Kiekviena krikščioniška denominacija turi tam tikrus biblinius tekstus, išpuoselėtus jų tradicijos, kurie geriausiai išreiškia jos egzistavimo priežastį. Turbūt nėra svarbesnių Viešpaties žodžių, kurie suvaidino didesnį vaidmenį Septintosios dienos adventistų Bažnyčios istorijoje nei Apreiškimo 14,6.7
“…Ir aš pamačiau kitą angelą, lekiantį dangaus viduriu, turintį paskelbti žemės gyventojams, visoms tautoms, gentims, kalboms ir žmonėms amžinąją evangeliją. Jis šaukė galingu balsu: “Bijokite Dievo ir atiduokite jam pagarbą, nes atėjo jo teismo valanda; nuolankiai pašlovinkite dangaus ir žemės, jūros ir vandens šaltinių Sutvėrėją.” Apr 14, 6.7
Tačiau Apreiškimo 14, 6.7 centre yra ‘amžinoji Evangelija’. Adventistai yra evangeliškieji krikščionys, išpažįstantys tradicines doktrinas apie Trejybę, Kristaus dieviškumą bei vienintelį išganymą dėka Jo aukos. Apokalipsė suformuoja adventistiškos žinios pateikimą, tačiau šios žinios esmėje yra geroji naujiena, kuria dalijasi pagrindinės krikščioniškos denominacijos.
Ši Šv. Rašto eilutė ragina vyrus ir moteris išaukštinti Dievą aukščiau visko. Ji skelbia Jį esant žemės ir dangaus Kūrėju ir visa ko Viešpačiu. Ji pavaizduoja Jį kaip gyvųjų bei mirusiųjų Teisėją ir ragina gyventi gyvenimą, anot Džono Miltono žodžių, ‘kaip mano didžiojo mokytojo akivaizdoje’. Šios mintys yra puoselėjamos Septintosios dienos aventistų. Jie yra žmonės, kuriems rūpi etikos klausimai. Jiems yra svarbios doktrinos, tačiau dar labiau yra svarbus jų praktinis įgyvendinimas. Jie išaukština Dievą ir Jo charakterį bei stengiasi laikytis Jo Dešimties įsakymų. Iš viso to – Dievo išaukštinimo ir Jo principų įgyvendinimo – iškyla jų labiausiai išskirtinė doktrina ir antroji jų pavadinimo dalis, Septintosios dienos adventistai.
Galiausiai, Apreiškimo 14, 6.7 apibrėžia misijos suvokimą. Šis tekstas perteikia Jėzaus pasaulio viziją. Pasaulio, kuriame viso pasaulio žmonių rasės bei žmogiškas išskirtinumas lenkiasi prieš Jo sostą. Pasaulio, kuriame yra išsižadėta amžius besitesiančio priešiškumo ir skaldymo pagal rases, odos spalvą, kalbą, lytį, padėtį visuomenėje, profesiją ar paveldėtus stereotipus, vardan Jėzaus Kryžiaus. Taigi, nors Septintosios dienos adventistų Bažnyčia yra palyginus nedidelė, tik dvylika milijonų, ji pasižymi išskirtinai globaliniu mąstymu. Ji yra viena iš labiausiai pasklidusių po pasaulį protestantiškų denominacijų. Septintosios dienos adventistų Bažnyčios narių galima rasti daugiau nei 200-uose skirtingų šalių.
Trumpai tariant, Apreiškimo 14, 6.7 įprasmina adventizmo dvasią. Tačiau kada atsirado šis judejimas? Kokios yra jo istorinės bei krikščioniškosios tradicijos šaknys? Kokie yra jo išskirtiniai mokymai ir kokį pagrindą jie turi? Ir dar, koks yra bažnyčios požiūris į ekumeninį judejimą bei kitas krikščioniškąsias denominacijas?
