Kai Tedas Wilson buvo išrinktas naujuoju Septintos dienos adventistų bažnyčios prezidentu, jis pasakė jaudinantį pamokslą, sutelkdamas dėmesį į Kristų ir pabrėždamas Evangelijos skelbimą. Pamokslo pavadinimas – „Ženkime pirmyn“. Kiekvienas bažnyčios narys buvo padrąsintas atlikti savo vaidmenį, kad būtų skelbiama Jėzaus Kristaus Evagelija ir Jo greitas sugrįžimas pasauliui, kuriame sparčiai vykdomos pranašystės, parodančios artėjančius paskutiniuosius laikus.
Dėkojame Generalinei konferencijai, kad buvo leista pasinaudoti filmuota medžiaga.

Trumpas krikščioniškosios bažnyčios istorijos pristatymas, kuriame paminimos pagrindinės pranašystės, užrašytos Danieliaus ir Apreiškimo knygoje. Tai ištrauka iš dokumentinio filmo „Paskutiniųjų laikų judėjimas. Ženkime pirmyn“

Judrios Daka miesto turgavietės, sausakimšos Bankoko gatvės, Kambodžos kaimai ir miestų lūšnynai, Singapūro daugiaaukščiai ir Mikronezijos salos, išskirtinė laukinė gamta ir kraštovaizdžiai – tai Pietų Azijos ir Ramiojo vandenyno divizija. Spalvinga šių kraštų kultūra, istorija ir gerai žinoma virtuvė daro Aziją nuostabia pasaulio vietove. Pastaroji taip pat yra didelis iššūkis misijai.

Istoriškai mažiau apgyvendintos vietovės visada buvo labiau atviros Adventistų bažnyčios skelbiamai Vilties žiniai, sakė pasaulinės Adventistų bažnyčios sekretorius G.T.Ng. Mes buvome “salų bei kaimų bažnyčia”, kalbėjo jis kreipdamąsis į 300 delegatų suvažiavusių į susitikimą iš viso pasaulio, “Miestų evangelizacija gali būti didelis iššūkis”.

Apie 19 milijonų žmonių, kalbančių 800 skirtingų kalbų gyvena Niujorke. Apie darbą didžiuosiuose pasaulio miestuose galvojo ir mūsų bažnyčios “pionieriai”. E. Vait rašė, kad ji praleido labai daug bemiegių naktų galvodama apie evangelizaciją didžiuosiuose miestuose. “Kankinančiai sunku galvoti apie tai, kad taip ilgai jie buvo apleisti” – rašė ji.

“Visą šį laiką didžioji dalis bažnyčios resursų buvo skiriama misijai aplenkiant didelius miestus” – kalbėjo Adventistų misijos skyriaus vadovas Gary Krause, “Nors didžiausi mūsų poreikiai yra butent čia” (t.y miestuose red.past.). Bažnyčia privalo sekti Jėzaus pavyzdžiu, kuris buvo tarp žmonių, rūpinosi jais, rodė dėmesį, užuojautą bei supratimą, padėjo jų fiziniuose poreikiuose ir tik tada kviesdavo žmones sekti juo”.

Gairės kurias priėmė iš viso pasaulio susirinkę bažnyčios atstovai, įtraukia tiek asmeninę evangelizaciją tiek įvairius renginius bei programas skirtas pasiekti žmones gyvenančius 650-yje didžiųjų pasaulio miestų. ” Atsižvelgiant į kultūrinius skirtumus bei kiekvieno regiono unikalius poreikius”, trylikos pasaulinės Adventistų bažnyčios divizijų atsakingi vadovai savo nuožiūra pasirinks konkrečius miestus bei veiklos juose strategijas. Didžioji dauguma delegatų sutarė, kad šioje misijoje Bažnyčia sutelks savo resursus, skyrių veiklą, mokslo institucijas.

“Mūsų mokyklos gali vaidinti labai svarbų vaidmenį siekiant šio tikslo. Jose gali būti koordinuojami metodai, kurie naudojami misijos darbui didžiuosiuose miestuose, ugdant evangelistus, siekiant, kad jie būtų tikri savo reikalo žinovai”.

Misija didžiuosiuose pasaulio miestuose ir konkrečiai – Niujorke buvo ilgametė Bažnyčios prezidento T. Wilson’o idėja ir aistra. 1981 metais jis apsigynė daktaro laipsnį Niujorko Universitete. Jo mokslinio darbo tema buvo susijusi su E. Vait darbų studija apie misijos darbą mieste.

Kol bažnyčia, pradedanti savo tarnavimą didžiuosiuose miestuose žengs rimtus žingsnius Niujorke, Bažnyčios vadovas paragino kitų pasaulio regionų atstovus mąstyti apie panašią veiklą savo kraštuose. Kaip labai svarbų misijos lauką T. Wilson’as paminėjo ir Europos miestus.

Komentuodamas pasaulinės Adventistų bažnyčios sprendimą koncentruoti savo misijos veiklą didžiuosiuose pasaulio miestuose, Adventistų bažnyčios Lietuvoje vadovas Bertold Hibner sakė: “Tai perspektyvi idėja ir aš ją palaikau. Tokiu būdu galima pasiekti didesnę visuomenės dalį miestuose. Lietuvoje miestai nėra tokie kaip Niujorkas, bet ir čia didžioji dalis žmonių gyvena miestuose. Be to, žmonės gyvenantys miestuose, turi vienokių ar kitokių ryšių su tais, kurie gyvena kaimo vietovėse, pavyzdžiui, studentai atvažiuonatys studijuoti iš kaimo vietovių ar mažesnių miestų. Lietuvoje situacija kiek kitokia ir mūsų didieji miestai gerokai mažesni, tad mažieji miestai taip pat svarbūs. Reikia balanso.”

Septintosios dienos adventistų bažnyčia ilgą laiką buvo žinoma dėl savo įsitikinimų ir tvirtų nuostatų, tačiau, visų nuostabai, šiuo metu ji yra sparčiausiai auganti krikščioniška denominacija Šiaurės Amerikoje.

Duomenys rodo, kad Septintosios dienos adventistų bendruomenė auga 2,5% Šiaurės Amerikoje kasmet, o tuo tarpu Pietų baptistai ir kitos neauga.

Jėzaus Kristaus paskutiniųjų laikų bažnyčia, arba mormonai, užregistravo 1,4% augimą. Ši denominacija taip pat akcentuoja narystę.

Stebėtojai nesugeba paaiškinti tokio augimo, nes adventistai laikosi šabo bei kitų Senojo Testamento įstatymų, susijusių su mityba, įskaitant vegetarizmo.

„Tai denominacija, kuri iš esmės grįžta prie pagrindų, galvodama apie tai, ką Dievas norėjo pasakyti visomis šiomis taisyklėmis ir nurodymais bei kaip mes galime tapti tuo, kuo Dievas norėtų, kad mes taptume?“ – sakė Fulerio Seminarijos (Fuller Theological Seminary) krikščioniškos evangelizacijos ekspertas Danielius Šo (Daniel Shaw). Jis pridėjo, kad tai prieštarauja viskam, kas vyksta amerikietiškoje kultūroje. Jo manymu, tai labai įdomu.

Tačiau Septintos dienos adventistai galvoja apie tolimesnį augimą Šiaurės Amerikoje. Čia yra tiktai 1.1 milijono viso pasaulio adventistų. Pastarųjų pasaulyje – 16 milijonų. Kitur ši bendruomenė auga beveik dukart greičiau.

„Nemanome, kad mūsų bendruomenė itin auga, ir tai kelia rūpestį, ypač Šiaurės Amerikoje“, – anot Rono Kluze (Ron Clouzet), Šiaurės Amerikos Divizijos Evangelizacijos Instituto, priklausančio Andrews universitetui, vadovo.

Kluze nurodė, kad sparčiai auga ispaniškai kalbanti adventistų bendruomenė. Anot Rono: „Be pastarosios mes atrodytume niūriai“.

Adventistai didino evangelizacines pastangas ir JAV, ir visame pasaulyje. 2009 m. beveik 80 % iš 6 000 adventistų bendruomenių Šiaurės Amerikoje vykdė ilgalaikes evangelizacines programas viešbučiuose ir kitur.

Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų regionas tradiciškai priskiriamas daugumai nereliginių JAV sričių. Čia pradėtos kurti vadinamos „krikščioniškos kavinės“, kuriose žmonės gali įsitaisyti patogiai, atsipalaiduoti ir klausinėti apie bažnyčią nejausdami spaudimo.

[tedNEWS]

Namas kuriame 1860 aisiais vyko Generaline konferencija

Šiai idėjai buvo pritarta, tačiau be pavadinimo jokia organizacija teisiškai egzistuoti negali, o tai reiškia, kad negalėtų įgyvendinti ir to, dėl ko ji buvo kuriama. Kai kurie “Generalinės konferencijos” dalyviai pasisakė prieš pavadinimo parinkimą, bijodami, kad Adventistai taps tik dar viena krikščioniška denominacija, o gal būt net blogiau – taps “Babele” (žodis apreiškimo knygoje naudojamas apibūdinti sumaiščiai ir pasaulietiškumui).
Nežiūrint nuogąstavimų, visgi buvo apsispręsta ieškoti tinkamo pavadinimo.
Vienas iš daugiausiai pritarimo balsų sulaukęs pavadinimas buvo “Dievo Bažnyčia”. Tokiam pavadinimui pritarė ir James White’as. Kiti manė, kad toks pavadinimas skambėtų pernelyg pasipūtėliškai, be to jis buvo naudojamas ir kitų bažnyčių. Galų gale buvo pasiūlytas “Septintosios dienos adventistai”, pavadinimas, už kurį balsavo daugelis susirinkusiųjų. Kai pavadinimas leidyklai buvo išrinktas, delegatai balsavo už tai, kad tas pats pavadinimas turėtų būti rekomenduojamas ir bažnyčioms.

James White'as (1821-1881)

Taigi 1860 metų spalio 1 dieną buvo pasirinktas pavadinimas, kuris, kaip vėliau rašė Elena Vait, skirtas “tinkamai atspindėjo musų tikėjimo vertybes”.
Tuo metu buvo 2500 Septintosios dienos adventistų Bažnyčios narių, kurių dauguma gyveno JAV šiaurės rytuose ir pietryčių Kanadoje. Šiai dienai adventistais save laiko apie 16 milijonų žmonių visame pasaulyje.

Daugiau informacijoa apie šią datą, Bažnyčios pavadinimo reikšmę ir istoriją:
www.150sda.org
www.adventist.org

O taip pat:
Video apie bažnyčios pavadinimo reikšmę (en)

Poklabis su Septintosios dienos adventistų Bažnyčios Lietuvoje Prezidentu – Vyskupu Bertold Hibner

Daugiau apie tai, kas vyko prieš 150 metų, bei kokį vaidmenį tai suvaidino bažnyčios gyvenime šiandien, klausykitės tinklo laidoje, kur pastorius Mantas Kučinskas kalbina Adventistų bažnyčios Lietuvoje vyskupą-prezidentą, pastorių Bertold Hibner.

Bažnyčios vadro 150 – asis jubiliejus. Interviu.