kas mes ir kodėl giname religinę laisvę.

Asmeniškai aiškinant mūsų tikėjimą, galėsime pristatyti ir krikščionišką literatūrą, įskaitant nuostabią knygą „Didžioji Kova“. Pastarosios autorė Elena Vait (Ellen G. White) norėjo, kad ši knyga būtų platinama daugiau negu kiti jos darbai. Knygoje „Didžioji Kova“ yra apibūdinta religinės laisvės svarba bei paaiškinta, kodėl svarbu priimti tinkamus sprendimus, pasirenkant sekti Dievą. Verta iš naujo perskaityti šią knygą šiais metais, ruošiantis 2012 ir 2013 metų programai, kai ši knyga bus dalijama.

Net tose vietose, kur religinė laisvė nėra varžoma, visada išlieka grėsmė, kad galime netekti to, kas neįvertinama. Todėl nuolatinis budrumas yra religinės laisvės kaina. Religinė laisvė nėra svarbi tik septintos dienos adventistams, tiesiog esame tam kvalifikuoti.

Parodykime, kas esame
Mano draugas turėjo tokį ženklą, ant kurio buvo parašyta: „Skelbkite Evangeliją visada. Kai būtina, tai darykite kalbėdami“. Būti septintos dienos adventistu reiškia kur kas daugiau, negu laikytis tikėjimo tiesų ir pasirinkti tam tikrą gyvenseną. Tai susiję su mūsų asmeniniais santykiais su Dievu ir artimu. Juk mūsų priimti sprendimai lemia, ar pavedame save į Dievo rankas ir leidžiame Jam veikti mumyse per Šventąją Dvasią. Turime aiškiai suprasti, kad esame išgelbėti malone, kad esame visiškai priklausomi nuo Dievo bei skolingi mylinčiam ir galingam Viešpačiui, kuris ne tiktai sukūrė mus, bet ir atpirko. Kai tai įvyks, mūsų požiūris nebus tarsi mechaninis, atspindintis įstatymo raidės prisilaikymą. Greičiau jis taps dinamiškas, pilnas Dvasios dėl mūsų dėkingumo ir visiško atsidavimo Dievui.

Yra toks posakis: „duonos kepalėlyje yra daugiau religijos, negu gali atrodyti“. Pasidalindami kepalėliu duonos su artimu, talkinant kažkam patenkinti elementarius poreikius, padedant kalinčiam ar kažkam, kas turi bėdų namuose, galbūt kažkam, kas susiduria su problemomis santuokoje, kur bebūtume, padėdami žmonėms galingai liudijame pasauliui, kas tokie yra septintos dienos adventistai.

Ginant laisvę
Pranašystės liudija, kad, nepaisant dabartinės religinės laisvės, ateis metas, kai dėl daugybės veiksnių sąžinės laisvė visame pasaulyje bus apribota. Tačiau vis tiek turime optimistiškai žvelgti į ateitį, nes žinome istorijos pabaigą. Biblija patikina dėl Dievo žmonių likimo. Skaitant tokias knygas, kaip „Didžioji Kova“, aš žinau, kad Dievo bažnyčia ištvers iki galo, ir kad Dievas Savo ranka lydės likučio bažnyčią.

Saugodami ir gindami brangią religinės laisvės dovaną, pasinaudokime ja ir parodykime žmonėms pasirinkimo laisvės Iniciatorių, mylintį ir nuostabų Dievą.

***

Ted N.C.Wilson yra Septintosios dienos adventistų bažnyčios Generalinės konferencijos prezidentas.