Senojo Testamento chronologija
931-722 m. iki Kr. Šiaurinės Izraelio karalystės karaliai. 10 dinastijų. Sostinė Samarija. Valdė 20 karalių. Vien blogi karaliai. Valdymo laikotarpis 208 m. Tremtis į Asiriją 722 m. iki Kr.
1) Izraelio karaliaus Jeroboamo I dinastija nuo 931 iki 909
2) Izraelio karaliaus Baašos dinastija nuo 909 iki 885
3) Izraelio karaliaus Omrio dinastija nuo 885 iki 841
4) Izraelio karaliaus Jehuvo dinastija 841 iki 752
Paskutiniai Izraelio karaliai:
5) Izraelio karaliaus Šalumas 752
6) Izraelio karalius Menahemas 752 iki 742
7) Izraelio karalius Pekachija 742 iki 740
8) Izraelio karalius Pekachas 752 iki 732
9) Izraelio karalius Ozėjas 732 iki 722
931-586 m iki Kr. Pietinės karalystės Judo karaliai. 2 giminės: Judo ir Benjamino. Sostinė Jeruzalė. Valdė 19 karalių ir viena karalienė. 1 dinastija. 4 geri karaliai, 4 pakankamai geri, 12 blogi. Tremtis į Babiloną nuo 605/4 m. iki Kr.
Nuo Šiaurinio Izraelio atskilimo nuo Judėjos iki Izraelio sąjungos su finikiečiais sutvirtinimo
931-874 iki Kr.
Dovydo dienomis sukurtas vieningas Izraelis suskilo po Saliamono mirties. Izraelio tautos atstovai susirinkę Sichemo mieste pareikalavo naujojo karaliaus Rehabeamo sumažinti mokesčius. Nekreipdamas dėmesio į jų prašymus karalius susidūrė su rimta opozicija ir buvo priverstas bėgti į Jeruzalę. Judo ir Benjamino giminės prisijungė prie Dovydo sūnaus, o likusios 10 giminių Šiaurinio Izraelio karaliumi išsirinko Jeroboamą. Dievo pranašas Judo karaliui uždraudė malšinti sukilimą. Šiaurinio Izraelio karalius Dane ir Betelyje pastatė auksinius veršius, užėmė vyriausio kunigo pareigas, parinko kunigus, įvedė naujas šventes ir skatino visą Izraelio tautą garbinti stabus. Pilietinis karas tarp Judo ir Izraelio tęsėsi 22 metus. Judo karalius visoje savo teritorijoje tvirtino miestus ir juose palikdavo savo vietininkus, kad jie stiprintų jo karalystę. Įtvirtinęs karalystę, Judo karalius ir tauta atpuolė nuo Dievo. Penktais Judo karaliaus valdymo metais Egipto kariuomenė įsiveržė į Judėją ir užėmė daugelį įtvirtintų miestų įskaitant ir Jeruzalę. Paklausę pranašo žodžių karalius ir judėjai atgailavo. Egiptiečių antpuoliai buvo pristadyti. Visdėlto Rehabeamas garbino stabus. Sekantis Judo karalius Abijamas kariavo prieš Izraelį, užėmė kai kuriuos miestus. Stabmeldystė plito Judoje. Judo karaliaus Asos valdymo pradžioje taika truko apie dešimt metų. Kadangi jis sostą paveldėjo gana jaunas, jo motina valdė pirmuosius penkiolika jo valdymo metų. Nežiūrit į jos prieštaravimus Asa įsakė naikinti Judėjoje stabus. 897-896 m. iki Kr. etiopiečiai užpuola Judą. Asa laimi karą prieš juos. Net iš Šiaurinio Izraelio žmonės rinkosi pas Judo karalių, pripažindami kad Dievas yra su juo. Jis savo stabmeldę motiną atleido iš pareigų, sudaužė jos stabus.
Po Jeroboamo I mirties jo dinastiją sunaikino Baša ir pasiskelbė Izraelio karaliumi. Jis savo valdas išplėtė iki Ramos (8 km. iki Jeruzalės). Taip kontroliavo šiaurinius kelius nuo Ramos į Jeruzalę ir neleido žmonėms perbėgti į Judą. Judo karalius Asa atnaujino sąjungą su Sirų karaliumi Bendadu I Damaskiečiu. Bendadas nutraukė sąjungą su Izraeliu ir įsiveržė į Šiaurinio Izraelio teritoriją. Izraelio karalius pasitraukė iš Ramos ir nebekėlė grėsmės Judai. Dievo pranašui papriekaištavus Asai dėl jo sąjungos su sirais, jis uždarė jį į kalėjimą. Zimris, Izraelio karaliaus kovos vežimų vadas nužudo Bašo palikuonį ir pasiskelbia Izraelio karaliumi. Omris, Izraelio kariuomenės vadas su savo kariais nuvyko į Tircą, kur Zimris susidegino rūmuose. Izraelio karaliumi tapo Omris. Jis Izraelio sostine padarė Samarijos miestą. Omris pavergė moabiečius. Izraelis rinkdamas mokesčius ir valdydamas prekybą įgijo didelių turtų. Prekybinius santykius su finikiečiais Omris sutvirtino per savo sūnaus Ahabo vedybas su Sidono karaliaus dukterimi Jezabele.
| Metai iki Kr. | Įvykis | Rašto eilutės |
|---|---|---|
| Pranašas AHIJAS išpranašauja Izraelio karalystės skilimą. | 1 Kar 11,26-40 | |
| 931 | Dešimt Šiaurinio Izraelio giminių atsitraukia nuo Judo. | 1 Kar 12,1-20; 2 Met 10 |
| 931 | Dievas per pranašą ŠEMĄJĄ uždraudė Judo karaliui Rehabeamui kovoti prieš Izraelį. | 1 Kar 12,21-24; 2 Met 11,1-4 |
| 931-910 (22 m.) | Izraelio karaliaus Jeroboamo I valdymo laikotarpis. Pilietinis karas truko per visus 22 karaliaus valdymo metus. | 1 Kar 12,25-14,20 |
| Pranašas JEDOJAS. | 2 Met 9,29 | |
| Izraelio karalius Jeroboamas įveda stabmeldystės kultą Izraelyje. | 1 Kar 12, 25-33 | |
| DIEVO ŽMOGUS iš Judos, atvyksta į Betelio miestą ir pasmerkia stabmeldystę. Jis išpranašauja, jog ateityje gims Jošija, kuris degins alkų kunigų kaulus ant aukuro. | 1 Kar 13,1-10 | |
| DIEVO ŽMOGUS nepaklūsta Dievo nurodymams. | 1 Kar 13,11-32 | |
| Izraelio karalius Jeroboamas daro blogus darbus. | 1 Kar 13,33-34 | |
| Pranašas AHIJAS išpranašauja Izraelio karaliaus Jeroboamo vaiko mirtį, Jeroboamo namų sunaikinimą ir Izraelio nelaisvę. Izraelio sostinė – Tirca. | 1 Kar 14,1-18 | |
| 931-913 (17 m.) | Pirmasis Judo karalius Rehabeamas, Saliamono sūnus gimęs iš amorietės žmonos. Sulaukęs 41 m. pradėjo valdyti Judą. | 1 Kar 14,21; 2 Met 12,13 |
| Judo karalius Rehabeamas stiprino savo šalies miestų apsaugą. | 2 Met 11,5-12 | |
| Kunigai, levitai ir Izraelio teisieji iš Šiaurinio Izraelio emigruoja į Judą. | 2 Met 11,13-16 | |
| 929 | Tris metus Judo karalius Rehabeamas vaikšto Dovydo ir Saliamono keliais. | 2 Met 11,17 |
| Judo karaliaus Rehabeamo žmonos ir vaikai. | 2 Met 11,18-23 | |
| Judo karalius Rehabeamas atsitraukia nuo Dievo Įstatymo vykdymo. Judo žmonės garbina alkose ir gyvena nuodėmiaudami. | 1 Kar 14,22-24; 2 Met 12,1.14 | |
| 927 | Penktais Judo karaliaus Rehabeamo karaliavimo metais Egipto karalius Šyšakas I, įsiveržė į Judą ir užėmė daugelį sutvirtintų miestų. Šyšakas užpuolė Jeruzalę ir iš šventyklos išgabeno visus turtus. Pranašas ŠEMAJAS pranašavo, kad Jeruzalė bus išlaisvinta nuo egiptiečių. Karaliui Rehabeamui atgailavus, Juda nebuvo sunaikinta. Egipto karaliaus Šyšako pergalė išgraviruota ant Karnako šventyklos sienos. | 1 Kar 14,25-28; 2 Met 12,2-12 |
| 913 | Judo karaliaus Rehabeamo valdymo paskutiniai metai. | 1 Kar 14,29-15,6; 2 Met 12,15-16 |
| 913-911 (3 m.) | Antrasis Judo karalius Abijamas pradėjo valdyti 18-aisiais Izraelio karaliaus Jeroboamo valdymo metais. | 1 Kar 15,1-2; 2 Met 13,1-2 |
| Judo karalius Abijamas nebuvo ištikimas visa širdimi Viepačiui. | 1 Kar 15,3-5 | |
| Judo karalius Abijamas kovojo prieš Izraelio karalių Jeroboamą ir laimįjo pergalę prieš jį. | 2 Met 13,3-20 | |
| Judo karalius Abijamas turėjo keturiolika žmonų ir daugelį vaikų. | 2 Met 13,21 | |
| Judo karaliaus Abijamo paskutiniai valdymo metai. | 1 Kar 15,7-8; 2 Met 13,22 | |
| 911-869 (41 m.) | Trečiasis Judo karalius Asa pradėjo valdyti 20-aisiais Izraelio karaliaus valdymo metais ir valdė 41 metus. | 1 Kar 15,9-10 |
| Judo karalius Asos dienomis taika Judoje truko 10 metų. | 2 Met 13,23 | |
| Karalius Asa pradėjo religines reformas Judoje. Jis pašalino alkas. Pašalino nuo sosto Maaką, savo senelę, kuri garbino Ašerą. | 1 Kar 15,11; 2 Met 14,2-5 | |
| Judo karalius Asa sustiprino miestus ir surinko kariuomenę. | 2 Met 14,6-8 | |
| 910-909 (2 m.) | Antraisiais Asos valdymo metais antruoju Izraelio karaliumi paskelbiamas Jeroboamo sūnus Nabadas. Jis elgėsi nedorai. Jį nužudė Baša. | 1 Kar 15,25-31 |
| 909-886 (24 m.) | Trečiaisiais Judo karaliaus Asos valdymo metais trečiuoju Izraelio karaliumi paskelbiamas Baaša. Jis sunaikina visus Jeroboamo namus. IŠSIPILDĖ PRANAŠO AHIJO PRANAŠYSTĖ dėl Izraelio karaliaus Jeroboamo namų sunaikinimo. Blogas karalius. | 1 Kar 15,29-34 |
| 897-896 | Judą užpuola etiopiečiai (Nuo Raudonosios jūros rytinės pakrantės). Karalius Asa laimi pergalę kovoje prieš etiopiečius. | 2 Met 14,8-14 |
| Pranašas AZARIJA drąsino Judo karalių Asą ir visą Judą išlikti ištikimais Dievo valiai. | 2 Met 15,1-7 | |
| 896 | Penkioliktais valdymo metais Judo karalius Asa pradėjo antrąją reformą; sudaro sandorą su Dievu. Aukštumų alkos nepašalintos. | 1 Kar 15,12-15; 2 Met 15,8-19 |
| 896 | Judo šalis švenčia pergalę prieš kušitus. | |
| 896-895 | Daugelis izraelitų persikėlė į Judo šalį. | 2 Met 15,9 |
| 895 | Izraelio karaliaus Baša, 36 metais po Izraelio padalinimo užima šiaurinę Judo dalį. Judo karalius Asa dalį šventyklos turtų siuntė Aramo karaliui Benhadadui, kad jis nutrauktų sąjungą su Izraeliu, užpultų ir susilpnintų jį. | 1 Kar 15,16-22.32; 2 Met 16,1-6 |
| 895 | Pranašas HANANIS sudraudžia Judo karalių Asą dėl jo sąjungos su Benhadadu ir išpranašauja tolimesnius karus. | 2 Met 16,7-10 |
| ? | Judo šalies pranašo Hananio sūnus JEHUVAS, pasiunčiamas į Izraelio šalį, kad išpranašautų apie Bašos namų sunaikinimą. | 1 Kar 16,1-4.7; 1 Kar 16,11-20 |
| 886 | Izraelio karaliaus Bašo mirties metai. | 1 Kar 16,5-6 |
| 886-885 (2 m.) | Ela, Bašo sūnus pradėjo valdyti Izraelį 26-siais Judo karaliaus Asos valdymo metais. Jis buvo ketvirtasis karalius. Jį nužudė jo tarnas Zimris. | 1 Kar 16,8-14 |
| 885 (7 d.) | Penktasis Izraelio karalius Zimris sunaikina Baašo namus IŠPILDYDAMAS JEHUVO PRANAŠYSTĘ. | 1 Kar 16,11-20 |
| 885-880 (6 m.) | Izraelio karalius Tibni siekė karaliaus sosto. Karaliumi tapti troško ir Omris. Pusė Izraelio tautos sekė Tibniu, kita pusė Omriu. Omris įsigali, Tibnis miršta. | 1 Kar 16,21-22 |
| 883 | Asirijos karalius Ašurnasirpal II pradeda plėsti savo valdos ribas Mesopotamijos link. | |
| 880-874 (6 m.) | Šeštasis Izraelio karalius Omris valdo vienas. Samariją padarė Izraelio sostine. Izraelio priešas – Sirija. Omris palaužia Sirijos prekybos su Finikija monopoliją, užmezga draugiškus santykius su Sirija. | 1 Kar 16,23-28 |
| 877 | Asirijos karalius Ašurnasirpal II karinis žygis į Viduržemio jūros ir Libano kalnynų pusę. |
Nuo Izraelio karaliaus Ahabo sąjungos su Tyru iki sąjungos su Juda
874-853 iki Kr.
Judo karalius Asa du metus iki savo mirties sirgo sunkia liga, tačiau Dievo nebeieškojo, pranašų žodžių neklausė. Po jo mirties Judo karaliumi tapo Juozapatas. Izraelio karalius Ahabas per savo 22 metų valdymo laikotarpį praplėtė ekonomines ir politines ribas. Didėjanti Izraelio prekyba su finikiečias kėlė grėsmę Sirijos interesams. Ahabas įtvirtino daugelį Izraelio miestų; stipriai apmokestino moabiečius. Izraelio karalius Ahabas palaikydamas draugiškus politinius santykius su Juda ištekina savo dukrą už Judo karaliaus Juozapato sūnaus. Ši sąjunga, kuriai priešinosi Dievo pranašai, atvėrė kelią Izraeliui susivienyti su Juda kovoje prieš Ahabo priešus ir plačiau blogio įtakai prasiskverbti į Judą. Tokiu būdu Izraelis sustiprėjo prieš Siriją. Ahabas Izraelio sostinėje Samarijoje pastatė Baalo šventyklą. Šimtai pranašų buvo atgabenta į Izraelį, kad Baalo garbinimą padarytų Izraelio tautos religija. Dievo pranašas Elijas paskelbia sausrą Izraelyje. Tris su puse metų Elijas gyveno nuošalioje vietoje. Izraelyje dėl sausros siautėjo badas. Jezabelė, Izraelio karaliaus Ahabo žmona nesugebėjusi surasti Elijo įsako žudyti Izraelio Dievo pranašus. Rūmų viršininkas paslėpė 100 Izraelio pranašų. Elijas pats sugrįžta į Izraelį ir apkaltina Ahabą ir jo šeimą dėl Dievo įsakymų sulaužymo. Visa Izraelio liaudis, 850 melo pranašų susirinko ant Karmelio kalno. Po Elijo pergalės, Baalo pranašai nužudomi. Elijas paskelbia lietaus sezono pradžią. Jezabelė toliau persekioja Eliją. Sirijos karalius pasinaudojęs susilpnėjusia padėtimi Izraelio žemėje dėl sausros, su savo kariais apsupo Samariją. Izraelitai laimėjo pergalę prieš sirus. Sekančiais metais karalius Ahabas paėmęs į nelaisvę sirų karalių Benhadadą sudarė su juo prekybinę sutartį. Paskutinį kartą Ahabas susitiko su pranašu Eliju Naboto vynuogyne. Elijas apkaltino karalių dėl Naboto nužudymo ir jo vynuogyno pasisavinimo.
Juozapatas Judoje atnaujino religines reformas. Judo žemėje naikinami stabai. Filistinai pripažino Pietinės karalystės pranašumą, gabeno dovanas, ir duokles Judo karaliui. Juozapatas tvirtino miestus. Karalius Ahabas Juozapatą pakvietė susivienyti kovoje prieš sirus, nes norėjo iš jų atsiimti jam priklausantį miestą. Dievo pranašas išpranašavo Ahabo žūtį. Kitas pranašas priekaištavo Juozapatui dėl jo sąjungos su Izraeliu. Judo karalius pripažino pranašo žodžius.
| Metai iki Kr. | Įvykis | Rašto eilutės |
|---|---|---|
| 874-853 (22 m.) | Ahabas, Omrio sūnus pradėjo valdyti Izraelį 38-aisiais Judo karaliaus Asos valdymo metais. Valdė Samarijoje 22 metus. | 1 Kar 16,29 |
| 874? | Izraelio karalius Ahabas vedė Tyro karaliaus dukterį, sidonietę Jezabelę. Baalo ir Aseros garbinimo kultas, kurio anksčiau izraelitai nepažinojo perėjo į Izraelį. Izraelio karalius Ahabas Samarijoje pastatė šventyklą Baalui. Šimtai pagonių pranašų turėjo Baalo religiją padaryti Izraelio religija. | 1 Kar 16,30-33 |
| IŠSIPILDĖ JOZUĖS PRANAŠYSTĖ dėl Jericho miesto atstatymo. | 1 Kar 16,34 | |
| 872 | Judo karalius Asa suserga 38-ais karaliavimo metais. Liga sunkėjo, bet Viešpaties jis neieškojo. | 2 Met 16,12 |
| 872-870- 848 (25 m.) | Ketvirtasis Judo karalius Juozapatas (35 metų) pradėjo valdyti ketvirtais Izraelio karaliaus valdymo metais. Valdė 25 metus. | 1 Kar 22,41-42; 2 Met 20,31 |
| PRANAŠAI: JEHUVAS, JAHAZIELIUS, ELIEZERAS | 2 Met 19,2-3; 20,14-17; 20,37 | |
| Judo karalius Juozapatas elgėsi kaip ir jo tėvas Asa. Nepašalino smilkalų smilkimo apeigų aukštose vietose. | 1 Kar 22,43; 2 Met 20,32-33 | |
| Judo karalius Juozapatas nuo Judo žemės pašalino sodomitus. | 1 Kar 22,46 | |
| Judo karalius Juozapatas ieškojo Viešpaties ir Viešpats įtvirtino jo karalystę. Karalius įsakė pašalinti alkas. | 2 Met 17,3-6 | |
| 870 | Trečiais valdymo metais, Judo karalius Juozapatas įsakė levitams ir kunigams visoje Judėjoje mokyti Dievo Įstatymo. | 2 Met 17,7-9 |
| Judo karalystės nepuldinėjo aplinkinės tautos. | 2 Met 17,10-11 | |
| Judo karalius tvirtino Judo miestus ir didino kariuomenę. | 2 Met 17,1-19 | |
| 865? | Ahazo ir Jezabelės duktė ištekinama už Judo karaliaus Juozapato sūnaus Jehoramo. | |
| 869 | Miršta Judo karaliaus Asa. | 1 Kar 15,23-24; 2 Met 16,11-14 |
| Izraelio pranašo ELIJO iššūkis Baalo pranašams. Baalo pranašų žūtis. | 1 Kar 18,1-40 | |
| Izraelio žemėje sausra užsibaigia trečiaisiais metais. | 1 Kar 18,41-46 | |
| Pranašas ELIJAS bėga nuo Jezabelės siustų persekiotojų į Horebo kalną. | 1 Kar 19,1-14 | |
| Pranašas ELIJAS gauna užduotį patepti Hazazelį Sirijos karaliumi, Jehų Izraelio karaliumi ir Elizieją pranašu. | 1 Kar 19,15-18 | |
| Pranašas ELIJAS užmeta savo apsiaustą ant ELIZIEJAUS. | 1 Kar 19,19-21 | |
| Du kartus Izraelis nugali Sirijos karaliaus Benhadado kariuomenę. Izraelis karalius Ahabas sudaro sąjungą su Benhadadu. | 1 Kar 20,1-34 | |
| Pranašų mokinys pabara Izraelio karalių Ahabą dėl to, kad jis pasigailėjo Benhadado gyvybės. | 1 Kar 20,35-43 | |
| Izraelio karalius Ahabas siekia pasisavinti Naboto vynuogyną. Jezabelė, Ahabo žmona surengė sąmokslą prieš Nabotą. | 1 Kar 21,1-16 | |
| Pranašas ELIJAS išpranašauja Izraelio karaliaus Ahabo namų (dinastijos) sunaikinimą. | 1 Kar 21,17-29 | |
| 858 | Asirijos karalius Šalmaneseras III pavergia Bit Adini. | |
| 856-853 | Izraelio karaliaus Ahabas sudaro sąjungą su Sirija. | 1 Kar 22,1 |
| 853 | Izraelio karalius Ahabas susivienija su Sirijos karaliumi Ben Hadadu. Kovoje prieš Asiriją jie pralaimi kovą. Atslūgus grėsmei iš Asirijos pusės, karalius Ahabas nutraukia 3 metų taiką su Sirija. Ahabas panorėjo iš sirų susigražinti Ramot Gileadą, nes pagal sutartį su sirais šis miestas turėjo atitekti Izraeliui. | |
| 853 | Izraelio karaliaus Ahabo sąjunga su Judo karaliumi Juozapatu. Pranašas MICHĖJAS pranašauja Izraelio pralaimėjimą ir karaliaus Ahabo mirtį mūšyje prieš sirus prie Ramot Gileado. | 1 Kar 22,2-38; 2 Met 18,2-34 |
Nuo Judo ir Izraelio sudarytos sąjungos kovoje prieš sirus iki Omrio dinastijos sunaikinimo.
Apie 853-841 iki Kr.
Judo karalius Juozapatas vykdė religines reformas savo šalyje. Amorėjai ir moabiečiai iš Edomo žemės žygiavo į Judą ir įsirengė stovyklą jų žemėje. Dievas išvarė stovyklaujančius priešus iš Judo žemės, o judėjai pasiėmė jų paliktus turtus.
Izraelio karaliui Ahazijai nepavyko sugražinti Moabą Omrio dinastijai. Jis susivienijo su Juozapatu ir organizavo laivų prekybinę ekspediciją. Jūrinė ekspedicija baigėsi visiška nesėkme. Jis siuntė pasiuntinius pas Akrono dievybę belzabubą. Pranašas Elijas sustabdė pasiuntinius ir įspėjo dėl karaliaus daromų nuodėmių. Elijas ir Eliziejus įsteigė pranašų mokyklą. Prieš pakildamas į dangų Elijas padarė Eliziejų pranašu. Keliaujant iš Jerichos jį pasitiko jaunimas ir pradėjo įžūliai iš jo tyčiotis. Meška sudrasko įžulius jaunuolius. Izraelio karalius Joramas užsitikrinęs Judo karaliaus palaikymą pradėjo karinį žygį prieš moabiečius. Prie Izraelio prisijungė edomiečiai. Pranašas Eliziejus išgelbėjo tris kariuomenes nuo visiško sunaikinimo. Moabo karalius pralaimėjęs mūšį paaukoja savo pirmagimį moabiečių dievui Kemošui.
Judos karalius Jehoramas po savo tėvo Juozapato mirtes išžudo savo brolius. Jis perėmė Izraelio karaliaus Ahabo ir Jezabelės gyvenimo būdą savo žmonos Atalijos įtakoje. Statė stabus. Elijas įspėja Jehoramą dėl artėjančių teismų ir jo laukiančio likimo.
Pranašas Eliziejus aktyviai tarnavo Izraelio žemėje padėdamas žmonėms sunkmečiais. Dėka jo tarnavimo prikeliamas iš mirties vienos moters sūnus. Raupsuotas Naamanas, Sirijos kariuomenės vadas pagyja paklausęs pranašo Eliziejaus žodžių. Eliziejaus tarnas susirgo raupsais po to, kai savavališkai paima užmokestį iš Naamano. Valdant Joramui, tarp Izraelio ir Sirijos kartkartėmis įsiplieksdavo karai. Pranašas Eliziejus perduodavo Izraelio karaliui Sirijos kariuomenės išsidėstymų duomenis. Sirijos žvalgai buvo pasiųsti sugauti pranašą, tačiau po Eliziejaus maldos jie apako, o kai buvo nuvesti pas Izraelio karalių, praregėjo. Joramas juos paleido į laisvę. Vėliau Benhadado kariuomenė apgulė Samariją. Mieste prasidėjo badas. Motinos valgė savo nuo bado mirusius vaikus. Eliziejus išpranašavo apie ateityje ateisiančią gerovę. Sirų kariai pabūgę karinių garsų pasitraukia nuo miesto, palikdami savo mantas. Samarijos miesto gyventojai pasiėmė gausaus maisto. Eliziejaus tarnavimas buvo žinomas ne tik Izraelio, bet ir Judėjos, Sirijos, Edomo žemėse. Sirijos kariuomenės vadas Naamanas sostinėje Damaske Eliziejų pripažino Dievo žmogumi. Eliziejus, Joramo valdymo pabaigoje aplankė Damaską ir sergančio Sirijos karaliaus pasiuntiniui pranešė jog šis taps karaliumi. Pasiuntinys sugrįžęs pas karalių nužudo jį ir tampa Sirijos karaliumi. Edomas tapo nepriklausomu nuo Judo. Filistiečiai ne tik sukilo, bet ir įsiveržę į Jeruzalę, apiplėšė karaliaus namus, išsinešė didelius turtus, o patį Judo karalių išsivedė į nelaisvę. Susirgęs mirtina liga po dvejų kančios metų Judo karalius Jehoramas mirė. Niekas neapraudojo jo mirties. Sekantis Judos karalius Ahazijas valdė mažiau nei metus, bet pagarsėjo savo nedorumu ir nuodėmėmis. Jis prisijungė prie izraelitų kovoje prieš sirus.
Po to kai Sirijoje pasikeitė karaliai, Izraelio karalius bandė atsiimti Ramot Gileadą. Izraelio karalius buvo sunkiai sužeistas mūšyje. Tada, Judo karalius Ahazija aplankė sunkiai sužeistą Izraelio karalių. Pranašas Eliziejus Izraelio karaliumi patepė Jehuvą. Jehuvas sužeidžia Izraelio karalių, kuris nuo žaizdų miršta. Jehuvas Izraelyje sunaikina Ahabo ir Jezabelės palikuonis.
| Metai iki Kr. | Įvykis | Rašto eilutės |
|---|---|---|
| 853 | Pranašas JEHUVAS pabara Judo karalių Juozapatą dėl jo sąjungos su Izraelio karaliumi Ahabu. | 2 Met 19,1-3 |
| 853 | Izraelio karaliaus Ahabas mirtinai sužeidžiamas mūšyje prieš sirus. | 1 Kar 22,39-40 |
| 853 | Asirijos karalius Šalmaneseras, po to kai užkariauja Aleppo, yra sustabdomas Kargar mūšyje. Asirijos metraštyje pažymėta, kad prieš jį kariavo Vakarų aljansas, kuriame dalyvavo ir Sirijos karalius Ben Hadadadas. | |
| 853-848- 841 | Jehoramas tampa bendravaldytoju kartu su Judo karaliumi Juozapatu. | |
| 853-852 (2 m.) | Aštuntasis Izraelio karalius Ahazija, Ahabo sūnus pradeda valdyti šalį, 17-aisiais Judo karaliaus Juozapato valdymo metais. Valdė 2 metus. Tarnavo pagonių dievui Baalui. Moabiečiai sukilo prieš jį. | 1 Kar 22,51-53; 2 Kar 1,1 |
| Judo karalius Juozapatas tęsė reformas šalyje atstatydamas tikrą garbinimą ir išaukštindamas Dievo Įstatymą. | 2 Met 19,4-11 | |
| 852 ? | Judo karalius Juozapatas ieškojo Dievo, kai prieš Judo šalį sukilo Moabas, Amonas ir kitos tautos. Pranašas JAHAZIELIUS pranašavo Judo išgelbėjimą. Priešai sunaikina vienas kitą. | 2 Met 20,1-30 |
| Edomas tuo laiku neturėjo karaliaus. | 1 Kar 22,47 | |
| 852 ? | Judo karalius Juozapatas susivienijo su Izraelio karaliumi Ahazija ir stato laivynus. Pranašas ELIEZERAS pranašavo prieš šią sąjungą. Laivai nuskendo. Sudaryti antrą sandėrį su Ahazija, Juozapatas atsisakė. | 1 Kar 22,48-49; 2 Met 20,35-37 |
| 852 | Izraelio karalius Ahazijas susirgo. ELIJAS išpranašavo jo mirtį. | 2 Kar 1,2-18 |
| 852-841 (12 m.) | Devintasis Izraelio karalius Jehoramas (Joramas) Ahabo ir Jezabelės sūnus pradėjo valdyti 18-ais Judo karaliaus Juozapato valdymo metais. Izraelio priešai: Moabas ir Sirija. | 2 Kar 3,1 |
| Izraelio karalius Joramas nedorai elgėsi, bet pašalino Baalą. | 2 Kar 3,2-3 | |
| 850? | Izraelio karalius Joramas sudaro sąjungą su Judo karaliumi Juozapatu ir Edomo karaliumi kovoje prieš sukilusį Moabą. Pranašas ELIZIEJUS išpranašauja Izraelio pergalę prie Moabą. | 2 Kar 3,4-27 |
| 851 | Asirijos karalius Šalmaneseras III numalšina chaldėjų sukilimą Babilone. | |
| 849 | Asirijos karaliaus Šalmanesero III kariuomenė nesėkmingai veržėsi į Siriją. | |
| 848 | Judo karaliaus Juozapato mirtis. | 1 Kar 22,45.50; 2 Met 20,34; 21,1 |
| 848-841 (8 m.) | Penktais Izraelio karaliaus Joramo metais Judo karaliumi tampa Jehoramas (32 metai). Po tėvo mirties valdo vienas. Daro kas nedora, išžudė savo brolius, įvedė stabmeldystę į Judą. Jo žmona, Izraelio karaliaus Ahabo ir Jezabelės duktė Atalija. | 2 Kar 8,16-19; 2 Met 21,1-7 |
| Pranašas ELIJAS griežtai pabara Judo karalių Jehoramą, Juozapato sūnų, parašydamas jam laišką. Išpranašavo negandas jo šeimai ir nuosavybei. Taip pat išpranašauja karaliaus mirtį. | 2 Met 21,12-15 | |
| ELIJAS pakyla į dangų. ELIZIEJUS pasiima ELIJO mantiją. | 2 Kar 2,1-18 | |
| Pranašas ELIZIEJUS išvalo Jerichos vandenis. | 2 Kar 2,19-22 | |
| Pranašas ELIZIEJUS išsako prakeiksmą Betelio vaikams, kurie tyčiojosi iš jo. | 2 Kar 2,23-25 | |
| Pranašas ELIZIEJUS padaro įvairių stebuklų: padaugina našlės aliejų, prikelia iš mirties šunemietės sūnų; pamaitina 100 žmonių. | 2 Kar 4 | |
| Pranašas ELIZIEJUS išgydo Naamaną, Sirijos kariuomenės vadą. | 2 Kar 5 | |
| Pranašas ELIZIEJUS iš vandens ištraukia kirvį. Geležis buvo labai vertinamas Izraelyje. Pranašai norėjo pastatyti kitą mokyklą. | 2 Kar 6,1-7 | |
| Pranašas ELIZIEJUS atskleisdavo Izraelio karaliui Sirijos stovyklų vietas. | 2 Kar 6,8-12 | |
| Sirai siuntė karius suimti pranašą ELIZIEJŲ, tačiau pasiuntiniai buvo apakinti šviesa. | 2 Kar 6,13-23 | |
| Sirijos karalius Benhadado kariuomenė apgulė Izraelio sostinę Samariją. | 2 Kar 6,24-33 | |
| Pranašas ELIZIEJUS išpranašavo badmečio pabaigą. Sirijos kariuomenė pabėga nuo Samarijos, taip išpildydama pranašystę. | 2 Kar 7 | |
| ELIZIEJUS išpranašauja 7 metų badą (Įvyko valdant karaliui Joramui). | 2 Kar 8,1-2 | |
| Pasibaigus 7 metų badui, karalius sugrąžina šunemietės nuosavybę. | 2 Kar 8,3-6 | |
| 845 | Sirai atsilaiko prieš asiriečių antpuolius. | |
| Edomas sukyla ir įgija nepriklausomybę nuo Judo karaliaus Jehoramo. Filistinai ir arabai įsiveržia į Judą, išsigabena didelius turtus ir karaliaus šeimą. Paliko tik jauniausią karaliaus sūnų Jehoahazą. | 2 Met 21,16-17 | |
| 843 | Judo karalius Jehoramas suserga neišgydoma liga. Po dvejų metų miršta dideliuose skausmuose. | |
| 843-842 | Izraelio pranašas ELIZIEJUS aplanko Damaską. Sirijos karaliumi tampa Hazaelis. | 2 Kar 8,7-15 |
| 841 | Asirijos karaliaus kariuomenė nesėkmingai veržėsi į Siriją. | |
| Edomas ir Libna sukyla prieš Judą. | 2 Kar 8,20-22; 2 Met 21,8-10 | |
| 841 | IŠSIPILDĖ ELIJO PRANAŠYSTĖ – Judo karalius Jehoramas miršta nuo ligos. | 2 Kar 8,23-24; 2 Met 21,18-20; 9,29 |
| 841 (1 m.) | Atalijos sūnus Ahazijas tapo šeštuoju Judo karaliumi (42 metų). Blogas karalius. Nesėkmingai kariavo su sirais. Jehuvas mirtinai jį sužeidžia. | 2 Kar 8,25-27; 9,14; 2 Met 22,1-4 |
| 841 | Judo karalius Ahazijas susivienyja su Izraelio karaliumi Jehoramu kovoje prieš Sirijos karalių Hazaelį | 2 Kar 8,28-29; 2 Met 22,5.6 |
| 841 | Pranašas ELIZIEJUS Izraelio karaliumi patepa Jehuvą. | 2 Kar 9,1-13 |
| 841 | Jehuvas nužudo Izraelio karalių Joramą. | 2 Kar 9,14-26 |
| 841 | Jehuvas nužudo Judo karalių Ahaziją. | 2 Kar 9,27-28; 2 Met 22,7-9 |
| 841 | Jehuvas įvykdo mirties bausmę Izraelio karaliaus Ahabo žmonai Jezabelei. | 2 Kar 9,30-37 |
| 841-814 (28 m.) | IŠSIPILDĖ ELIJO PRANAŠYSTĖ. Dešimtasis Izraelio karalius Jehuvas sunaikino visą Izraelio karaliaus Ahabo šeimą Samarijoje – 7 jo sūnus, ir visus išlikusius Ahabo namus Jezreelyje, Judo kunigaikščius, žmones priklausiusius Ahabui Samarijoje, Baalo namus. Moka duoklę Asirijai. | 2 Kar 10,1-28; 2 Met 22,8 |
| Izraelio karalius Jehuvas nužudo Judo kunigaikščius. | 2 Kar 10,12-14 | |
| Izraelio karalius Jehuvas Samarijoje nužudo visus žmones priklausančius Ahabui. | 2 Kar 10,15-17 | |
| Izraelio karalius Jehuvas sunaikino Baalo namus. | 2 Kar 10,18-28 | |
| Izraelio karalius Jehuvas nepašalino Jeroboamo pastatytų dvejų auksinių jaučių ir nepasitraukė nuo Jeroboamo nuodėmių. | 2 Kar 10,29.31 | |
| VIEŠPATS PAŽADĖJO Izraelio karaliui Jehuvui pratęsti jo dinastiją iki ketvirtos kartos. Jo dinastija tęsėsi nuo 841 iki 752 iki Kr. | 2 Kar 10,30 | |
| Sirijos karalius Hazaelis pradėjo karinius žygius į Izraelį. Iki Izraelio karaliaus Jehuvo valdymo pabaigos sirai užpuldinėjo Izraelio žemę. | 2 Kar 10,32-33 |
Nuo sąjungos tarp Judėjos ir Izraelio nutraukimo iki Asirijos žygių į Izraelio žemę
841-743 iki Kr.
Atalija, Judo karaliaus Jehoramo žmona, nebeturėdama palikuonio užgrobia Jeruzalės sostą. Ji pradėjo naikinti karališką Dovydo dinastiją. Jos teroro periodas tęsėsi šešis metus, nuo 841 iki 835 iki Kr. Judo karaliaus Ahazijo sesuo septynių metų laikotarpyje slėpė jo sūnų Jehoašą. Atalija palaikė Jeruzalėje stabmeldystės kultą. Po perversmo septynmetis Jehoašas paskelbiamas Judo karaliumi. Judo kunigas Jehojada mokė ir palaikė jį valdant valstybę. Baalo stabai sudaužomi, tauta duoda įžadus tarnauti Izraelio Dievui. Žmonės gausiai aukojo aukas šventyklos atstatymo darbams. Po kunigo Jehojado mirties, kunigaikščiai įtikino Jehoašą garbinti stabus. Jehoašos nurodymu, kunigo Jehojado sūnus buvo nužudytas šventyklos kieme už tai, kad ragino liaudį klausyti Dievo ir negarbinti stabų. Jehoašas norėdamas išvengt sirų antpuolio, paėmė visus šventyklos turtus ir atidavė aramėjų karaliui. Vienok sirų kariai vėliau vėl žygiavo į Jeruzalę. Jehoašas buvo sužeistas, kai kurie Jeruzalės kunigaikščiai nužudyti, turtai išplėšti. Kai kurie tarnai pasinaudoję proga nužudė Judos karalių. Amacijas tapęs Judo karaliumi stiprino kariuomenę.
Izraelio karalius Jehuvas neteko Judos ir Finikijos paramos. Iki pat jo mirties sirai užpuldinėjo Izraelį. Jehuvas nesunaikino stabų Izraelyje. Jo palikuonys taip pat susidūrė su sirų antpuoliais, ko pasekoje Izraelio žemė neteko didelės valdžios. Aplinkinės tautos pasinaudojo Izraelio susilpnėjusia padėtimi ir pradėjo karinius žygius prieš ją. Izraelio karalius Jehoašas aplankė pranašą Eliziejų jam gulint mirties patale. Pranašas davė nurodymų dėl Izraelio ateities. Po Eliziejaus palaidojimo į jo kapą įmestas miręs žmogus atgijo. Izraelio karalius Jehoašas iš sirų susigražino didelę dalį savo teritorijos.
Judo karalius Amacija pasisamdė Izraelio kariuomenę, kad nugalėtų idumėjus. Pranašui pareikalavus karalius kariuomenę paleido. Laimėjęs kovą prieš idumėjus Amacija parsigabeno Edomo dievus ir pagarbino juos. Pranašas paskelbė, kad už stabmeldystę, karalius pralaimės karą. Amacija didžiuodamasis savo galia iškvietė kovai Izraelio karalių. Paleista Izraelio kariuomenė pakelyje į Izraelį plėšė miestus ir žudė. 791 iki Kr. Izraelio karalius laimėjo mūšį ir įsiveržė į Judą. Jis sugriovė dalį Jeruzalės sienos, apiplėšė miestą, šventyklą ir išsivedė dalį belaisvių į Samariją. Azarija tapęs Judo karaliumi atstatė Jeruzalės sienas, organizavo kariuomenę. Pietvakariuose Azarija praplėtė Judo ribas, apmokestino amonitus. Dėka jo veiklos žemdirbystės ir gyvulininkystės srityje suklestėjo Judo ekonomika. Iki 750 iki Kr. karalius Azarija buvo ištikimas Dievui. Tačiau tapo išdidžiu. Pasitikėdamas savimi įėjo į Jeruzalės šventyklą ir kaip kunigas smilkė smilkalus. Dievas jį nubaudė raupsais. Visą likusį gyvenimą jis praleido atskirtas nuo rūmų ir bendravimo su žmonėmis. Amacija paleistas iš nelaisvės nebesugebėjo sustiprinti šalį. Jeroboamas II tapęs Izraelio karaliumi praplėtė politinę ir prekybinę erdvę. Pranašas Jona išpranašavo, kad jis atstatys Izraelį nuo Mirusios jūros iki Emafa pasienio. Asirų antpuoliai susilpnino Siriją. Izraelio karalius Jeroboamas II susigražino rytų Jordano teritorijas buvusias šimtą metų sirų rankose. Izraelis pradėjo klestėti, tačiau žlugo morališkai. Asirija žygiuoja į Izraelio žemes.
| Metai iki Kr. | Įvykis | Rašto eilutės |
|---|---|---|
| 841-835 (6 m.) | Judo karaliene paskelbiama nedorovingoji Ahabo ir Jezabelės duktė Atalija. Ji įsako nužudyti karaliaus palikuonis. | 2 Kar 11,1; 2 Met 22,10 |
| Buvusio Judo karaliaus Ahazijo sesuo paslepia jo sūnų Jehoašą nuo Judo karalienės Atalijos. | 2 Kar 11,2-3; 2 Met 22,11-12 | |
| 841-837 | Sirjos karalius sėkmingai kovojo prieš asirijos pajėgas. | |
| 840 | Asirijos karalius Šalmaneseras III nepajėgia užkariauti Urartu miestą. | |
| 835 | Jeruzalės kunigas Jehojada surengia perversmą ir patepa Jehoašą karaliumi. | 2 Kar 11,4-12; 2 Met 23,1-12 |
| 835 | Judo karalienė Atalija nužudoma. | 2 Kar 11,13-16; 2 Met 23,12-15 |
| 835 | Judo kunigas Jehojada sudaro sandorą tarp Viešpaties, karaliaus ir kunigų. | 2 Kar 11,17; 2 Met 23,16 |
| 835 | Judo žmonės sugriauna Baalo namus. | 2 Kar 11,18; 2 Met 23,17 |
| 835 | Judo kunigas Jehojada, pagal Dovydo nurodymus paskiria tarnautojus Viešpaties namams. | 2 Met 23,18-19 |
| 835 | Judo karalius Jehoašas užima sostą. | 2 Kar 11,19-20; 2 Met 23,20-21 |
| 835-796 (40 m.) | Jehoašas tapo aštuntuoju Judo karaliumi. | 2 Kar 11,21; 12,1; 2 Met 24,1 |
| Judo karalius Jehoašas elgėsi dorai per visas kunigo Jehojados dienas, tačiau alkų nepašalino. | 2 Kar 12,2.3; 2 Met 24,2 | |
| Judo karalius Jehoašas vedė dvi žmonas. | 2 Met 24,2 | |
| 832 | Asirijos karalius Šalmaneseras III apgula Damaską, tačiau jo neužima. | |
| 824 | Asirijos karalius Šalmaneseras III miršta. Asirija tampa silpna valstybe. | |
| 820? | Judo karalius Jehoašas moka mokesčius Asirijai. | |
| 814-798 (17 m.) | Vienuoliktu Izraelio karaliumi tampa Jehoahazas, Jehuvo sūnus. Jis pradėjo valdyti 23-iais Judo karaliaus Jehoašo metais. Sirija praplėtė savo ribas pasiglemždama dalį Izraelio žemės. Kitos tautos niokojo Izraelį. | 2 Kar 13,1 |
| Izraelio karalius Jehoahazas elgėsi nedorai. | 2 Kar 13,2 | |
| 814 | Sirijos karalius Hazaelis ir jo sūnus Benhadadas spaudė Izraelį. | 2 Kar 13,3.7.22 |
| Izraelio karalius Jehoahazas ieško Viešpaties. Dievas išvaduoja Izraelį iš Sirijos priespaudos. | 2 Kar 13,4.5 | |
| Izraelio žmonės gyvena nuodėmiaudami. | 2 Kar 13,6 | |
| 812 | Judo karalius Jehoašas, kunigui Jehojadui esant gyvam sutaiso Viešpaties namus Jeruzalėje, tačiau jam mirus apleido Viešpaties namus. Judo karaliaus Jehoašo nurodymu įvedamas naujas aukų rinkimo būdas. Tauta aukoja aukas gausiai kaip ir Mozės dienomis. | 2 Kar 12,4-16; 2 Met 24,4-14 |
| 812/11? | Kunigas Jehojada miršta sulaukės 130 metų amžiaus. Judo žmonės vėl pradeda garbinti stabus. | 2 Met 24,15-22 |
| 805-802 | Asirijos karaliaus Adadnirari antpuolis susilpnino Siriją. | |
| 798 | Miršta Izraelio karalius Jehoahazas. | 2 Kar 13,8.9 |
| 798-782 (16 m.) | Dvyliktuoju Izraelio karaliumi tampa Jehoašas. Izraelyje toliau klestėjo stabmeldystė. Izraelio priešas – Sirija. | 2 Kar 13,10-11 |
| 797 | Pranašas ZECHARIJAS, Jehojado sūnus pabara žmones, bet Judo karaliaus Jehoašo įsakymu nužudomas užmėtant akmenimis. | 2 Met 24,15-22 |
| 796 | Sirijos karalius Hazazelis žygiavo į Jeruzalę. Judo karalius Jehoašas nusiuntė Viešpaties namų turtus Hazazeliui, kad jis atsitrauktų nuo Jeruzalės. | 2 Kar 12,17-18; 2 Met 24,23-24 |
| 796 | Judo karalių Jehoašą nužudo jo tarnai. | 2 Kar 12,20-23; 2 Met 24,25-27 |
| 796-767 (29 m.) | Devintasis Judo karalius Amacijas (25 metų) pradėjo valdyti antrais Izraelio karaliaus Jehoašo metais. | 2 Kar 14,1-2; 2 Met 25,1 |
| Judo karalius Amacijas daro kas teisu, tačiau ne kaip Dovydas. Alkų nepašalina, nužudo tėvo žudikus. | 2 Kar 14,3-6; 2 Met 25,2-4 | |
| Pranašas ELIZIEJUS išpranašauja Izraelio karaliui Jehoašui išlaisvinimą iš Sirijos rankų. | 2 Kar 13,14-19 | |
| Pranašas ELIZIEJUS miršta nuo mirtinos ligos. Moabitai įsiveržia į Izraelį. | 2 Kar 13,20 | |
| Žmogus, kuris palaidojamas ELIZIEJAUS kape prisikelia palietęs ELIZIEJAUS kaulus. | 2 Kar 13,21 | |
| Taip kaip ir PRANAŠAVO ELIZIEJUS Izraelio karalius Jehoašas tris kartus laimi kovoje prieš Sirijos karalių Benhadadą. | 2 Kar 13,23-25 | |
| Judo karalius Amacijas pasisamdė Izraelio kariuomenę kovai prieš edomiečius, tačiau paklausęs PRANAŠO žodžių atleido samdinius ir su savo kariuomene užkariavo Edomo sostinę Petrą. Garbino Edomo dievus. | 2 Kar 14,7; 2 Met 25,10-12 | |
| Izraelio kariuomenė nusiaubia Judo miestus grįždama į Izraelį. | 2 Met 25,13 | |
| Judo karalius Amacijas tapęs stabmeldžiu susilaukia PRANAŠO pabarimo. | 2 Met 25,14-16 | |
| 793-782-753 (41 m.) | Tryliktasis Izraelio karalius Jeroboamas II, tampa benravaldytoju su Jehoašu. Atsakas į pranašo Amoso įspėjimą – ne atgaila, bet Samarijos miesto sienų sutvirtinimas. | 2 Kar 14,23-29 |
| Izraelis – turtinga karalystė, tačiau morališkai degradavusi. Izraelis susigrąžina daugelį teritorijų, kurias buvo pasisavinusi galinga Sirijos imperija. Izraelio karalius Jeroboamas II atstato Izraelio ribas kaip ir pranašavo JONA. | 2 Kar 14,23-29 | |
| 792-767-739 (52 m.) | Dešimtasis Judo karalius Azarija (16 metų) tampa bendravaldytoju su Amaciju. Geras karalius. Šalis ekonomiškai vystėsi, kariuomenė didėjo. Juda kovojo prieš filistinus ir arabus. | 2 Kar 14,21; 15,1-2; 2 Met 26,1.3 |
| 790 | Izraelio pranašas JONA | 2 Kar 14,25 |
| Pranašas Jona atsisako įvykdyti Dievo valią. Laivas, kuriuo plaukė patenka į audrą. | Jona 1,1-10 | |
| Pranašą Joną praryja didelė žuvis. | Jona 1,11-17 | |
| Jonos malda ir išgelbėjimas. | Jona 2 | |
| Jona skelbia Ninevės gyventojams apie Dievo teismą. Ninevės gyventojai atgailauja. | Jona 3 | |
| Jonos pyktis ir Dievo pabarimas. | Jona 4 | |
| 790 | Izraelio karalius Jehoašas nugali Judo karalių Amaciją ir ištremia į nelaisvę. | 2 Kar 14,8-14; 2 Met 25,17-24 |
| Judo karalius Azarija kovoje nugali edomitus ir susigrąžina Elatą. | 2 Kar 14,22; 2 Met 26,2 | |
| Judo karalius Azarija daro kas teisu, tačiau alkų nepašalina. | 2 Kar 15,3.4; 2 Met 26,4 | |
| Judo karalius Azarija ieško Dievo kol buvo gyvas Zacharijas, mokęs jį gerbti Dievą. | 2 Met 26,5 | |
| Judo karalius Azarija laimi mūšiuose, sutvirtina Jeruzalės miestą, rūpinasi žeme, stiprina kariuomenę, sukuria inžinerinius katapultus. | 2 Met 26,6-15 | |
| 782/1 | Judo karalius Amacijas paleidžiamas iš Izraelio nelaisvės, sugrįžta į Jeruzalę, atgauna sostą ir valdo kartu su Azarija. | |
| 782 | Miršta Izraelio karalius Jehoašas. Jeroboamas II toliau vienas valdo Izraelį. | 2 Kar 13,12-13; 14,15-16 |
| 773 | Asirijos karalius Salmanasaras IV ženkliai susilpnino Siriją. | |
| Po 773 | Asirija nebepuolė Palestinos valdant Jeroboamui II. | |
| 767 | Judo karaliaus Amacija prie Lachišo tampa sąmokslo auka. Azarija toliau vienas valdo Judą. | 2 Met 25,1-28; 2 Kar 14,17-20 |
| 767-753 | Izraelio pranašo AMOSO tarnavimo laikotarpis. | |
| 767-753 | Teismas Damaskui. | Am 1,2-5 |
| 767-753 | Teismas Gazai. | Am 1,6-8 |
| 767-753 | Teismas Tyrui. | Am 1,9-10 |
| 767-753 | Teismas Edomui. | Am 1,11-12 |
| 767-753 | Teismas Amonui. | Am 1,13-15 |
| 767-753 | Teismas Moabui. | Am 2,1-3 |
| 767-753 | Teismas Judai. | Am 2,4-5 |
| 767-753 | Teismas Izraeliui. | Am 2,6-16 |
| 767-753 | Pranašo žinios tikrumas. | Am 3,1-8 |
| 767-753 | Numatyta bausmė Izraelio tautai neišvengiama, nes tauta neatgailauja. | Am 3,9-4,13 |
| 767-753 | Rauda dėl Izraelio tautos likimo. | Am 5 |
| 767-753 | Vargas tiems kurie atmeta Viešpaties dieną. | Am 6 |
| 767-753 | Regėjimas apie skėrius. | Am 7,1-3 |
| 767-753 | Regėjimas apie ugnį. | Am 7,4-6 |
| 767-753 | Regėjimas apie svambalą. | Am 7,7-9 |
| 767-753 | Betelio stabmeldys kunigas Amacija pasipriešina pranašui Amosui. | Am 7,10-17 |
| 767-753 | Regėjimas apie vaisių krepšį ir Dievo žodžio badą. | Am 8 |
| 767-753 | Regėjimas apie bausmę nusidėjėliams. | Am 9,1-10 |
| 767-753 | Dievas pažada atkurti ir laiminti Izraelį. | Am 9,11-15 |
| Apie 760 | Jeruzalės mieste gimsta Izaijas. | |
| 753 | Izraelio karaliaus Jeroboamo II valdymo pabaiga. | |
| 753-752 (6 mėn.) | Keturioliktą Izraelio karalių Zachariją, Jeroboamo II sūnų, nužudo Šalumas, PAGAL VIEŠPATIES ŽODĮ pasakytą Jehuvui, kad jo sūnūs valdys iki ketvirtos kartos. Samarijoje įvyksta sukilimas. Kraujo praliejimas tęsėsi iki 752 iki Kr. | 2 Kar 15,8-12 |
| 752 (1 mėn.) | Šalumas tampa penkioliktuoju Izraelio karaliumi. Prieš jį sąmokslą surengia Menahemas ir pasiskelbia Izraelio karaliumi. | 2 Kar 15,13-15 |
| 752-742 (10 m.) | Šešioliktasis Izraelio karalius Menahemas palaikė stabmeldystę. Izraelio priešas – Asirija. | 2 Kar 15,16-22 |
| 752-740-732 (20 m.) | Septynioliktasis Izraelio karalius Pekachas. Nedoras karalius. | 2 Kar 15,27-28 |
| Apie 750 | Judo karalius Azarija pasikėsinęs į kunigišką tarnystė suserga raupsais. 1931 m. rastos lentelės su aramėjišku užrašu: “Čia buvo padėti Uzijos, Judo karaliaus kaulai – netrikdyti.” Lentelės randasi rusų archeologijos muziejuje, esančio ant Alyvų kalno prie Jeruzalės. | 2 Kar 15,5; 2 Met 26,16-21 |
| 750-740- 735-731 (19 m.) | Vienuoliktas Judo karalius Jotamas paskelbiamas bendravaldytoju su Azarija. Geras karalius. Jam valdant Judo karalystė tampa galingiausia karalyste. | 2 Kar 15,5.32-33; 2 Met 27,1.8 |
| Iki 750 | Izraelis ir Juda tampa labiausiai klestinčios karalystės. Jos abi užėmė panašiai tokią pat teritoriją, kokią valdė Dovydas ir Saliamonas. Tai paskutinis hebrajų klestėjimo periodas. | |
| Judo karalius Azarija daro kas teisu, tačiau alkų nepašalina; stato įtvirtinimus. | 2 Kar 15,32-33 | |
| ? | Judo karalius Jotamas kovoje įveikia amonitus. | 2 Met 27,5.6 |
| 745-727 | Asirijos karaliumi paskelbiamas Tiglath Pileseras III. | |
| 745 | Asirijos karalius Tiglath Pileseras III įsiveržė į Babiloniją. | |
| 744 | Asirijos kariniai žygiai į Šiaurės rytus. | |
| 744 | Tiglath Pileser III iš Irano išgabena 65,000 žmonių į Asirijos-Babilonijos pasienį, prie Diyala upės. | |
| 743 | Tiglath Pileser III kovoje nugali Urartu, apgula Arpadą. Žygiuoja į Hamatą. | |
| 743 | Karkemišo miestas mokėjo duoklę Asirijai. Miestas išsidėstęs 615 km atstumu į Šiaurės vakarus nuo Jeruzalės. |
Nuo Asirijos žygių į Izraelio žemę iki Izraelio valstybės sunaikinimo
743-722 iki Kr.
Izraelio karalius Pekachija mokėjo duoklę Asirijai. Sekantis Izraelio karalius susivienijo su sirais kovoje prieš Asiriją. Judo karalius Jotamas statė tvirtoves, skatino žemdirbystę ir gyvulininkystę. Jotamas numalšino amonitų sukilimą ir pareikalavo juos mokėti duoklę. 736/735 iki Kr. Asiriją palaikanti partija Jeruzalėje Ahazą paskelbia karaliumi ir bedravaldytoju su Jotamu. Judėjos karalius Ahazas pasipriešino Izraelio ir Sirijos spaudimui susivienyti kovoje prieš asirus. Judo karalius prašė asirų pagalbos kovoje su filistinais. Jis atidavė šventyklos turtus Asirijai. Sirai kovojo prieš Judą. Jie apgulė Jeruzalę, belaisvius išgabeno į Samariją ir Damaską. Dievo pranašas pareikalavo, kad belaisviai išvesti į Samariją būtų paleisti ir įspėjo Izraelį dėl Dievo teismo. Po Damasko miesto žlugimo 732 iki Kr. Sirija tampa pavaldi Asirijai. Judo karalius Ahazas Jeruzalės šventyklos teritorijoje įsteigė asiriečių dievybės garbinimo kultą. Paskutinis Šiaurinės karalystės karalius tapo vasalu Asirijai. 727 iki Kr. mirus Asirijos karaliui, Izraelio karalius Ozėjas, tikėdamasis, kad sekantis Asirijos karalius nesugebės išlaikyti valdžios susitaria su Egiptu ir nebemoka duoklės Asirijai. 725 iki Kr. Asirijos kariai įžygiuoja į Izraelio teritoriją ir apgula Samarijos miestą. Po trejų metų apgulos 722 iki Kr. Samarija žlugo. Taip nustojo egzistuoti Šiaurinė Izraelio karalystė. Izraelitai buvo perkraustyti į Persijos teritoriją. Kolonistai iš Babilono buvo perkelti į Samariją. Šiaurinė karalystė tapo Asirijos provincija. Nuo pat Šiaurinės karalystės įsikūrimo, Izraelis niekada neatsitraukė nuo stabmeldysčių, nevykdė dešimt Dievo įsakymų, neklausė pranašų įspėjimų. Galiausiai žlugo jų valstybė.
| Metai iki Kr. | Įvykis | Rašto tekstai |
|---|---|---|
| 743-738 | Asirijos kariniai žygiai prieš Šiaurės Vakarus ir Vakarus. Pirmasis karas tarp Asirijos ir Izraelio. Izraelio karalius Menahemas moka duoklę Tiglath Pileserui. Asirija užima šiaurinę Izraelio dalį – Galilėją. | 2 Kar 15,19.20 |
| 742-740 (2) | Septynioliktasis Izraelio karalius Pekachija, Menahemo sūnus mokėjo Asirijai duoklę. Mirė prievartine mirtimi. Sostą užėmė Pekachas, jo kariuomenės vadas. | 2 Kar 15,23-26 |
| 742 | Asirijos karalius Tiglath Pileser III iš Sirijos Hamato išgabena 30,000 žmonių į Zagros kalnynus Rytuose. | |
| 741 | Tiglath Pileser III įveikia Arpadą. | |
| 740-686 | Judo pranašas IZAIJAS | |
| ? | Izraelio žmonės nusigręžė nuo Viešpaties. Dievo taisomoji bausmė. | Iz 1,1-9 |
| Izraelio žmonės formaliai garbino Dievą. | Iz 1, 10-15 | |
| Izraelio tautos laukia palaiminimai jei jie paklus Dievo valiai arba Dievo teismai nepaklusus. | Iz 1, 16-31 | |
| Visos tautos susirinks prie Viešpaties kalno. | Iz 2,1-5 | |
| Judo tautos atpuolimas nuo Dievo žodžio. | Iz 2,6-9 | |
| Didžioji Dievo diena. | Iz 2,10-22 | |
| Judo vadovų atpuolimas nuo Dievo žodžio. Teismas. | Iz 3,1-15 | |
| Teismas Siono gyventojams. | Iz 3,16-4,1 | |
| Pažadas išlaisvinti ir atkurti Judo likutį. | Iz 4,2-6 | |
| Dievas nusivylęs dėl Judo atpuolimo. | Iz 5,1-7 | |
| Izraelio nusikaltimų sąrašas. | Iz 5,8-25 | |
| Dievo atpildas – Asirijos įsiveržimas į Judo žemę. | Iz 5,26-30 | |
| 740/739 | Miršta raupsuotas Judo karalius Uzijas. Jotamas valdė Judą jau 12 metų. | 2 Kar 15,6.7; 2 Met 26,22-23 |
| 740/739 | IZAIJAS – Dievo žinianešys. Dievo didybės regėjimas. | Iz 6,1-13 |
| 740/739 | IZAIJO įsipareigojimo ir pašaukimo sutvirtinimas. | Iz 6,8-13 |
| 738 | Asirija užima Kalnojo miestą. Miestas išsidėstęs 75 km į pietvakarius nuo Karkemišo. | |
| 737 | Asirija įžygiuoja į Šiaurės rytų Medijos teritoriją. | |
| 737-735 | Kol Asirija kovojo Armenijoje, Izraelio karalius Pekachas susivienija su Sirija. Nors prie Sirijos prisijungė Edomas ir Filistinai, Izraelis moka duoklę Asirijai, užtikrindamas jai savo ištikimybę. Izraelis susivienijęs su Sirija verčia prisijungti Judą, kad kartu kovotų prieš Asiriją. | 2 Kar 15,37; 2 Met 28 |
| 736 | Asirija vėl žygiuoja į Šiaurės vakarus. Kariavo 5 metus stengdamasi pavergti Vakarų Aziją. | |
| 735 | Asirijos karinis žygis prieš Urartu (šiuolaikinės Armenijos teritorija). | |
| 735-732-716 (16) | Dvyliktasis Judo karalius Jotamas, 16-aisiais karaliavimo metais, paskiria sūnų Ahazą bendravaldytoju su juo. Ahazas pradėjo valdyti 20 metų. Paaukoja savo sūnų, garbina stabus. Blogas karalius. | 2 Kar 16,1-4; 2 Met 28,1-4 |
| Sirijos kariuomenė paima į nelaisvę daugelį žmonių iš Jeruzalės. | 2 Met 28,5 | |
| 735/34 (16) | Pekachas, Šiaurinės Izraelio karalystės karalius, užpuolė Judo karalių Ahazą ir per vieną dieną nužudė 120 000 Judo karių, ir karaliaus sūnų Maasėją. Nežiūrint, kad jam sekėsi, Jeruzalės užkariauti nesugebėjo. Jis į nelaisvę paėmė 200,000 moterų ir vaikų. Juos išgabeno į Samariją. Tačiau pranašui ODEDUI pareikalavus sugrąžino visus belaisvius į Judą. | 2 Met 28,6-15 |
| 735/34 | Į Judą įsiveržia edomitai ir filistinai. Judo karalius Ahazas prašo Asirijos karaliaus Tiglath-pilesero pagalbos kovoje prieš edomitus ir filistinus. Asirija kariavo su filistinais. | 2 Kar 16,7.8; 2 Met 28,16.20-21 |
| 735/34 | Judo karalius Ahazas atmetė Dievo pagalbą ir kreipėsi į Asirijos karalių Tiglatpilessarą III pagalbos kovoje prieš Izraelio – Sirijos sąjungą. Jam nusiunčia Jeruzalės šventyklos turtus. Asirijos karalius Tiglath pileser III (745-727) pirmą kartą ištrėmė Šiaurinio Izraelio gyventojus į nelaisvę. Izraelis tampa Asirijos vasalu. Asirijos karalius gyrėsi, kad į nelaisvę išgabeno 13 520 žmonių. | 2 Kar 15,27-31; 2 Kar 16,5-9; Iz 7-12; (28.29?) |
| 735/34 | Dievas pažada, kad Judo tauta bus išvaduota iš Izraelio ir Sirijos rankų. | Iz 7,1-9 |
| 735/34 | Išlaisvinimo iš priešų ženklas. | Iz 7,10-25 |
| 735/34 | Išpranašautas Asirijos įsiveržimas į Judą. Įsiveržimo ženklai. | Iz 8,1-8 |
| 735/34 | Judo tauta pasitiki dieviška, o ne žmogiška galia. | Iz 8,9-22 |
| Tarp 735-732 | Žmonės bus išvaduoti iš vergystės atėjus Mesijui. | Iz 8,23; 9,1-6 |
| Tarp 735-732 | Pataisomoji bausmė. | Iz 9,7-10,4 |
| Tarp 735-732 | Išpranašautas Asirijos žlugimas. | Iz 10,5-34 |
| Tarp 735-732? | Išvadavimas ir atstatymas per Mesiją. | Iz 11,1-9 |
| Tarp 735-732? | Pagonių ir nelaisvėje esančių Izraelio tremtinių surinkimas. | Iz 11,10-16 |
| Tarp 735-732? | Padėkos už išvadavimą giesmė. | Iz 12,1-6 |
| 733-732 | Asirija kariauja prieš Damaską. | |
| 732 | Asirai pavergia Babiloniją, užima chaldėjų sostą. Po trejų metų kovos Babilonijos žemė yra nuniokota. | |
| 732 | Ozėjas nužudo Izraelio karalių Pekachą. | 2 Kar 15,30-31 |
| 732-715 (16) | Ahazas, po Jotamo mirties, Judą valdo vienas. | |
| 732-722 (9) | Asirai pakeičia Izraelio karalių Pekachą. Devynioliktu Izraelio karaliumi tampa Ozėjas. Izraelis Asirijai moka duoklę. | 2 Kar 17,1 |
| Izraelio karalius Ozėjas elgiasi blogai, tačiau ne taip, kaip prieš jį karaliavę karaliai. | 2 Kar 17,2 | |
| 732 | Judo karaliaus Jotamo mirtis. | 2 Kar 15,36.38; 2 Met 27,7.9 |
| 732 | Asiriečiai užkariauja Siriją. Sirija niekada nebeatgavo savo galios. Sirijos karalius Rezinas nužudomas. | 2 Kar 16,9 |
| 732? | Po to kai Asirijos karalius nukariauja Siriją, Judo karalius Ahazas jį sutinka Damaske. Ahazas pagal Damaske matytą pavyzdį įveda asiriečių dievybės garbinimą Jeruzalės šventykloje. Užrakina Jeruzalės šventyklos duris. | 2 Kar 16,10-18; 2 Met 28,22-25; 29,19 |
| 731 | Asirija kariauja prieš Babiloniją. | |
| 729-715-686 | Treti Izraelio karaliaus Ozėjo valdymo metai. Ezekijas 25 m. tampa Judo valdytoju kartu su tėvu Ahazu. Elgėsi teisiai kaip ir Dovydas. | 2 Kar 18,1-3; 2 Met 29,1-2 |
| Judo alkos nugriaunamos, varinė gyvatė sunaikinama. | 2 Kar 18,4; 2 Met 31,1 | |
| Judo karaliaus Ezekijo teisumas atsiskleidžia religijos reformoje. | 2 Kar 18,5-6; 2 Met 31,2-21 | |
| Judo karalius Ezekijas sukyla prieš Asiriją. | 2 Kar 18,7 | |
| Judo karalius Ezekijas nugali filistinus. | 2 Kar 18,8 | |
| 727 | Asirija kariauja prieš Damaską. | |
| 727 | Izraelio karalius Ozėjas atsisakė mokėti duoklę Asirijai. Izraelis sudaro sąjungą su Egiptu. | |
| 727-722 | Asirijos karaliumi paskelbiamas Salmanasaras V. | |
| 725-723 | Asirijos karalius Salmanasaras V verčia Izraelio karalių Ozėją mokėti duoklę. | 2 Kar 17,3 |
| Izraelio karalius Ozėjas kreipėsi į Egiptą pagalbos, tačiau tai sužinojęs Asirijos karalius įkalina karalių. | 2 Kar 17,4 | |
| Iki 723/22 | Dievo žinia apie Damaską. | Iz 17 |
| iki 723 | Išpranašautas vargas Efraimui (Šiauriniam Izraeliui). | Iz 28,1-6 |
| iki 723 | Dievo įspėjimas Jeruzalės vadovams. | Iz 28,7-29 |
| Judo pasiuntiniai su Judo karaliaus laišku ragino Izraelį sugrįžti pas Dievą. | ||
| 724-722 | Šeštieji karaliaus Ezekijo metai. Asirijos karalius Shalmanesaras V, po 3 metų apgulties sunaikina Samariją, pavergia Izraelio tautą, karalių Ozėją nužudo. Šiame, antrajame trėmime, ištremta 27,290 žmonių. (Viso 40,810). Samariją apgyvendino babiloniečiais, aramėjais… Žlunga Šiaurinio Izraelio valstybė. | 2 Kar 17,4-6. 24-41; 18,9-12 |
Nuo Samarijos miesto sunaikinimo iki Asirijos pirmųjų karinių žygių į Judėją
722-711 iki Kr.
Judo karalius Ahazas susivienijęs su Asirija, mokėjo jai duokles ir Judoje palaikė stabmeldystę. Ezekijas tapęs Judo karaliumi pradėjo reformas šalyje. Jis atstatė garbinimą Jeruzalės šventykloje, svetimų dievybių garbinimo įrankius sunaikino. Jis sukvietė visą liaudį Jeruzalėje švęsti Pashą. Daugelis žmonių iš skirtingų Izraelio giminių atsiliepė į karaliaus kvietimą. Ezekijas įsakė remtis Mozės Įstatymu. Nežiūrint į pranašo Izaijo prieštaravimus Ezekijas siekė pagalbos iš etiopiečių. Prieš Asiriją vienijosi ir kitos tautos. 711 iki Kr. asiriečiai įžygiavo į Judo žemę ir užėmė Azoto miestą.
| Metai iki Kr. | Įvykis | Raštas | Kiti pranašai |
|---|---|---|---|
| 722-705 | Asirijos karaliaus Sargono II – didžiausio karvedžio Asirijos istorijoje, viešpatavimo metai. | Judo pranašo MICHĖJO tarnavimo laikotarpis – 740-700 iki Kr. | |
| 721 | Sargonas II numalšina Babilonijos sukilimą. | ||
| Sargonas II užima Karkemišą. | |||
| 716 | Miršta Judo šalies karaliaus Ahazas. | 2 Kar 16,19-20; 2 Met 28,26-27 | |
| 715-686 (29 m.) | Tryliktasis Judo karalius Ezekijas, po karaliaus Ahazo mirties, šalį valdo vienas. | ||
| 716/15 | Pranašas Izaijas išpranašauja, kad Babilonija bus nuniokota. | Iz 13,1-22 | |
| 716/15 | Išpranašautas Izraelio tautos išvadavimas iš Babilonijos priespaudos. | Iz 14,1-3 | |
| 716/15 | Išpranašautas Babilonijos karaliaus žlugimas. | Iz 14,4-23 | |
| 716/15 | Dievo žinia Asirijai. | Iz 14,24-28 | |
| 716/15 | Dievo žinia Flistijai. | Iz 14,29-32 | |
| 716/15? | Dievo žinia Moabui. | Iz 15-16 | |
| 715/14 | Judo šalies karalius Ezekijas sutaisė ir apvalė Jeruzalės šventyklą. | 2 Met 29,3-19 | |
| Judo šalies karalius Ezekijas atstatė tarnavimą šventykloje. | 2 Met 29,20-36 | ||
| Karalius Ezekijas pakviečia visą Izraelio ir Judo tautą švęsti Pashą Jeruzalėje. | 2 Met 30,1-12 | ||
| Pashos šventė Jeruzalėje švenčiama 14 dienų. | 2 Met 30,13-27 | ||
| Karalius Ezekijas atnaujino dešimtinių ir aukų aukojimą. | 2 Met 31 | ||
| 715-686? | Judo šalies karalius prašė Etiopijos karalių pagalbos kovoje prieš Asiriją. IZAIJAS priešinosi tokiai politikai, bet negalėjo pakeisti karaliaus nusistatymo. Prieš Asiriją vienijosi ir kitos tautos. | Iz 30-31; 16-19 | |
| ? | Dievo žinia Judai ir Jeruzalei. | Iz 22 | |
| ? | Dievo žinia Tyrui. | Iz 23 | |
| 715 | Asirija pavergė, kai kurias arabų gentis ir ėmė duoklę iš įvairių Egipto valdovų. | ||
| 714 | Asirijos karalius Sargonas II sunaikina Urartu. | ||
| 713 | Antiasirietiškas aljansas, paskatino Asirijos karalių Sargoną II užimti Tabalą. |
Nuo Asirijos pirmojo karinio žygio į Judėją iki antrojo
711-701 iki Kr.
Asirijos karalius priverčia sąjungininkus mokėti jam duokles. 711 iki Kr. asirai užima Azotą. Po karaliaus Sargono II mirties 705 iki Kr. įvairiose Asirijos imperijos dalyse įvyksta sukilimai. Asirai nuo sosto nuverčia sukilusį Babilonijos karalių. 701 iki Kr. asirai užima Filistinų žemę. Judo karalius Ezekijas statė įtvirtinimus aplink Jeruzalės miestą, apginklavo ir apmokė karius. Jis pastatė 590 metrų tunelį sujungiantį Siloamo tvenkinį su Gihono šaltiniu. Ezekijas pasitikėjo ne tik savo kariauna, bet ir Dievu. Asirams spaudžiant Judo karalių Ezekiją, jis suserga sunkia liga. Dievas išgelbėja karalių nuo mirties, pažada jo amžių prailginti 15 metų, ir nugalėti asirus. Po stebuklingo išgijimo apsilankiusiems Babilonijos pasiuntiniams karalius Ezkijas aprodė savo rūmus ir didelius turtus. Pranašas Izaijas išpranašavo apie tai, kad Dovydo namus babiloniečiai ištrems į svetimas žemes.
| Metai iki Kr. | Įvykis | Raštas | Kiti pranašai |
|---|---|---|---|
| 711 | Dievo žinia Egiptui. Ašdodo karalius Azuris sukilo prieš Asirijos valdovą. Asirijos karaliaus Sargonas pasiuntė kariuomenę ir nuvertė Ašdodo karalių. Naujuoju Ašdodo karaliumi tapo Ahimiti. Ašdodiečiai nepripažino Asirijos statytinį. Asirija vėl žygiavo kariauti prieš juos. Sargono metraščiuose parašyta, jog filistinų miestai kartu su Juda, Edomu ir Moabu susivienijo kovoje prieš Asiriją ir kad jie ieškojo pagalbos iš Egipto. | Iz 20 | Judo pranašo MICHĖJO tarnavimo laikotarpis – 740-700 iki Kr. |
| 711 | Pirmasis Asirijos karinis žygis į Judą. Asirijos karalius Sargonas užėmė Azotą ir privertė visus sąjungininkus mokėti duoklę. | ||
| ? | Dievo žinia apie Babiloniją. | Iz 21,1-10 | |
| ? | Dievo žinia apie Seyrą. | Iz 21,11-12 | |
| ? | Dievo žinia apie Arabiją. | Iz 21,13-17 | |
| 710 | Asirijos karaliaus karinis žygis prieš Babiloniją. | ||
| 709 | Asirijos karalius Sargonas II nugalėjo Babilonijos karalių Merodach- Baladaną ir pasiskelbė Babilonijos karaliumi. | ||
| 705-681 | Asirijos karaliumi paskelbtas Senacheribas. | ||
| 703 | Asirijos karalius Senacheribas vėl nugali Babilonijos karalių Merodach Baladaną. Iš Babilonijos į nelaisvę išgabena 208 000 žmonių. | ||
| 702/1 | Judo karaliaus Ezekijo liga. | Iz 38 | |
| Viešpats išgydo Judo karalių Ezekiją, pažada prailginti jo gyvenimą ir apginti Jeruzalės miestą nuo priešų. | 2 Kar 20,1-12; Iz 38; 2 Met 32,34 | ||
| Judo karaliaus Ezekijo turtai ir klestėjimas. | 2 Met 32,23.27-29 | ||
| Pranašas IZAIJAS, po to kai apsilanko Babilonijos karaliaus Berododach-Baladano (esančio Asirijos tremtyje) pasiuntiniai, išpranašauja, kad Dovydo namai paklius į Babilonijos nelaisvę. | 2 Kar 20,12-19; Iz 39; 2 Met 32,25-26.31 | ||
| Įspėjimas Dovydo miestui. | Iz 29,1-17 | ||
| Išpranašautas Izraelio išvadavimas ir atstatymas. | Iz 29,18-24 | ||
| Išpranašautas Egipto ir Asirijos sunaikinimas. | Iz 31 |
Nuo Asirijos antrojo karinio žygio į Judėją iki trečiojo
701-690 iki Kr.
Asirijos karalius Sennacheribas vėl įsiveržia į Judėją ir priartėja prie Jeruzalės. 701 m. jis apmokestino Jeruzalę ir daugelį judėjų išvedė į nelaisvę. Asirijos karalius gyrėsi, kad paėmė į nelaisvę du šimtus tūkstančių Judos žmonių. Tikėtina, kad trečio žygio metu 690 iki Kr. asirai prisiartino prie Jeruzalės tačiau netikėtai miršta asirų kariai. Biblijoje nėra atskirti Asirijos trys žygiai, todėl daugelis laiko 701 m. data, kai asirų kariai pražuvo nuo Dievo angelo rankos.
| Metai iki Kr. | Įvykis | Rašto eilutės |
|---|---|---|
| 701 | Asirijos karaliaus Sennacheribo kariuomenė žygiuoja Viduržemio jūros pakrante, kad pavergtų Siriją ir Izraelį. Po didelio mūšio asirai užima Lachišą. | |
| 701 | Keturioliktais karaliaus Ezekijo valdymo metais, Asirijos karalius Sennacheribas antrą kartą įsiveržia į Judą. (Biblijoje antrasis ir trečiasis Asirijos žygiai į Judą sudėti į vieną ). Daugelį judėjų išvedė į nelaisvę, tačiau neužima Jeruzalės miesto. Judo karalius Ezekijas siunčia duoklę Senecheribui. Senacheribo metraščiuose aprašyta: “Ezekiją, Judą, kuris nenusilenkė mano jungui, aš apsupau ir užkariavau panaudodamas karines mašinas ir taranus, pėstininkų mūšiu, apkasais, kopėčiomis – 46 galingus miestus ir nedidelius kaimelius, vyrus ir moteris, arklius, mulus, asilus, kupranugarius, galvijus nesuskaitomą daugybę, aš išvedžiau ir laikiau savo grobiu. Jį patį, lyg paukštį urve aš uždariau Jeruzalėje.“ | 2 Kar 18,13-16; Iz 36,1; 2 Met 32,1 |
| 700 | Judėjoje gimsta karaliaus Ezekijo sūnus Manasas. | |
| 700-689? | Įvairios pranašo Izaijo pranašystės apie Mesijo karalystę. | Iz 40-57 |
| Pranašas Izaijas ragina Judo žmones pasitikėti Dievu. Dievo žodis išlieka per amžius. | Iz 40-41 | |
| Pranašas Izaijas pranašauja apie Dievo tarną Kristų. | Iz 42 | |
| Izaijas pranašauja apie Dievo tarną Izraelį. | Iz 43,1-44,23 | |
| Izaijas pranašauja apie Dievo tarną Kyrą. | Iz 44,24-46,13 | |
| Izaijas išpranašauja Babilono žlugimą. | Iz 47 | |
| Dievas pažada išgelbėti Savo žmones iš Babilonijos nelaisvės dėl Savo vardo. | Iz 48 | |
| Dievas siunčia Mesiją pas žydus ir pas pagonis su malonės pažadais. Dievas myli savo tautą. Jis išgelbės Savo žmones iš nelaisvės. | Iz 49 | |
| Raginimas pasitikėti Dievu, o ne savo jėgomis. | Iz 50 | |
| Pranašas Izaijas kviečia tautą drąsiai atsiliepti į Dievo kvietimą. | Iz 51 | |
| Izaijas pranašavo apie Dievo kenčiantį tarną Mesiją ir Jo darbus. | Iz 52,13-53,12 | |
| Izaijo pranašystė apie pagonių įsijungimą į Izraelį. | Iz 54 | |
| Išgelbėjimo žinia skirta visiems žmonėms. | Iz 55 | |
| Maldos namai – visiems žmonėms. Viešpats priima visus. | Iz 56 | |
| Pranašas Izaijas kviečia žmones reformuoti savo gyvenimus. | Iz 57-59 | |
| Izaijas išpranašauja bažnyčios tarnystę ir Kristų – šviesą pagonims. | Iz 60-62 | |
| Izaijas išpranašavo Viešpaties atlygio dienos atėjimą. | Iz 63,1-6 | |
| Izaijas išpranašavo Dievo malonę Jo žmonėms. | Iz 63,7-19 | |
| Dievo žmonių malda dėl pakeitimo ir išlaisvinimo. | Iz 64 | |
| Dievas pabara ir priima Savo tarnus. | Iz 65,1-16 | |
| Izaijo pranašystė apie Naują žemę. | Iz 65,17-25 | |
| Dievo tarnų laukia gailestingumas. Piktųjų laukia Dievo teismas. | Iz 66,1-21 | |
| Dievo vardas pateisinamas prieš visą visatą. Visi žmonės garbina Jį. | Iz 66,22-24 | |
| Izaijas išpranašauja apie teisingumo karalystės atėjimą. | Iz 32 | |
| 700-690 | Judo karalius Ezekijas stiprina Jeruzalės gynybą. | 2 Met 32,2-8 |
| 697-687-642 (55 m.) | Manasas tampa bendravaldytoju su Judo karaliumi Ezekija. Ezekijas po to dar gyveno 10m. Manasas atstatė Baalo aukurus, tarnavo Astarei, užsiiminėjo kerėjimu, paaukojo vaiką, garbino dangaus galybes. | 2 Kar 21,1-9; 2 Met 33,1-9 |
| Izaijas pranašavo vargą tiems judėjams, kurie kovoje prieš Asiriją, pasitikėjo Egiptu. | Iz 30,1-14 | |
| Izaijas pranašavo gailestingumą tiems, kurie pasitiki Dievu. Viešpats nubaus Asiriją už jos nusikaltimus. | Iz 30,15-33 | |
| 694 | Asirijos karalius Sennacheribas užpuola Elamą. | |
| 692 | Mūšis prie Halule. Elamitų, babiloniečių, chaldėjų, aramėjų ir Zagros šalių kova prieš Asiriją. |
Nuo Asirijos trečiojo karinio žygio į Judėją iki Judo karaliaus Manaso nubaudimo
690-640 iki Kr.
Asirija įžygiuoja į Judą, tačiau užimti Jeruzalės jai nepavyksta. Judo karalius Ezekihas gauna patikinimą iš Dievo, kad Asirijos galybė bus palaužta. Po kariuomenės pražūties, Asirijos karalius atsitraukia iš Judos. Mirus Judo karaliui Ezekijui, Manasas vienas tapęs Judo karaliumi atstatė aukurą Baalui. Stabai vėl buvo garbinami Judo aukštumose. Taip pat jis įvedė žvaigždžių ir planetų garbinimo apeigas, pripažino dievą Molochą. Ben Hinomo slėnyje aukojamos aukos Molochui. Astrologija, kerėjimai ir okultizmas Judėjoje tapo įprastu reiškiniu. Jis pražudė daugelį pranašų išdrįsusių paprieštarauti jo valiai. Pranašas Izaijas mirė nuo Manaso rankų. Juda smuko morališkai. Asirijos karalius ištrėmė Manasą į nelaisvę. Asirijos nelaisvėje Manasas atgailavo. Sugrįžęs iš nelaisvės bandė reformuoti Judą ir ragino žmones garbinti tikrąjį Dievą. Tačiau tikrieji tarnautojai ir įtakingi Dievo pranašai buvo pašalinti anksčiau, todėl jo reformos neatnešė laukiamų rezultatų. Judo karaliumi tapęs Amonas iš karto pradėjo garbinti stabus. Judėja per jo dviejų metų valdymo laikotarpį labai žemai smuko.
| Metai iki Kr. | Įvykis | Rašto eilutės |
|---|---|---|
| 690 | (Žr. 701 iki Kr.) Asirijos trečiasis karinis žygis į Judą. Asirija apgula Jeruzalę. Sennacheribo tarnas rabšakė karaliaus Ezekijo atstovams perduoda pirmąją žinią. | 2 Kar 18,17-31; Iz 36,2-22; 2 Met 32,9-16.18-19 |
| 690? | Izaijo pranašystė apie Žemės nuniokojimą. | Iz 24 |
| 690? | Dievo žmonių šlovinimo ir pergalės giesmė. | Iz 25 |
| 690? | Pasitikėjimo Dievu giesmė. | Iz 26-27,1 |
| 690? | Giesmė apie viešpaties vynuogyną. | Iz 27,2-6 |
| 690? | Izaijas išpranašauja apie Izraelio likučio surinkimą. | Iz 27,7-13 |
| 690? | Išpranašautas Asirijos žlugimas, Siono atstatymas. | Iz 33 |
| 690 | Judo karalius Ezekijas kreipiasi į pranašą IZAIJĄ, kuris pranašavo prieš Asiriją. | 2 Kar 19,1-7; Iz 37,1-7 |
| 690 | Asirijos karalius Sennacheribas siunčia antrąją žinią savo laiške Judo karaliui Ezekijui. | 2 Kar 19,8-13; Iz 37,8-13; 2 Met 32,17 |
| 690 | Judo karalius Ezekijas meldžia Viešpaties išlaisvinimo. | 2 Kar 19,14-19; Iz 37,14-19; 2Me 32,20 |
| 690 | Dievas per pranašą IZAIJĄ praneša Judo karaliui Ezekijui apie išgelbėjimą. | 2 Kar 19,20-34; Iz 37,21-35 |
| 690 | Viešpaties angelas per naktį sunaikina 185 000 Asirijos kariuomenę. | 2 Kar 19,35-36; Iz 37,36-37; 2 Met 32,21-22 |
| Izaijas išpranašavo ateisiančią Viešpaties atlygio dieną. | Iz 34 | |
| Izaijas išpranašavo apie naujos Žemės atkūrimą. | Iz 35 | |
| 686 | Judo karaliaus Ezekijo valdymo pabaiga. | 2 Kar 20,20-21; 2 Met 32,30.32-33 |
| 680 | Du Asirijos karaliaus Sennacheribo sūnūs nužudo jį Ninevėje. Kitas jo sūnus Asarhadonas paskelbiamas Asirijos valdovu. | 2 Kar 19,37; Iz 37,38; 2 Met 32,21-22 |
| 680-669 | Asirijos karaliaus Asarhadono valdymo metai. | |
| 679 | Asirijos karaliaus Asarhadono kariai užima Arzani ir pasiekia Egipto pasienį. | |
| 679 | Egiptiečiai atsilaiko prieš Asirijos kariuomenės antpuolį. | |
| 678 | Asarhadonas pavergia Tyrą, nors miesto gyventojams pavyksta persikelti į salą. | |
| 673 | Asarhadonas okupavo Memfio miestą. | |
| 671 | Sekantis Asirijos kariuomenės puolimas į Egiptą yra sėkmingas. | |
| 670 | Asirijos karalius Asarhadonas, kai kuriuos Mesopotamijos žmones perkėlė į buvusios Šiaurinės Izraelio karalystės teritoriją. | Ezra 4,2-10 |
| 669 | Asirijos kariai apiplėšia Memfį. | |
| 668-627 | Asirijos karaliaus Ašurbanipalo valdymo metai. Išplečia imperijos sienas už Mesopotamijos ribų. | |
| 663 | Asirijos karaliaus Ashurbanipalo kariai sunaikina Tebus. | |
| 665 | Prasideda 10 metų karinis žygis prieš Mediją. | |
| 655 | Elamas atakuoja babiloniečius, tačiau nesėkmingai. | |
| 655? | Asirijos karaliaus kariai išvaro Elamitų pajėgas į Sūzų lygumas. 654 m. Egiptas išsivaduoja iš Asirijos viešpatavimo. | |
| 653 | Skitai sustabdo medų karius. | |
| 652 | Babiloniečių sukilimas. Pilietinis karas sukrėtė Asirijos imperiją. | |
| ? | VIEŠPATIES PRANAŠAS išpranašauja Judo nelaisvę ir Jeruzalės sunaikinimą, dėl karaliaus Manaso padarytų nusikaltimų. Judo karalius Manasas praliejo daug nekalto kraujo. | 2 Kar 21,10-15; 2 Met 33,10; 2 Kar 21,16 |
| 648 | Asirijos kariai visiškai sugriauna Babiloniją. Sirija ir Palestina sukyla prieš Asiriją. | |
| 648 | Asiriečiai Judo karalių Manasą išgabena į Babilonijos nelaisvę. | 2 Met 33,11 |
| 647 | Asirijos karalius Ashurbanipalas visiškai sunaikina Sūzus. | |
| Judo karalius Manasas atgailauja, dėl savo padarytų nusikaltimų. Dėka Viešpaties jis išlaisvinamas ir sugrąžinamas į Jeruzalės miestą. | 2 Met 33,12-13 | |
| Judo karalius Manasas įtvirtina Jeruzalę, sunaikina stabus, atstato Dievo garbinimą, tačiau alkas palieka. | 2 Met 33,14-17 | |
| 642 | Judo karaliaus Manaso valdymo pabaiga. | 2 Kar 21,17-18; 2 Met 33,18-20 |
| 642-640 (2 m.) | Judo karalius Manaso sūnus Amonas paveldėja sostą. Tarnavo stabams. Blogas karalius. (Karalių nužudė jo tarnai). | 2 Kar 21,19-26; 2 Met 33,21-25 |
Išpranašauti teismai tautoms
640-630 iki Kr.
Aštuonmečiui Jošijai tapus Judo karaliumi stabmeldystė klestėjo jau penkiasdešimt metų. Manašės dienomis buvo sunaikinti Įstatymo kopijosJošija priklauisė nuo kunigų ir vyresniųjų, kurie turėjo pažinimą Įstatyme. Jie mokė jauną karalių klausyti Dievo. Pranašai skelbė apie Asirijos žlugimą, Babilonijos įsigalėjimą ir judėjų išvadavimą iš nelaisvės.
| Metai iki Kr. | Įvykis | Rašto eilutės |
|---|---|---|
| 640-609 (31 m.) | Šešioliktasis Judo karalius Jošija, Amono sūnus, pradėjo valdyti būdamas 8 m. Darė kas teisu Viešpaties akyse, kaip ir Dovydas. Atnaujino Jeruzalės šventyklą. | 2 Kar 22,1.2; 2 Met 34,1.2 |
| 640? | Judėjos pranašas NAHUMAS. | |
| 640? | Pranašas Nahumas pranašauja apie Dievo galią nubausti Ninevės gyventojus už jų nusikaltimus. | Nah 1,1-8 |
| 640? | Pranašas užtikrina, kad ateis sunaikinimas Ninevės miestui. | Nah 1,9-5 |
| 640? | Pranašas išpranašauja Ninevės miesto apgulą ir žlugimą. | Nah 2,1-8 |
| 640? | Pranašas apsako Ninevės miesto apiplėšimą. | Nah 2,9-13 |
| 640? | Pranašas atskleidžia priežastį, kodėl bus nubausti nineviečiai. | Nah 3,1-7 |
| 640? | Pranašas pateikia No miesto sunaikinimo pavyzdį, kaip užtikrinimą, kad Ninevė bus sunaikinta. | Nah 3,8-11 |
| 640? | Išpranašaujamas galutinis ir visiškas Ninevės miesto sunaikinimas. | Nah 3,12-19 |
| 639 | Asirijos karalius Ashurbanipalas nusiaubia Elamo šalį. Elamitų karalystė nebeatsikuria. | |
| 633 | Aštuntais savo valdymo metais Judo karalius Jošija pradėjo ieškoti Dievo. | 2 Met 34,3 |
| 635 | Egipto šalis užpuola Ašdodą. | |
| 630? | Judo pranašas HABAKUKAS. | |
| 630? | Habakuko skundžiasi Dievui dėl Judo šalyje daromų nusikaltimų. | Hab 1,1-4 |
| 630? | Dievas atskleidžia Savo planą dėl Judo šalies. | Hab 1,5-11 |
| 630? | Habakukas nesupranta Dievo plano. | Hab 1,12-17 |
| 630? | Habakukas laukia iš Dievo atsakymo. | Hab 2,1 |
| 630? | Dievas paragina pasitikėti Jo išmintimi ir Jo plano sėkme. | Hab 2,2-4.20 |
| 630? | Dievas išvardija Babilonijos nuodėmes. | Hab 2,5-19 |
| 630? | Habakukas tarpininkauja melsdamas Dievo gailestingumo. | Hab 3,1-2 |
| 630? | Habakuko regėjimas apie teismą ir išvadavimą. | Hab 3,3-16 |
| 630? | Habakukas pasitiki Dievu. | Hab 3,17-19 |
| 630? | Judo pranašas SOFONIJA. | |
| 630? | Pranašas išpranašauja teismą Judo šaliai dėl jo nuodėmių. | Sof 1 |
| 630? | Pranašas ragina ieškoti Viešpaties kol dar neužgriuvo negandos. | Sof 2,1-3 |
| 630? | Pranašas išpranašauja teismą filistinams. | Sof 2,4-7 |
| 630? | Pranašas išpranašauja teismus Moabui ir Amonui. | Sof 2,8-11 |
| 630? | Pranašas išpranašauja teismą Etiopijai. | Sof 2,12 |
| 630? | Pranašas išpranašauja teismą Asirijai. | Sof 2,13-15 |
| 630? | Pranašas išpranašauja, kad Jeruzalė bus sudraudžiama dėl savo nuodėmių. | Sof 3,1-7 |
| 630? | Pranašas išpranašauja teismą visoms tautoms. | Sof 3,8 |
| 630? | Dievas pažada atkurti Jeruzalę. | Sof 3,9-20 |
Reformos Judėjoje
629-609 iki Kr.
Asirijos silpstanti įtaka sudarė galimybę Judai įtakoti šiaurines teritorijas. Judos karalius Jošija šalyje pradėjo religines reformas. Reformacija prasidėjusi 628 m. pasiekė piką 622 m. Tada taisant Jeruzalės šventyklą žmonės atrado Mozės penkiaknygę. Nuo Joašo laikų Jeruzalės šventykla, per 200 metų laikotarpį periodiškai buvo apleista. Jošijas nurodo tautai paklusti Įstatymo mokymui. Tauta šventė Paschą. Jošija įsakė sunaikinti visus stabus Judėjoje. Betelio mieste sugriaunamas aukuras, kuris buvo pastatytas Izraelio karalius Jeroboamo I įsakymu. Daugiau kaip 300 metų šis aukuras buvo vieša stabų garbinimo vieta. Stabmeldžiai kunigai atleisti nuo pareigų. 614 m. medai užima Ašūro miestą. 612 m. jungtinės medų ir babiloniečių pajėgos sugriauna Ninevę. Išgirdęs žinią apie Asirijos žlugimą, Jošija 609 m. bandė sustabdyti Egiptiečių kariuomenę skubančią padėti Asirijai. Egiptiečių kariuomenė žygiavo per Palestinos teritoriją. Prie Megido Judo kariuomenė buvo sumušta, karalius Jošija miršta nuo mirtinos žaizdos. 39 metų karalius buvo palaidotas Dovydo mieste.
| Metai iki Kr. | Įvykis | Rašto eilutės |
|---|---|---|
| 629/28 | Judo karalius Jošija apvalo Judą, Jeruzalę, taip pat dalį Izraelio nuo aukštumų alkų ir stabų. Sudegino pagonių kunigų kaulus ant jų aukurų. | 2 Met 34,3-7 |
| 627 | Miršta Asirijos karalius Ashurbanipalas. Netrukus žlunga Asirijos imperija. | |
| 627-580 | Judo pranašas JEREMIJA, Aarono palikuonis. Gyveno Anatote – 5 km. nuo Jeruzalės. Pradėjo pranašo tarnystę sulaukęs apie 20 metų. | Jer 1 |
| 627 | Pranašo Jeremijo regėjimas apie migdolmedžio šaką. | Jer 1,11-12 |
| 627 | Pranašo Jeremijo regėjimas apie verdantį puodą. | Jer 1,13-16 |
| 627 | Dievas įpareigoja pranašą Jeremiją atlikti misiją pažadėdamas jį saugoti. | Jer 1,17-19 |
| 627/6-616 | Judo šalies neištikimybė Dievo meilei. | Jer 2,1-13 |
| 627/6-616 | Judo šalies nuodėmės. | Jer 2,14-28 |
| 627/6-616 | Judo šalis nepasimokė iš praeities. | Jer 2,29-37 |
| 627/6-616 | Judo šalies gėdinga neištikimybė. | Jer 3,1-5 |
| 627/6-616 | Judo šalies kaltė prilygsta Izraelio kaltei. | Jer 3,6-11 |
| 627/6-616 | Dievas pakartotinai kviečia abu Izraelio namus atgailauti. (Š. Izraelis nelaisvėje nuo 722 m. iki Kr.) Dievas pažada atkurti izraelį. | Jer 3,12-20 |
| 627/6-616 | Viešpats kviečia Judo žmones sugrįžti pas Jį. | Jer 3,21-25 |
| 627/6-616 | Judo žmonių sugrįžimo pas Dievą sąlyga. | Jer 4,1-4 |
| 627/6-616 | Pranašas išpranašauja į Judą artėjančią nelaimę iš Šiaurės. | Jer 4,5-31 |
| 627/6-616 | Pranašas atskleidžia priežastį Judo šalies teismui. | Jer 5 |
| 627/6-616 | Pranašas išpranašauja artėjančią Jeruzalės miesto apgulą. | Jer 6 |
| 627/6-616 | Sausra Judo šalyje. Dievas atmeta Jeremijo tarpininkavimą. | Jer 14,1-15,9 |
| 627/6-616 | Pranašo Jeremijo vidinis konfliktas. | Jer 15,10-21 |
| 627/6-616 | Pranašui Jeremijui uždrausta vesti ir dalyvauti iškilmių ar gedėjimo susirinkimuose. | Jer 16,1-9 |
| 627/6-616 | Judo nelaimių priežastys ir paguodos žinia. | Jer 16,10-17,18 |
| 625-605 | Babilonijos karaliaus Nabolpolosaro viešpatavimo metai. 626 lapkričio mėn. Nabopolosaras sėkmingai pasipriešino babiloniečių kariuomenei. | |
| 623/22 | Judo karaliaus Jošijo įsakymu sutaisoma Jeruzalės šventykla. Taisant šventyklą randama Įstatymo knyga (50 m. Įstatymo knyga buvo paslėpta). | 2 Kar 22,3-13; 2 Met 34,8-21 |
| Judo pranašė HULDA išpranašauja, kad po karaliaus Jošijo mirties ant žemės gyventojų užgrius negandos. | 2 Kar 22,14-20; 2 Met 34,22-28 | |
| Judo karalius Jošija skaito Įstatymo knygą žmonėms. | 2 Kar 23,1-2; 2 Met 34,29-30 | |
| Judo karalius Jošija sudaro sandorą su Dievu. | 2 Kar 23,3; 2 Met 34.31-33 | |
| Judo karalius Jošija toliau vykdo reformas. Judo šalyje sunaikina stabus, suteršia aukštąsias vietas. | 2 Kar 23,4-14 | |
| Judo karalius Jošijas sunaikina aukurus Betelyje IŠPILDYDAMAS PRANAŠYSTĘ IŠSAKYTĄ DIEVO ŽMOGAUS Izraelio karaliui Jeroboamui. | 2 Kar 23,15-18 | |
| Judo karalius Jošijas sunaikina stabmeldiškas garbinimo vietas Samarijoje ir nužudo stabmeldžius kunigus. | 2 Kar 23,19-20 | |
| 623/22 | Judo karalius Jošijas įsako Izraeliui švęsti Paschą. | 2 Kar 23,21-23; 2 Met 35,1-19 |
| Judo karalius Jošijas remiantis Įstatymo žodžiais iš šalies išnaikina vėlių iššaukėjus. | 2 Kar 23,24 | |
| Iki Jošijo nebuvo tokio karaliaus, kuris iš visos širdies vykdytų Mozės Įstatymą. | 2 Kar 23,25 | |
| Karaliaus Jošijo teisumas negalėjo nukreipti Viešpaties pyktį nuo Judo. Judo žmonės pernelyg įklimpę į nuodėmes. | 2 Kar 23,26-27 | |
| 622 | Asirijos žygis į Vakarus nuo Eufrato. | |
| 620? | Pranašas JOĖLIS. | |
| 620? | Joėlis pranašauja apie skėrių antplūdį ir ragino žmones atgailauti. | Jl 1-2,17 |
| 620? | Dievas pažadas atstatyti savo tautą. | Jl 2,18-31 |
| 616 | Babilonijos karalius Nabopolassaras išvaro asirų karius iš Babilonijos.Tai paskatino Asiriją sudaryti sąjungą su Egiptu. | |
| 615 | Medų įsiveržimas į Asiriją. | |
| 614 | Medai apiplėšia pirmąją Asirijos sostinę Ašūrą. | |
| 612 | Babiloniečių ir medų aljansas sunaikina Ninevės miestą. | |
| 609 | Prie Megido, Egipto karalius Necho skubėdamas padėti asiriečiams, kovoje prieš babiloniečius, sumuša Judo kariuomenę ir mirtinai sužeidžia Judo karalių Jošiją. | 2 Kar 23,29-30; 2 Met 35,20-27 |
| 609 | Judo pranašas Jeremijas aprauda žuvusį karalių Jošiją. | 2 Met 32,25 |
| 608 | Babilonijos pajėgos sunaikina naujai įkurtą Asirijos sostinę Haraną. |
Egipto valdžia. Judėjos atpuolimas ir stabmeldystė
609-605 iki Kr.
Megide egiptiečiai nugalėję Judo pajėgas žygiavo į Šiaurę. Jie laikinai sulaikė babiloniečių veržimasi į Vakarus. Judo karalius Jehoahazas po trijų mėnesių valdymo buvo išgabentas į Egipto nelaisvę. Ten jis ir mirė. Faraonas Neko Judo karaliumi paskiria Jehojakimą ir pareikalauja didelės duoklės. Judo karalius buvo pavaldus faraonui iki laiko kai babiloniečiai egiptiečius išvaro iš Karkemešo 605 m. Valdant Jehojakimui pranašas Jeremijas buvo persekiojamas. Jeruzalės šventyklos kieme Jeremijas išpranašauja, kad miesto gyventojai bus ištremti į Babilonijos žemes (Jer 7-10). Kai tauta išgirdo, jog šventykla bus sugriauta, kreipėsi į politinius vadus reikalaudami Jeremijo mirties (Jer 26). Tačiau kai kurie seniūnai apgynė Jeremiją. Įžymus politinis veikėjas Ahikamas šiuo sunkiu Jeremijai metu palaikė jį.
| Metai iki Kr. | Įvykis | Raštas |
|---|---|---|
| 609 (3 mėn.) | Septynioliktasis Judo karalius Jehoahazas (23 m.) po 3 mėn. valdymo miršta ištremtas į Egipto nelaisvę. Blogas karalius. Egiptas apmokestina Judą. | 2 Kar 23,31-34; 2 Met 36,1-4 |
| 609? | Pamokymai dėl sabatos šventimo. | Jer 17,19-27 |
| 609-598 (11 m.) | Egipto faraonas Necho II, aštuonioliktu Judo karaliumi (25 m.) paskiria Jehojakimą. Kanaaniečių, asiriečių ir egiptiečių stabai atvirai sugrąžinti į savo vietas Judo žemėje. Jeruzalės šventykla išniekinama. Blogas karalius. Karalius pavaldus Egiptui iki 605 iki Kr. | 2 Kar 23,35-24,7; 2 Met 36,5-8 |
| 609-605 | Žmonės sukyla prieš Judo pranašą Jeremiją jo gimtajame mieste. | Jer 7-11; 26 |
| 609-605 | Judos žmonės garbina stabus, tačiau atvyksta ir į Jeruzalės šventyklą pagarbinti Viešpaties. Ištarės, Asirijos ir Babilonijos deivės garbinimas susietas su paleistuvyste. | Jer 7,1-8,3 |
| 609-605 | Pranašas Jeremijas išpranašauja Jeruzalės miesto siaubingą sunaikinimą. Judo žmonės nepripažino savo kaltes. | Jer 8,4-22 |
| 609-605 | Jeremijas rauda dėl žmonių. | Jer 9,1-26 |
| 609-605 | Jeremijas ragina atsisakyti stabų. Kvaila garbinti stabus. | Jer 10,1-16 |
| 609-605 | Jeremijas išpranašauja babiloniečių įsiveržimą į Judą ir jos gyventojų tremtį. | Jer 10,17-22 |
| 609-605 | Jeremijas meldžia Dievo sušvelninti bausmę. | Jer 10,23-25 |
| 609-605 | Viešpats paskelbia, kad Juda sulaužė sandorą sudarytą su Juo. | Jer 11,1-17 |
| 609-605 | Anatoto miesto žmonių sąmokslas prieš Judo pranašą Jeremiją. | Jer 11,18-23 |
| 609-605 | Išpranašautas Jeruzalės miesto žlugimas ir šventyklos sunaikinimas. | Jer 26,1-6 |
| 609-605 | Judo kunigai, melo pranašai, žmonės reikalauja Jeremijo mirties. Jeremijas ginasi prieš žmones. | Jer 26,7-15 |
| 609-605 | Judo kunigaikščiai ir vyresnieji gina Jeremiją. Judo karalius Jehojakimas įsako nužudyti Dievo pranašą Ūriją. | Jer 26,16-24 |
| 605 | 607-606 m. babiloniečiai įtraukė egiptiečius į keletą susirėminų. Egiptiečiai bijodami babiloniečių galios padeda asirams kovoje prieš juos. Babiloniečiai išveja egiptiečius iš Karhemiso. Babilonijos karalius Nebukadnecaras kovojo prieš juos Š. Mesopotamijoje. Jis užvaldė Siriją ir Palestiną. Egiptiečiai atsitraukė į savo žemes. Judo karalius pavaldus Egiptui buvo iki 605 metų. Judo karalius tapo priklausomas nuo Babilonijos. | Jer 35 |
| 605 | Asirija netenka savo nepriklausomybės. | |
| 605 | Pranašas Jeremijas žmonėms pateikia pamoką iškeldamas Rehabitų ištikimybę. Daugiau kaip 200 metų jie klausė savo protėvio įsakymo negerti vyno. Kartais žmonės ištikimesni žmonių įsakymams negu Dievo. | Jer 35,1-19 |
Babilonijos viešpatavimas. 70 metų Judėjos nelaisvės periodas 605-536 (70)
Pirmasis periodas. Judėjos žmonių trėmimo į Babilonijos žemes
605-598 iki Kr.
Babiloniečiai įsiveržia į Jeruzalę ir išgabena dalį judėjų į nelaisvę. Judo karalius tampa pavaldus Babilonijai trejus metus. Jeremijas už tai, kad pranašavo apie Jeruzalės sunaikinimą, kunigo įsakymu nuplakdinamas. Jeremijo pranašystės išsakomos Judo karaliui. Karalius atmetą Dievo įspėjimą ir sudegina Jeremijo ritinėlį. Dievas Babilonijos karaliui Nebukadnecarui suteikia pranašišką sapną, kuriame atskleidė pasaulio istoriją. Judo karalius sukyla prieš Babiloniją. Babiloniečiai patyrę didelius nuostolius kovoje su egiptiečiais sugrįžta į savo žemę. Vakarinės tautos užpuldinėja Judą.
| Metai iki Kr. | Įvykis | Rašto eilutės |
|---|---|---|
| 605-602 | Nebukadnecaras Babilonijos karalius. | Dan 1; 2 Met 36,6 |
| 605 | Pirmasis Babilonijos kariuomenės įsiveržimas į Jeruzalės miestą. Babiloniečiai iš Jeruzalės šventyklos išgabena dalį indų. Nebukadnecaras, ištrėmė į nelaisvę dalį žydų, Judėjos karalių Jehojakimą padaro pavaldų. Sužinojęs apie savo tėvo mirtį Nebukadnecaras palieka belaisvius karo vadams ir grįžta į Babiloniją perimti karaliaus valdžią. Judėjas Danielius su savo draugais atgabentas į Babilono rūmus. Jehojakimas buvo pavaldus Babilonijos imperijai 3 metus. | Dan 1,1-2 |
| 605/04 | Pranašas Jeremijas Judo šaliai išpranašauja 70 metų nelaisvę Babilonijoje. | Jer 25,1-14 |
| 605/04 | Išpranašaujamas Dievo teismas visoms tautoms. | Jer 25,15-38 |
| 605/04? | Jeremija išpranašauja teismą Judo tautai. Puodžius ir žiedžiamas puodas. | Jer 18,1-19,13 |
| 605/04 | Jeruzalės šventyklos kieme Jeremijas pranašavo nelaimę Jeruzalės miestui. Kunigo Pašhūro nurodymu pranašas nuplakdinamas ir įkalinamas. | Jer 19,14-20,6 |
| 605/04 | Jeremijo vidinis konfliktas. | Jer 20,7-18 |
| 605/04 | Jeremijo pranašystė apie Judo karaliaus rūmus. | Jer 22,1-9 |
| 605/04 | Jeremijas išpranašauja Judo karaliaus Jehoahazo likimą. | Jer 22,10-12 |
| 605/04 | Jeremijas išpranašauja Judo karaliaus Jehojakimo likimą. | Jer 22,13-19 |
| 605/04 | Baruchas užrašo Jeremijo pranašystes. | Jer 36,1-4 |
| 604 | Jeruzalės šventyklos kieme Baruchas perskaito Jeremijo pranašystes žmonėms. | Jer 36,5-19 |
| 604 | Judo karalius Jehojakimas sudegina Jeremijo ritinėlius. | Jer 36,20-26 |
| 604 | Dievas liepia Jeremijui užrašyti pranašystes į naujus ritinėlius. Jeremijas išpranašauja Judo karaliaus Jehojakimo likimą. | Jer 36,27-32 |
| 604 | Viešpaties pažadai Barūchui. | Jer 45,1-5 |
| 604 | Jeremijas išpranašauja, kad Babilonijos kariai įsiverš į Egiptą. | Jer 46,2-28 |
| 604 | Babilonijos kariai įžygiuoja į Siriją. | |
| 604 | Babilonijos kariai įžygiuoja į Aškaloną. | |
| 603 | Babilonijos karaliaus Nebukadnecaras sapnavo pranašiškus sapnus. | Dan 2 |
| 603/02-536/35 | Pranašo DANIELIAUS tarnystės laikotarpis | |
| 601 | Judo karalius Jehojakimas, po 3 metų pavaldumo, sukilo prieš Babilonijos karalių Nebukadnecarą. Jis tikėjosi sulaukti karinės pagalbos iš Egipto šalies. Babilonijos kariuomenė Egipto pasienyje susikauna su Egipto kariuomene. Abi kariuomenės patiria didelius nuostolius ir atsitraukia. Nebukadnecaras sugrįžo į Babiloniją ir iki 599 m. pabaigos surinko naują kariuomenę. | 2 Kar 24,1 |
| 601-598 | Vakarinės srities tautos užpuldinėjo Judo šalį. Babilonijos karalius nesiuntė savo karius į Jeruzalę, tačiau palaikė vakarinių tautų išpuolius prieš Judą. Chadėjų gentys palaikomos moabiečių, amoniečių ir sirų apiplėšinėjo Judo žemę. | 2 Kar 24,2 |
| 600? | Pranašo Jeremijo broliai ir namiškiai rengė sąmokslus prieš jį. | Jer 12,1-6 |
| 600? | Dievas nusakė Judėjai bausmę ir pažadėjo išgelbėti iš priešų. | Jer 12,7-17 |
Antrasis periodas. Judėjos žmonių trėmimo į Babilonijos žemes
598-586 iki Kr.
Babilonijos karalius ištremia Judo karalių Jehojakimą į nelaisvę. Sekantis Judo karalius valdė tris mėnesius. Jeremijas išpranašauja, kad Judo išdidumas bus palaužtas. Babilonijos karalius Nebukadnecaras vėl žygiuoja į Jeruzalę ir paima į nelaisvę sukilusį Judo karalių. Į nelaisvę ištremiami rūmų valdininkai, amatininkai, vadovai. Ezekelis kartu su tremtiniais išgabenamas į nelaisvę. Judo karaliumi paskiriamas jaunesnysis Jošijo sūnus Zedekijas. Šis karalius valdė 10 metų. Per tą laikotarpį politiškai susilpnino Judą. Jeremijas išpranašauja, kad pasilikusius Judoje, laukia tremtis. Babilonijos žemėse gyvenantiems tremtiniams Jeremijas rašė, kad jie prisitaikytų prie naujų gyvenimo sąlygų. Jis mokė, jog jie negrįš į Judą, kol nepraeis 70 metų. Tautoms sukilus prieš Babiloniją, Judo karalius Zedekijas raginamas prisijungti prie jų aljanso. Pranašas Jeremijas gauna iš Dievo nurodymą pranešti karaliui, kad nemaištautų prieš Babilonijos karalių. Paklusnumas Babilonijos karaliui išsaugos Jeruzalę nuo sugriovimo. Melo pranašai ragino pasipriešinti Babilonijai ir tremtiniams siuntė žinias apie greitą išvadavimą iš nelaisvės. Prieš Jeremiją sukyla melo pranašai ir politikai. 588 m. Zedekijas sukilo prieš Babiloniją. Prasideda Jeruzalės apgultis. Mieste paskelbiama laisvė vergams (nes prasidėjus badui neapsimokėjo išlaikyti vergų). Babiloniečių kariuomenei atsitraukus nuo Jeruzalės, šeimininkai susigrąžina savo vergus. Jeremijas suimamas ir apkaltinamas savo sąjunga su babiloniečiais. Slaptame susitikime Judo karaliui Jeremijas nurodo nesipriešinti Babilonijos karaliui. Jeremijas perkeliamas į rūmus. Dvariškiams pareikalavus, Judo karalius sutiko nužudyti pranašą Jeremiją. Pranašas įmetamas į klampią duobę. Dievas padėjo Jeremijui. Etiopietis eunuchas sugražino Jeremiją į rūmus. Netrukus prasidėjo Jeruzalės apgula. Jeremijas nors ir saugomas sargybinių pasirūpina Anatoto mieste įsigyti dirvą. Šis veiksmas simbolizavo, kad tremtiniai sugrįš į pažado žemę (Jer 26). Paskutiniame slaptame susitikime su Jeremija karalius Zedekijas buvo raginamas pasiduoti babiloniečiams. 586 m. vasarą babiloniečiai įsiveržė į Jeruzalės miestą per sienoje padarytą plyšį. Karalius Zedekijas bėgo iš miesto tačiau buvo suimtas. Jo sūnums įvykdoma mirties bausmė. Karalius ištremiamas į nelaisvę. Didžioji Saliamono šventykla sudeginama, Jeruzalė sugriaunama.
| Metai iki Kr. | Įvykis | Rašto eilutės |
|---|---|---|
| 598 gruodis | Babilonijos karalius Nebukadnecaras septintaisiais valdymo metais, 3023 judėjus ištrėmė į Babilonijos žemes. Kartu su jais į nelaisvę ištremtas Judo karalius Jehojakimas. Jis miršta nelaisvėje, kaip ir išpranašavo Jeremijas (Jer 22,13-19; 36,30). Babiloniečiai apiplešia Jeruzalės šventyklą. | Jer 52,28; 2 Met 36,6.7 |
| 598-597 (3 mėn.) | (Gruodis – kovas). Devynioliktasis Judo karalius Jehojachinas (18 m.) sukilo prieš Babiloniją. Blogas karalius. | 2 Kar 24,8-17; 2 Met 36,9 |
| 597 | Dievas įsako pranašui Jeremijui atlikti simbolinius veiksmus su lininiu aprišalu. | Jer 13,1-11 |
| 597 | Dievas įsako pranašui Jeremijui tautai pasakyti palyginimą apie vyną. | Jer 13,12-17 |
| 597 | Dievo žinia Judos karaliui ir jo motinai karalienei. | Jer 13,18-19 |
| 597 | Pranašas Jeremijas išpranašauja nelaimes besiartinančias į Jeruzalę. | Jer 13,20-27 |
| 597 | Pranašas Jeremijas apibūdina Judos padėtį netekus savo karaliaus. | Jer 22,20-23 |
| 597 | Jeremijas išpranašauja Judo karaliaus Jehojakimo sūnaus Konijos likimą. | Jer 22,24-30 |
| 597? | Jeremijas pranašauja Mesijo karalystės atėjimą ir Izraelio atstatymą. | Jer 23,1-8 |
| 597? | Jeremijas išpranašauja Jeruzalėje pranašaujančių melo pranašų likimus. | Jer 23,9-40 |
| 597 | Babilonijos karalius Nebukadnecaras ištrėmė 10 000 įžymių Jeruzalės gyventojų kartu su karaliumi Jehojachinu į Babilonijos nelaisvę. Tarp tremtinių buvo ir pranašas Ezekelis. Babiloniečiai iš Jeruzalės šventyklos paėmė visus Viešpaties namų indus. Karalius Nebukadnecaras Judos karaliumi paskiria Zedekiją. | 2 Kar 24,7-17; 2 Met 36,10 |
| 597-586 (11 m.) | Zedekijas, sulaukęs 21 m. tapo dvidešimtuoju Judos karaliumi. Blogas karalius. Aštuonis metus buvo ištikimas Babilonijos karaliui. | 2 Kar 24,18–25,7; Jer 52,1.2; 2 Met 36,11-21 |
| 597 | Jeremijo regėjimas apie dvi figų pintines. Viena tautos dalis gyvena Babilone, kita Judoje. | Jer 24,1-10 |
| 597 | Jeremijo pranašystė apie Elamą. | Jer 49,34-39 |
| 596 | Jeremijas parašo laišką Babilonijos nelaisvėje gyvenantiems Judo žmonėms. Laiške ragino juos tarnauti Babilonijos karaliui. Melo pranašai Babilone tremtinius ragino neklausyti Jeremijo ir nesiruošti 70 metų praleisti vergijoje. (Ne visi judėjai ištremti į nelaisvę; kai kurie gyvena Judėjoje. Jeruzalė nesugriauta.) | Jer 29,1-23 |
| 596 | Jeremijo pranašystė apie Babilone esantį melo pranašą Šemąją. | Jer 29,24-32 |
| 596 | Viešpaties pažadas sugrąžinti Izraelio ir Judo tremtinius į jų žemę. Izraelio tauta bus išvaduota ir atstatyta. | Jer 30,1-24 |
| 596 | Dievas pažada sujungti ir atstatyti abu Izraelio namus per naują sandorą. | Jer 31,1-40 |
| 594 | Babilonijos šalyje kilo neramumai. Babilonijos karalius Nebukadnecaras nužudo kai kuriuos savo kareivius ir vyksta į Vakarus. Imdamas duoklę iš vasalų įtvirtina savo viešpatavimą. Edomas, Moabas, Amonas ir Finikija prisijungia prie Egipto kovoje prieš babiloniečius. | |
| 594/93 | Pas Judo karalių atvyksta pasiuntiniai iš Edomo, Moabo, Amono ir Finikijos, kad susivienytų kovoje prieš Babilonijos imperiją. Dievas, per pranašą Jeremiją siunčia įspėjimą susirinkusioms šalims, kad jos nemaištautų prieš Babilonijos imperiją. | Jer 27,1-11 |
| 594/93 | Jeremijas įspėja Judo karalių Zedekiją paklusti Babilonijos jungui. | Jer 27,12-22 |
| 593 | Jeremijas susiduręs su melo pranašu, pavaizduoja babiloniečių pergalę prieš Jeruzalę, išpranašauja Judo karaliaus Jehojachino sugrąžinimą iš Babilonijos nelaisvės. Melo pranašai: Hananija, Achabas, Zedekija, Šemajas. Jeremijas išpranašauja Hananijo mirties laiką. | Jer 28 |
| 594/93 | Jeremijo pranašystė apie Babiloniją. Babilonijos kritimas ir Izraelio išvadavimas. | Jer 50,1-20 |
| 594/93 | Viešpaties bausmė Babilonijai atitinkanti jos kaltes. | Jer 50,21-28 |
| 594/93 | Jeremijas išpranašauja visišką Babilonijos sunaikinimą. | Jer 50,29-40 |
| 594/93 | Jeremijas išpranašauja kokiu būdu žlugs Babilonija. | Jer 50,41-51,5 |
| 594/93 | Jeremijas pranašavo apie Dievo žmonių išlaisvinimą iš Babilonijos. Jie turės bėgti iš Babilonijos, kad išvengtų jai skirtų bausmių. | Jer 51,6-14 |
| 594/93 | Dievas yra priešybė stabams. | Jer 51,15-19 |
| 594/93 | Viešpats Babiloniją pavadino Savo vėzdu. | Jer 51,20-26 |
| 594/93 | Jeremijas išpranašauja Babilonijos imperijos žlugimą ir nuniokojimą. | Jer 51,27-37 |
| 594/93 | Išpranašautas žmonių džiaugsmas dėl Babilonijos imperijos žlugimo. | Jer 51,38-49 |
| 594/93 | Galutinis Babilonijos žlugimo aprašymas. | Jer 51,50-58 |
| 594/593 | Judo karalius Zedekijas žygiuoja pas Babilonijos karalių, kad atnaujintų savo ištikimybę jam. Pranašas Jeremijas per Serają siunčia pranašišką žinią apie Babelės likimą gyvenantiems Babelės nelaisvėje. | Jer 51,59-64; Dan 3? |
| 593/2-570 | Pranašo EZEKELIO Ištremto į Babilonijos žemę, tarnystės laikotarpis. | |
| 593/92 | Ezekelis, prie Kebaro upės regėjime išvysta Dievo šlovę. | Ez 1,1-28 |
| 593/92 | Dievas įpareigoja Ezekelį atlikti misiją. | Ez 2,1-3,11 |
| 593/92 | Ezekelis dvejoja prie Kebaro upės. | Ez 3,12-27 |
| 593/92 | Pagal Dievo nurodymą Ezekelis tremtiniams simboliškai pavaizduoja Jeruzalės laukiančią apgulą. | Ez 4,1-17 |
| 593/92 | Ezekelis pranašauja Jeruzalės miesto likimą. | Ez 5,1-17 |
| 593/92 | Ezekelis pranašauja Jeruzalės miesto likimą. | Ez 6 |
| 593/92 | Ezekelis pranašauja artėjančią pražūtį Izraelio žemei. | Ez 7 |
| 592/1 | Pranašui Ezekeliui regėjime parodyta kaip Jeruzalės šventyklos prieangiuose žmonės garbina stabus. | Ez 8 |
| 592/1 | Pranašo Ezekelio regėjimas apie teismą Jeruzalės gyventojams. | Ez 9 |
| 592/1 | Pranašas Ezekelis regėjime mato Dievo šlovės pasitraukimą nuo Jeruzalės šventyklos. | Ez 10 |
| 592/1 | Pranašui Ezekeliui Dievas regėjime parodė Judo tautos didžiūnus rengiančius sąmokslus. | Ez 11 |
| 592/1 | Pranašas Ezekelis simboliais parodė artėjančią Judo tremtį. Pavaizduojamas Judo karaliaus Zedekijo bandymas pabėgti ir jo nelaisvė. | Ez 12,1-16 |
| 592/1 | Pranašas Ezekelis pavaizduoja siaubingą Jeruzalės apgulą. | Ez 12,17-20 |
| 592/1 | Pranašas Ezekelis užtikrina tremtinius dėl greito pranašysčių išsipildymo. | Ez 12,21-28 |
| 592/1 | Pranašo Ezekelio žinia prieš Izraelio melo pranašus ir pranašes. | Ez 13,1-23 |
| 592/1 | Pranašo Ezekelio liudijimas prieš stabmeldžius. | Ez 14 |
| 592/1 | Ezekelio palyginimas apie Jeruzalę, kuri tapo kaip nenaudingas vynmedis. | Ez 15 |
| 592/1 | Ezekelio simbolinė žinia apie Jeruzalės vaikystę ir suaugusios paleistuvystę. | Ez 16 |
| 592/1 | Ezekelio palyginimas apie du erelius ir vynmedį. | Ez 17 |
| 592/1 | Dievas per pranašą Ezekelį atskleidžia, kad žmonės atsakys asmeniškai už savo nusikaltimus. Palyginimas apie rūgščias vynuoges. | Ez 18 |
| 592/1 | Dievas ragina apraudoti Izraelio vadus. Palyginimas apie liūtę ir liūtuką. | Ez 19,1-9 |
| 592/1 | Dievas palygina Izraelio tautą su išrautu vynmedžiu. | Ez 19,10-14 |
| 591-590 | Viešpats apsako maištingojo Izraelio istoriją. | Ez 20 |
| 591-590 | Ezekelis išpranašauja, jog Jeruzalės miesto laukia ugnis ir kalavijas. | Ez 21,1-22 |
| 591-590 | Ezekeliui atskleista, kaip Babilonijos karalius burs prieš Jeruzalės miestą. | Ez 21,22–31 |
| 591-590 | Ezekelis išpranašauja bausmę amonitams. | Ez 21,33-37 |
| 591-590 | Ezekelis atskleidžia Jeruzalės kunigaikščių ir žmonių nusikaltimus. | Ez 22,1-16 |
| 591-590 | Ezekelis išpranašauja siaubingą Jeruzalės ateitį. | Ez 22,17-22 |
| 591-590 | Dievas per Ezekelį atskleidžia Judos gyventojams, jog jie iškreipė Jo mokymą ir darė kitus nusikaltimus. | Ez 22,23-31 |
| 591-590 | Ezekelis palyginime atpasakoja Samarijos ir Jeruzalės atpuolimo istoriją. | Ez 23 |
| 588 | Egipto faraonas įtikina Judo karalių Zedekiją sukilti prieš Babilonijos imperiją. Babiloniečiai pradeda Jeruzalės apgultį. | Ez 24; 2 Kar 24,20; Jer 52,3-6 2 Kar 25,1; 2 Met 36,13-17 |
| 588 | Ezekelio žmonos mirtis. | Ez 24,15-27 |
| 588? | Ezekelio pranašystė apie Amonitus. | Ez 25,1-7 |
| 588? | Ezekelio pranašystė apie Moabitus. | Ez 25,8-11 |
| 588? | Ezekelio pranašystė apie Edomitus. | Ez 25,12-14 |
| 588? | Ezekelio pranašystė apie Filistinus. | Ez 25,15-17 |
| 588/87 | Jeremijas perka laukus. Jis pajamas turėjo iš paveldėtų tėvų žemių. Judėjoje dešimtinės mokėjimo sistema nebuvo palaikoma. | Jer 32 |
| 588/87 | Jeremijas išpranašauja Jeruzalės miesto ir Judo karaliaus Zedekijo likimus. | Jer 34,1-7 |
| 587 | Laikinai chaldėjų kariuomenė pasitraukia nuo Jeruzalės, nes faraonas Apris pradėjo karinį žygį prieš Babiloniją. | Jer 37,1-5 |
| 587 | Jeremijas išpranašauja apie chaldėjų sugrįžimą. | Jer 37,6-10 |
| 587 | Jeremijas melagingai apkaltinamas ir įkalinamas. | Jer 37,11-15 |
| 588/87 | Judoje vergams suteikiama laisvė, tačiau netrukus vėl įsigali vergvaldystė. | Jer 34,8-22 |
| 588/87 | Judo karalius Zedekijas kreipiasi į Jeremiją, norėdamas sužinoti dėl Babilonijos antpuolio sėkmės. Jeremija išpranašauja Jeruzalės nelaisvę. | Jer 21,1-14 |
| 587 | Dievas per pranašą Jeremiją pažada, kad Izraelio ateitis bus šlovinga. | Jer 33,1-13 |
| 587 | Dievas per pranašą Jeremiją pažada iš naujo atstatyti Izraelio karališką ir kunigišką tarnystę. | Jer 33,14-26 |
| 587 | Ezekelis išpranašauja Dievo teismą faraonui. | Ez 29,1-7 |
| 587 | Ezekelio pranašystė apie Egipto žemės nuniokojimą. | Ez 29,8-12 |
| 587 | Dievas per pranašą Ezekelį pažada sugrąžinti egiptiečius iš nelaisvės. | Ez 29,13-16 |
| 587 | Ezekelis išpranašauja Egipto ir jo padėjėjų žlugimą. | Ez 30,1-19 |
| 587 | Babilonijos karaliaus Nebukadnecaro aštuoniolikti valdymo metai. Jis iš Jeruzalės miesto ištrėmė 832 asmenis. | Jer 52,29 |
| 587/86 | Pranašas Jeremijas už raginimą Jeruzalės gyventojus pasiduoti Babilonijos karaliui įmetamas į klampią duobę. | Jer 38,1-6 |
| 587/86 | Kušitas Ebed Melechas praneša karaliui, kad Jeremijas įmestas į vandens talpyklą marinamas badu. Karalius išlaisvina Jeremiją iš talpyklos. | Jer 38,7-13 |
| 587/86 | Judos karalius Zedekijas slapta susitinka su Jeremiju. Pranašas išpranašauja karaliaus ir jo šeimos likimą. | Jer 38,14-23 |
| 587/86 | Pranašas Jeremijas pasilieka Jeruzalės miesto sargybos kiemo būste iki tolei kol žlunga Jeruzalė. Didžiūnams atėjusiems pasiteirauti apie ką jis kalbėjosi su karaliumi, atsakinėjo taip kaip karalius liepė. | Jer 38,24-28 |
| 587/86 | Ezekelis išpranašauja Tyro miesto žlugimą. | Ez 26 |
| 587/86 | Rauda dėl Tyro. | Ez 27 |
| 587/86 | Ezekelis išpranašauja Tyro karaliaus pažeminimą ir žūtį. | Ez 28,1-10 |
| 587/86 | Ezekelis pranašavo apie šėtono kilmę ir jo laukiantį likimą. | Ez 28,11-19 |
| 587/86 | Ezekelio pranašystė apie Sidono miestą. | Ez 28,20-26 |
| 587/86 | Ezekelis išpranašauja Babilonijos pergalę prieš Egiptą. | Ez 30,20-26 |
| 587/86 | Ezekelis išpranašauja Egipto šlovės žlugimą, jos likimą sulygindamas su Asirijos žlugimu. | Ez 31 |
| 586? IX a.? | Judo pranašas ABDIJA. | |
| 586? | Abdija pranašauja apie tautų susibūrimą kovoti prieš Edomą. | Ab 1,1.2 |
| 586? | Abdija atskleidžia Edomo puikybę. | Ab 1,3-4 |
| 586? | Abdija išpranašauja visišką Edomo sunaikinimą. | Ab 1,5-9 |
| 586? | Atskleista Edomo neapykanta Judo žmonėms. | Ab 1,10-14 |
| 586? | Abdijas pranašauja bausmę Edomui Viešpaties dieną | Ab 1,15-16 |
| 586? | Abdijas pranašauja apie Izraelio pergalę ir atstatymą. Viešpaties karalystė įsiviešpataus. | Ab 1,17-2 |
Trečiasis periodas. Nuo Jeruzalės miesto sunaikinimo iki judėjų išlaisvinimo iš Babilonijos
586-536 iki Kr.
Jeruzalė buvo sugriauta 586 m. Šventykla paversta griuvėsių krūva. Judėjos karalystės teritoriją pietuose pasisavino edomitai, šiaurėje Samarija, Babilonijos provincija. Sugriauta Jeruzalė tapo priežodžiu kitose tautose. Nauja gyvenamąja vieta žydams tapo Babilonija. Babilonijos karalius didžiavosi savo miestu. Dievas siuntė karaliui ligą. Septynerius metus karalius gyveno kaip žvėris. Kai jis pripažino Izraelio Dievą, jo protavimas sugrįžo ir jis vėl galėjo vykdyti valstybės vadovo pareigas. Po Nebukadnecaro mirties 562 m. Babilonijos karalystės šlovė pradėjo blėsti. 539 medai ir persai užėmė Babiloniją. Žydams atsivėrė galimybė iš tremties grįžti į Palestiną.
| Metai iki Kr. | Įvykis | Rašto eilutės |
|---|---|---|
| 586 | Jeruzalės miesto sugriovimo metai. Babilonijos karaliaus asmens sargybos vadas Nebuzaradanas atžygiavo prieš Jeruzalę ir apgulė ją. Ketvirtą mėnesį pralaužta Jeruzalės siena. Sudeginta daug pastatų. Ugnis mieste galėjo liepsnoti tris dienas. Saliamono šventykla sudeginta 5 mėnesį. Išgabenti Jeruzalės šventyklos reikmenys. Nužudytas vyriausiasis kunigas. Karalius Zedekijas bėgo į amonitų ir moabitų teritoriją, tačiau buvo sugautas ir ištremtas. Naujas Babilonijos karaliaus statytinis Judo žemėje Gedalija nužudomas 7 mėnesį. Jeremijo aktyvi veikla nukariautoje Judėjoje. Žmonės neklauso Jeremijo ir iš Palestinos persikelia į Egiptą. (70 m. nelaisvė nepriklauso nuo Jeruzalės sugriovimo laiko.) | Jer 40-43; 52,6-27.29; 2 Kar 25,8.18-21; (žr. Zach 7,5) |
| 586 | Babiloniečiai užkariauja Jeruzalę. Judo karaliaus Zedekijo ir žmonių likimas. | Jer 39,1-10; Jeremijo Raudų |
| 586 | Babilonijos karaliaus Nebukadnecaras įsako išlaisvinti Jeremiją. | Jer 39,11-14 |
| 586 | Viešpaties per pranašą Jeremiją pažada kušitui Ebed Melechui, kad išsaugos jo gyvybę ir jis nežus nuo kalavijo. | Jer 39,15 |
| 586 | Judo krašto valdytoju tampa Gedalijas. Užsibaigia Pietinės Izraelio giminės karalių dinastija. | 2 Kar 25,22-30; 2 Met 36,22-23 |
| 586 | Babilonijos karaliaus Nebukadnecaro asmens sargybinis sugrąžino laisvę Jeremijui. Jeremijas sugrįžta pas Judėjos krašto valdytoją, Babilonijos statytinį Gedaliją. | Jer 40,1-6; 2 Kar 25,22-30 |
| 586 | Judo krašto, Babilonijos statytinio Gedalijo valdymas. | Jer 40,7-16; 2 Kar 25,22-30 |
| 586 | Nužudomas Judo krašto valdytojas Gedalijas. | Jer 41; 2 Kar 25,22-30 |
| 586 | Izraelitai neklausė Jeremijo patarimo nebėgti į Egiptą. Jeremijas apkaltinamas išdavyste. Jis kartu su jais nuvyksta į Egiptą. Dievas duoda jam žinią apie tai, kad Babilonija nuniokos Egipto kraštą. | Jer 42,1-43,13; 2 Kar 25,22-30 |
| 586-576 | Pranašas Jeremija pasisako prieš stabmeldystes. Jeremijo aktyvi veikla Egipte. | Jer 44 |
| 585 | Dievo žinia Ezekeliui apie Egipto žlugimą. Egipto apraudojimas | Ez 32,1-16 |
| 585? | Dievas atskleidžia Ezekeliui, kad Egiptas užims savo vietą tarp kitų kritusių tautų. | Ez 32,17-32 |
| 585 | Dievas atnaujina Ezekelio įsipareigojimą pranešinėti Jo žinią žmonėms. | Ez 33,1-20 |
| 585 | Babilonijoje esantiems tremtiniams pabėgėlis iš Jeruzalės pranešė, kad Jeruzalės miestas sunaikintas. Dievas Ezekeliui apreiškė apie žmonių abejingumą Dievo žiniai. | Ez 33,21-33 |
| 585? | Viešpats per pranašą Ezekelį bara Izraelio ganytojus. Viešpats yra tikrasis Izraelio tautos Ganytojas. | Ez 34 |
| 585? | Ezekelio pranašystė apie Edomą. | Ez 35,1-15 |
| 585? | Ezekelis pranašauja apie Izraelio atnaujinimą. Naujos karalystės pagrindas – naujas atgimimas. | Ez 36,1-38 |
| 585? | Ezekelio regėjimas apie kaulų slėnį. | Ez 37 |
| 585? | Ezekelio pranašystė apie Magogo krašto vyriausią vadą Gogą. | Ez 38-39 |
| 582 | Egiptas ir Babilonija sudarė taikos sutartį. Egiptiečiai atidavė žydus į nelaisvę. Babilonijos karaliaus asmens sargybos vadas Nebuzaradanas iš Judo ištrėmė 745 žydus į Babiloniją. | Jer 52,30 |
| 573 | Praėjus 14 m. po Jeruzalės miesto sugriovimo pranašas Ezekelis gauna regėjimą apie naują šventyklą. | Ez 40-43 |
| 573 | Pranašas Ezekelis aprašo regėjimus apie naują šventyklą, apeigas. | Ez 44-47,12 |
| 573 | Ezekelis regėjime matė Izraelio tautos atstatymą. Žemės padalijimas. | Ez 47,13-48 |
| 572 | Babilonija laimi kovoje prieš Egiptą. Faraonas Apris nugalėtas; į Egipto sostą Nebukadnecaras pasodino Amasisą. | |
| 571? 568? | Karalius Nebukadnecaras visas savo pastangas įdėjo statant pastatus Babilonijoje. Jis pastatė miestą savo šlovei. Babilonijos karalius pranašišką sapną apie nukirstą medį galėjo sapnuoti po Jeruzalės sunaikinimo (tarp 585 – 568 m.). Sapnas nesusietas nei su 70 m. nelaisvės pradžia, nei su paskutinio Judo karaliaus nuvertimu, nei su Izraelio tauta. | Dan 4 |
| 568 | Trisdešimt septintieji karaliaus Nebukadnecaro valdymo metai. | |
| 571/70 | Ezekelis išpranašauja, jog Egiptas pralaimės kovoje prieš Babilonijos karalių Nebukadnecarą. | Ez 29,17-20 |
| 571/70 | Ezekelis išpranašauja Izraelio atstatymą. | Ez 29,21 |
| 568 | Babilonijos karalius Nebukadnecaras kovoja prieš sukilusį faraoną Amasisą. | |
| 562 | Miršta Babilonijos karalius Nebukadnecaras. (Valdė 43 metus, nuo 605 m.) | |
| 562-560 | Babilonijos karalius Amel-Marduk. | |
| 561 | Babilonijos karalius Abel Mardukas iš kalėjimo paleidžia Judo karalių Jechojachiną, kuris praleido 37 metus nelaisvėje. (Ištremtas 598/7 m.). Jam buvo sukakė 55 metai. Vis dėlto Judos karalius negrįžta į savo kraštą. | Jer 52,27; 2 Kar 25,27 |
| 561 arba 580 | Egiptas. Pranašo Jeremijo mirties metai. | |
| 560-556 | Nergal-sharezer/ Neriglissar surengė sąmokslą prieš karalių ir pats tapo Babilonijos karaliumi. Karalius Babilono mieste atstatė Izalilo šventyklą pašvęstą dievui Mardukui. Taip pat jis atstatė kitas šventyklas. Viena iš šventyklų pašvęsta likimo deivei. | |
| 559-530 | Kyras Didysis. Užėmė sostą, kaip Medijos vasalas. Jo žinioje buvo Persija ir dalis elamitų teritorijos. | |
| 556 | Babilonijos karaliumi tampa Neriglissar sūnus Labashi-Marduk. Prieš jį buvo surengtas sąmokslas. | |
| 556-539 | Babilonijos karalius Nabonidas. Atstatė dievo Sino kultą Harane. 554 m. karalius pasiuntė karius į Sirijos pietus. 553 m. pabaigoje nugalėjo Edomo karalių. Rūpindamasis Sino kultu susilpnino imperiją. | |
| 553/2 | Pranašas Danielius regėjime matė dangiškąjį teismą, kuriame pasmerkimas mažasis ragelis ir išteisinami Dievo žmonės. | Dan 7 |
| 551? 547 | Pranašas Danielius simboliniame regėjime matė, kaip mažasis ragelis pasikėsina į dangiškąją šventyklą. Dievas atskleidė, kad praėjus 2300 metų dangiškoji šventykla bus apvalyta. Kadangi apvalymas kosminio mąsto Danielius pavartojo hebrajišką žodį (tsadaq).Apie 550 m. Kyras užpuolė Mediją. | Dan 8 |
| 548 m. | Karalius Nabonidas buvo priverstas savo sostą užleisti Baltazarui. Pašventęs save Sino dievo garbinimui Nabonidas keletą metų atidėjo naujametines iškilmes Babilone. Šis kasmetinis ritualas atnešdavo didelį pelną Babilonijos pirkliams. Pasijuto įžeisti ne tik žyniai, bet ir pirkliai. | |
| 546 m. | Babilonijoje viešpatavo betvarkė ir kyšininkavimas. Korupcija pasiekė aukštumas. | |
| 539 | Metų pradžioje Nabonidas pasistengė švęsti naujaetinę šventę pagal visas taisykles.Dievas pasmerkia paskutinio Babilonijos karaliaus Baltazaro įžūlų elgesį. Žlunga Babilonijos imperija. Darijus medietis tampa chaldėjų karaliumi. | Dan 5,30-6,28; 9,1 |
| 539 | Pranašas Danielius meldėsi, kad Jeruzalės šventykla būtų atstatyta. Dievas per angelą suteikė simbolinę 70 savaičių pranašystę. Ši pranašystė atskleidžia laiką, kai Mesijas pasirodys tautoje, Jo mirtį, prisikėlimą ir įžengimą į dangišką šventyklą. Taip pat laiką, nuo kada reikia skaičiuoti pranašiškus metus. | Dan 9 |
| 539/8 | Persijos satrapai ir ministrai apkaltina pranašą Danielių ir remiantis karaliaus įsakymu įmeta į liūtų duobę. Pranašas išlieka gyvas. | Dan 6 |
| 537 rugsėjis | Pirmasis Persijos karaliaus Kyro įsakymas atstatyti Jeruzalės šventyklą. | Ezro 1,1-4; 2 Met 36,21-23 |
| 537 | Tremtiniai atsiliepia į Persijos karaliaus Kyro įsakymą. | Ezr 1,5-6 |
| 537 | Persijos karalius Kyras sugrąžina Jeruzalės šventyklos indus judėjams. | Ezr 1,7-11 |
| 536 | Užsibaigė Jeremijo išpranašautas judėjų 70 metų nelaisvės periodas (nuo 605 iki 536). |
Judėjų sugrįžimas iš tremties
I etapas. Sunkumai atstatant Jeruzalės šventyklą. Didžioji kova.
536-520 iki Kr.
Judėja nepasiekė nepriklausomo statuso ir pasiliko Persijos imperijos provincija. Dalis sugrįžusių žydų pradėjo Jeruzalės šventyklos atstatymo darbus tačiau dėl smariečių trukdymų turėjo nustoti dirbti. Trukdymas statyti šventyklą tęsėsi iki Darijaus įsiviešpatavimo. Persijos karalius Smerdis labai priešinosi Jeruzalės šventyklos atstatymo darbams.
| Metai iki Kr. | Įvykis | Rašto eilutės |
|---|---|---|
| 536 | Vadovaujant Zerubabeliui, iš Babilonijos tremties į Palestiną grįžta pirmoji grupė žydų, apie 50.000 tremtinių. Sugrįžusių iš tremties sąrašas. | Ezr 2 |
| 536 | Kai kurie sugrįžę davė geros valios atnašas naujos šventyklos statymui. | Ezr 2,68-69 |
| 536 | Kunigai, levitai ir kai kurie paprasti žmonės apsigyvena Jeruzalėje ir jos apylinkėse. | Ezr 2,70 |
| 536 rugsėjis, spalis | Pradėti Jeruzalės šventyklos atstatymo darbai. Atstatomas aukuras ir atnašaujamos aukos. Švenčiama Palapinių šventė. | Ezr 3,1-6 |
| Izraelitai sudaro sutartį su darbininkais ir su žmonėmis, kurie turėjo pristatyti statybines medžiagas į Jeruzalę. | Ezr 3,7 | |
| 535 balandis, gegužė | Jeruzalės mieste mūrininkai padeda naujos šventyklos pamatus. | Ezr 3,8-13 |
| 536-520 | Samariečiai (samariečių kilmė 2 Kar 17,24-41) pasisiūlo atstatyti šventyklą. Sugrįžę tremtiniai atmeta jų pasiūlymą. Samariečiai priešinasi šventyklos atstatymo darbams. Persijos karalius Kyras Didysis (553-530). Persijos karalius Kambyzas (530-522) Magas, panašus į Smerdį užima sostą. Apsišaukėlis Smerdis valdė 522 iki Kr. Po jo sostą perėmė Darijus I (522-486). | Ezr 4,1-5.24 |
| 535 | Pranašas Danielius pergyvena išgirdęs apie samariečių pasipriešinimą šventyklos atstatymo darbams. | Dan 10,2.3.12-13 |
| 530-522 | Po staigios Kyro mirties (mirė nuo mirtinos žaizdos gautos mūšyje), jo sūnus Kambyzas įsitvirtino Persijos imperijoje. Tapęs Persijos karaliumi sumanė pavergti Egiptą. Kambyzas žiaurus ir neprognozuojamas. Užmušė žmoną, geriausią draugą, savo brolį Smerdį. | |
| 525 | Persija laimėjo prieš Egiptą Peluziumo mūšyje. Užkariautojas Kambizas pasisavino Egipto karaliaus titulą ir ant paminklų pats save vaizdavo faraonu. | |
| 522 | Apsišaukėlis magas Gaumata užėmė Persijos sostą. Jis skelbėsi esąs kitas Kyro sūnus, Smerdis, kurį Kambizas nuteisė myriop anksčiau. Persijos karalius apsišaukėlis Smerdis priešinosi Jeruzalės šventyklos atstatymo darbams. Jis valdė aštuonis mėnesius. | Ezr 4,7 |
| 522-486 | Kambizo ginklanešys Darijus išgelbėjo Persijos imperiją, kritiniu jai momentu. Jis Gaumatai įvykdė mirties bausmę ir užėmė sostą. Po trijų mėnesių sukilusi Babelė buvo jo rankose. Per du metus, po sunkių kovų jis Armenijoje ir Medijoje įsteigė savo valdžią. |
II etapas. Jeruzalės šventyklos atstatymo laikotarpis
520-515 iki Kr.
Dievo pranašai ragina izrealitus tęsti šventyklos atstatymo darbus. Jie peikia žmones dėl jų pasyvumo ir ragina pasitikėti Dievu. Valdžios pareigūnams išsiaiškinus, kad Persijos karalius Kyras buvo davęs įsakymą izraelitams atstatyti savo šventyklą, Karaliui Darijui įsakius paremia statytojus. Per penkių metų laikotarpį šventykla buvo atstatyta.
| Metai iki Kr. | Įvykis | Rašto eilutės |
|---|---|---|
| 520-519 | Antrieji Persijos karaliaus Darijaus I metai. | Ezr 4,25-5 |
| 520 | Izraelio pranašai AGĖJAS ir ZECHARIJAS ragina atnaujinti Jeruzalės šventyklos atstatymo darbus. Jie dirba kartu su Zerubabeliu ir Jozue. | Ezr 5,1.2 |
| 520 | Dievo pirmoji žinia pranašui AGĖJUI. Izraelio žmonės peikiami, nes neskuba atstatyti Jeruzalės šventyklą. | Ag 1,1-2 |
| 520 | Dievas per pranašą Agėją bara izraelitus dėl jų abejingumo šventyklos atstatymo darbams. | Ag 1,3-6 |
| 520 | Dievas ragino žydus susimąstyti kaip jiems sekėsi. | Ag 1,7-11 |
| 520 | Izraelitai atsiliepia į pranašo žinią. Jie antrą kartą bando atstatyti šventyklą. | Ag 1,12-15; Ezr 5,2 |
| 520 | Užupio srities valdytojas Tatnajas aplanko Jeruzalę ir su Izraelio seniūnais aiškinasi dėl šventyklos statymo. | Ezr 5,3-5 |
| 520 | Tantajas siunčia laišką Persijos karaliui Darijui norėdamas išsiaiškinti ar buvo duotas karaliaus Kyro įsakymas atstatyti Jeruzalės šventyklą. | Ezr 5,6-17 |
| 520/19? | Persijos karalius Darijus įsako savo pavaldiniams surasti Kyro įsakymą dėl Jeruzalės šventyklos atstatymo. Persijos karaliaus Kyro įsakymas atstatyti Jeruzalės šventyklą rastas Medijos srities sostinėje Ekbatanoje. | Ezr 6,1-2 |
| 520/19? | Persijos karalius Darijus Zerubabeliui davė leidimą atstatyti šventyklą. Persijos karaliaus Kyro įsakymo atstatyti Jeruzalės šventyklą kopija. | Ezr 6,3-5 |
| 520-515 | Persijos karalius Darijus nurodo Tatnajui padėti žydams šventyklos statymo darbuose. Pakartojamas karaliaus Kyro įsakymas. | Ezr 6,6-13 |
| 520/19? | Dievas suteikia antrą žinią pranašui AGĖJUI. Padrąsinami liūdintys dėl to, kad naujoji šventykla buvo mažesnė nei buvusi Saliamono. | Ag 2,1-5 |
| 520/19? | Dievas pažada, kad naujosios šventyklos šlovė viršys buvusios šventyklos šlovę. | Ag 2,6-9 |
| 520/519 | Pranašas Zacharija ragina Izraelį sugrįžti pas Dievą. | Zch 1,1-6 |
| 520/19? | Dievas suteikia trečią žinią pranašui AGĖJUI. Jis nepateisina religinį formalumą. | Ag 2,10-14 |
| 520/19? | Dievas laimina paklusniuosius. | Ag 2,15-19 |
| 520/19? | Dievas pažada, kad tautos trukdančios šventyklos atstatymo darbams bus sugriautos. | Ag 2,20-22 |
| 520/19? | Dievas asmeniškai pažada Zerubabeliui, kad jis įvykdys Jo valią. | Ag 2,23 |
| 519 | Pranašo Zacharijo pirmasis regėjimas apie žirgus. | Zch 1,7-17 |
| 519 | Pranašo Zacharijo antrasis regėjimas apie keturis ragus ir keturis kalvius. | Zch 1,18-21 |
| 519 | Pranašo Zacharijo trečiasis regėjimas apie vyrą su matavimo virve. | Zch 2 |
| 519 | Pranašo Zacharijo ketvirtasis regėjimas apie Jozuę ir šėtoną. | Zch 3 |
| 519 | Pranašo Zacharijo penktasis regėjimas apie žvakidę. | Zch 4 |
| 519 | Pranašo Zacharijo šeštasis regėjimas apie skraidantį ritinį. | Zch 5,1-4 |
| 519 | Pranašo Zacharijo septintasis regėjimas apie krepšį ir moterį. | Zch 5,5-15 |
| 519 | Pranašo Zacharijo aštuntasis regėjimas apie keturis vežimus. | Zch 6,1-8 |
| 519 | Pranašas Zacharijas išpranašauja Kristaus atėjimą ir veiklą. Atžala. | Zch 6,9-15 |
| 519/518 | Darijus grįžta į Egiptą būdamas karaliumi.Egipte jis nukariavo Memfį. | |
| 518 | Dievas per pranašą Zachariją peikia žydus dėl veidmainingo pasninkavimo. Žydai pasninkavo 5 ir 7 mėn. Septyniasdešimt metų laikotarpyje. Dievas pažada, kad ateityje pasninkus pakeis džiaugsmas. | Zch 7,1-7; 7,1; 8,19 |
| 518 | Viešpats per pranašą atskleidžia ko laukia iš Savo žmonių. | Zch 7,8-10 |
| 518 | Dievas primena, kad izralitai sukilo prieš Jį. Sukilimo pasekmės – izraelio tautos nelaisvė. | Zch 7,11-14 |
| 518 | Dievas pažada sugrįžti į Jeruzalę ir apsigyventi joje. Tauta bus atstatyta jei paklus Dievui. | Zch 8 |
| 518 | Dievas nuteis kaimynines tautas dėl jų nusikaltimų. | Zch 9,1-8 |
| 518 | Pranašas išpranašauja, jog Teisusis karalius valdys suvienytą Izraelį. | Zch 9,9-17 |
| 518 | Pranašas ragina žmones pasitikėti Dievu, o ne stabais. | Zch 10,1-7 |
| 518 | Dievas pažada surinkti Savo žmones iš visų pasaulio pakraščių. | Zch 10,8-12 |
| 518 | Palyginimas apie du piemenis. | Zch 11 |
| 518 | Dievas pažada išgelbėti Jeruzalę nuo priešiškų tautų. | Zch 12,1-9 |
| 518 | Dievas pažada ant Dovydo namų išlieti Dvasią. | Zch 12,10-14 |
| 518 | Dvasinis Jeruzalės apvalymas. | Zch 13,1-6 |
| 518 | Gerojo Ganytojo pašalinimas. | Zch 13,7-9 |
| 518 | Viešpats kovos su sukilusiomis tautomis. | Zch 14,1-7 |
| 518 | Žemė atnaujinama. Viešpats pažįstamas karaliumi. | Zch 14,8-11 |
| 518 | Viešpaties teismas pagonių tautoms. | Zch 14,12-15 |
| 518 | Teismas atsisakiusiems pagarbinti Viešpatį. | Zch 14,16-21 |
| 515 kovo 12d. | Naujoji Jeruzalės šventykla užbaigta statyti. Šventykla pašventinama. Šventykla buvo sugriauta 70 metų, o ne 90 metų – nuo 586 iki 515. | Ezr 6,15-18 |
| 515 balandžio 21d. | Izraelitai švenčia Praėjimo šventę. | Ezr 6,19-21 |
III etapas. Izraelitai nugali priešus
486-473 iki Kr.
Esterė tampa Persų karaliaus Ashasvero žmona. Mordekajas išgirdęs apie prieš karalių rengiamą sąmokslą apie tai praneša Esterai, o ji karaliui. Karaliaus gyvybė išsaugoma. Vėliau Mordekajas sužinoję Hamano kėslus pražudyti izraelitus, paprašo Esterės kreiptis į karalių. Karalius išleidžia kitą įsaką pagal kurį žydai gali gintis. Žydai laimi pergalę prieš savo priešus. Mordekajas paskelbiamas Persijos ministru.
| Metai iki Kr. | Įvykis | Rašto eilutės |
|---|---|---|
| 513 | Darijus asmeniškai vedė savo karius į Vakarus per Bosforą ir Dunojų, kad susitiktų su skitais, puolančiais Rusijos stepes. Jis pajungė savo imperijai Frakiją ir sekančius metus praleido Frakijoje. Graikų kolonijos sukyla prieš persų kontrolę. Šis konfliktas buvo katastrofiškas Persijos imperijai. | |
| 490 | Persų veržimasis į Vakarus sustabdytas lemiame Maratono mūšyje. Stiprindamas vidinę imperiją Darijus buvo paskelbęs zoroastrų dievo Ahuramazda, vaizduojamo sparuoto disko pavidalu įstatymus. Jo įstatymai susieti su Hamurapio kodeksu. | |
| 486-465 | Persijos karaliumi tampa Kserksas. Priešai bando pakenkti žydams per ankstyvuosius Persijos karaliaus Ahasuero (Kserkso) valdymo metus. | Ezr 4,6 |
| 483/82 | Persijos karaliaus Ashasveras, Sūzuose paskelbia oficialią 180 d. šventę. | Est 1,1-4 |
| Vieša 7d. šventė. | Est 1,5-9 | |
| Karalienė Vaštė atsisako paklusti karaliui ir ateiti pas jį. | Est 1,10-12 | |
| Persijos karalius atleidžia karalienę Vaštę iš jos pareigų. | Est 1,13-22 | |
| 480/479 | Persų imperijoje paskelbiama naujos karalienės paieška. | Est 2,1-12 |
| 479/78 | Esterė tampa karaliene. | Est 2,12-18 |
| 478-474 | Mordekajus leido laiką prie Karaliaus vartų. | Est 2,19 |
| 474 | Dėka Mordekajaus įspėjimo apie sąmokslą, išsaugoma Persijos karaliaus gyvybė. | Est 2,20-23 |
| 474 | Hamanas ruošė sąmokslą sunaikinti žydus. | Est 3 |
| 474 | Mordekajus praneša karalienei Esterai apie Hamano sąmokslą. | Est 4 |
| 474 | Estera atvyksta pas karalių į puotą. | Est 5 |
| 474 | Hamano sąmokslas atskleistas. Įvykdyta bausmė. | Est 6-7 |
| 473 | Žydai nugali savo priešus. | Est 8-9,19 |
| 473 | Paskelbiama Purimų šventė. | Est 9,20-32 |
| 473 | Mordekajus paskelbiamas Persijos ministru. | Est 10 |
| 465-423 | Artakserksas I tampa Persijos karaliumi. | |
| 460 | Artakserksas numalšina sukilimą Egipte. |
IV etapas. Sunkumai atstatant Jeruzalės miestą. Reformos.
457-432 iki Kr.
Prasideda reformos tarp izraelitų. Žydai susiduria su dideliu pasipriešinimu Jeruzalės mūrų atstatymo darbams.
| Metai iki Kr. | Miestas | Įvykis | Rašto eilutės |
|---|---|---|---|
| 457 | Jeruzalė | Ezro genealogija | Ezr 7,1-5 |
| 457 | Trumpas izraelitų sugrįžimo į Judėją aprašymas | Ezr 7,6-10 | |
| 457 | Persijos karaliaus Artakserkso įsakymo kopija. Įsakymas atstatyti žydų tautos autonomiją. Dan 9,25. | Ezr 7,11-26 | |
| 457 | Ezra šlovina Dievą | Ezr 7,27-28 | |
| 457 | Praėjus 80 metų nuo pirmosios žydų grupės sugrįžimo į Judą vadovaujant Zerubabeliui ir Jozuei, antrąją grupę susidarančią iš 8000 asmenų vedė Ezra. Sugrįžusių iš Babilonijos tremties sąrašas. | Ezr 8,1-14 | |
| 457 | Ahava | Susirinkimas prie Ahavos. Levitų paieška | Ezr 8,15-20 |
| 457 | Ahava | Ezra su žmonėmis prie Ahavos pasiruošia kelionei į Palestiną | Ezr 8,21-30 |
| 457 kovas | Ahava | Ezra su žmonėmis išvyksta į Jeruzalę | Ezr 8,31 |
| 457 liepa | Jeruzalė | Ezra su žmonėmis atvyksta į Jeruzalę | Ezr 8,32-36 |
| 457 | Jeruzalė | Ezra pergyvena dėl Judėjoje esančių žydų santuokų su kitatautėmis. Ezro malda. | Ezr 9,1-15 |
| 457 gruodis | Jeruzalė | Žmonių susirinkimas Jeruzalėje | Ezr 10,1-16 |
| 457 gruodžio 18d. – 456 balandžio 15d. | Jeruzalė | Izraelio vadovai ir žmonės sprendžia kitataučių žmonų likimą. Vadovai ir žmonės išsiskiria su savo kitatautėmis žmonomis. Nusikaltimų sąrašas. | Ezr 10,17-44 |
| 456 | Egiptas sukilo prieš Persiją. Persijos kariai Palestinoje išdėstė savo karinę bazę. Megabyzas numalšina sukilimą. | ||
| 450 | Megabyzas sukilo prieš Artakserksą. Nugalėjo dvi Artakserkso kariuomenes. Tuo laiku samariečiai bendradarbiavo su Artakserksu. | ||
| 449 | Izraelio priešai parašė ilgą laišką karaliui Artakserksui apie žydų sukilimą Jeruzalėje. Persijos karalius Artakserksas I (465-423) sustabdo Jeruzalės sienų atstatymo darbus. Samariečiai sustabdo statybą panaudoję prievartą | Ezr 4,7-23 | |
| 448 | Artakserksas numalšina sukilimą Sirijoje. | ||
| 445 gruodis | Sūzai | Nehemija gyveno Persijos karalystės sostinėje. Sužino apie apgailėtiną Jeruzalės padėtį. | Neh 1,1-4 |
| 444 kovas | Sūzai | Nehemijo malda | Neh 1,5-11 |
| 444 balandis | Sūzai | Persijos karalius Artakserksas suteikia leidimą Nehemijui sugrįžti į Jeruzalę ir atstatyti jos sienas. Įsakymas atstatyti neseniai sudegintus vartus ir dalinai sugriautus Jeruzalės mūrus. | Neh 2,1-8 |
| 444 vasara | Jeruzalė | Nehemijo atvykimas; Pirmieji sunkumų požymiai. | Neh 2,9-11 |
| 444 vasara | Jeruzalė | Nehemija naktį išsiaiškina padėtį Jeruzalėje. Jis įvertina Jeruzalės sienas. | Neh 2,12-16 |
| 444 vasara | Jeruzalė | Nehemija kreipiasi į žydus ragindamas veikti. Sanbalatas juokiasi iš Nehemijo. | Neh 2,17-20 |
| 444 vasara | Jeruzalė | Padalijimas 42 pastatų grupes | Neh 3 |
| 444 vasara | Jeruzalė | Įvairūs nesėkmingi bandymai sukliudyti Nehemijo darbui | Neh 4,1-23 |
| 444 vasara | Jeruzalė | Socialinės reformos per pirmąjį Nehemijo valdymo laikotarpį | Neh 5,1-13 |
| 444-432 | Jeruzalė | Nehemijo ištikimybė | Neh 5,14-19 |
| 444 vasara | Jeruzalė | Trys bandymai sukliudyti statybos darbams; mūrų užbaigimas | Neh 6 |
| 444 ruduo | Jeruzalė | Miesto apsaugos organizavimas | Neh 7,1-3 |
| 444 ruduo | Jeruzalė | Nehemijas planuoja apgyvendinti Jeruzalę gyventojais | Neh 7,4-5 |
| 444 | Jeruzalė | Sąrašas grįžusių iš tremties Zerubabelio laiku priimtas kaip pagrindas naujam surašymui | Neh 7,6-73 |
| 444 rugsėjo 26d. | Jeruzalė | Dideliame tautos susirinkime skaitomas Įstatymas | Neh 8,1-13 |
| 444 rugsėjo 27 – spalio 4 | Jeruzalė | Palapinių šventės šventimas | Neh 8,14-17 |
| 444 spalio 5d. | Jeruzalė | Susirinkimas | Neh 8,18 |
| 444 spalio 19d. | Jeruzalė | Atgailos ir išpažinties diena | Neh 9 |
| 444 spalio 19d. | Jeruzalė | Sąrašas žmonių sudariusių sandorą | Neh 10,1-28 |
| 444 spalio 19d. | Jeruzalė | Reformos sandoros turinys | Neh 10,29-39 |
| 444-432 | Jeruzalė | Sąrašas žmonių gyvenančių Jeruzalėje | Neh 11,1-19 |
| 444-432 | Jeruzalė | Sąrašas Judo provincijos miestų | Neh 11,20-36 |
| Jeruzalė | Zerubabelio laikų kunigai ir levitai | Neh 12,1-9 | |
| Jeruzalė | Vyriausių kunigų genealogija | Neh 12,10-11 | |
| Jeruzalė | Judo karaliaus Jehojakimo laikų kunigai | Neh 12,12-21 | |
| Jeruzalė | Eljašibo dienų levitai | Neh 12,22-26 | |
| 444-432 | Jeruzalė | Sienų pašventinimas | Neh 12,27-43 |
| 444-432 | Jeruzalė | Levitų aprūpinimas | Neh 12,44-47 |
| 432 | Jeruzalė | Neemijo antrasis Judo valdytojo laikotarpis. Svetimtaučių atskyrimas nuo žydų. | Neh 13,1-3 |
| 433/32 | Jeruzalė | Tobijo pašalinimas iš šventyklos. | Neh 13,4-9 |
| 433/32 | Jeruzalė | Iš naujo levitų surinkimas, dešimtinių ir sabatos šventimo reforma. | Neh 13,10-22 |
| 433/32 | Jeruzalė | Reforma dėl svetimtaučių žmonų. | Neh 13,23-31 |
V etapas. Judos atpuolimas 425-
| Apie 425 | Juda | Jeruzalė | Pranašas MALACHIJA | |
| Apie 425 | Juda | Jeruzalė | Dievo amžina meilė Izraeliui | Mal 1,1-5 |
| Apie 425 | Juda | Jeruzalė | Izraelis niekina Dievo vardą | Mal 1,6 |
| Apie 425 | Juda | Jeruzalė | Judėja neatskiria tai, kas šventa nuo nešvento | Mal 1,7-10 |
| Apie 425 | Juda | Jeruzalė | Žydai neišpildė savo misijos pagonims | Mal 1,11-12 |
| Apie 425 | Juda | Jeruzalė | Kunigai nesugebėjo dvasiškai vadovauti | Mal 1,13-2,13 |
| Apie 425 | Juda | Jeruzalė | Nesugebėjo pritaikyti religijos principus kasdieniniame gyvenime | Mal 2,14-17 |
| Apie 425 | Juda | Jeruzalė | Teismo dienos įspėjimas | Mal 3,1-6 |
| Apie 425 | Juda | Jeruzalė | Apiplėšia Dievą | Mal 3,7-12 |
| Apie 425 | Juda | Jeruzalė | Įžūlumas prieš Dievą | Mal 3,13-15 |
| Apie 425 | Juda | Jeruzalė | Išvadavimas tų, kurie bijo Dievo | Mal 3,16-17 |
| Apie 425 | Juda | Jeruzalė | Sunaikinimas tų, kurie paniekina Dievą | Mal 3,18-4,3 |
| Apie 425 | Juda | Jeruzalė | Dievo vadovavimas užtikrinamas tiems kurie bijo Viešpaties | Mal 4,2.4-6 |
| 408 | Juda | Jeruzalė | Jeruzalė atstatyta |
Duomenys gali būti keičiami, papildomi.
Valius E.
Senasis Testamentas – viena iš Biblijos dalių, sudarytas iš 39 kanoninių knygų.
Knygų pavadinimai ir sutrumpinimai.
Penkiaknygė: Pradžios knyga – Pr. Išėjimo knyga – Iš. Kunigų knyga – Kun. Skaičių knyga – Sk. Pakartoto Įstatymo knyga – Įst.
Istorinės knygos: Jozuės knyga – Joz. Teisėjų knyga – Ts. Rūtos knyga – Rūt. Samuelio pirma knyga – 1 Sam. Samuelio antra knyga – 2 Sam. Karalių pirma knyga – 1 Kar. Karalių antra knyga – 2 Kar. Metraščių pirma knyga – 1 Met. Metraščių antra knyga – 2 Met. Ezros knyga – Ezr. Nehemijo knyga – Neh. Esteros knyga – Est.
Išminties knygos: Jobo knyga – Job. Psalmynas – Ps. Patarlių knyga – Pat. Mokytojo knyga – Mok. Giesmių Giesmės knyga – GG.
Pranašų knygos: Izaijo knyga – Iz. Jeremijo knyga – Jer. Raudų knyga – Rd. Ezechielio knyga – Ez. Danieliaus knyga – Dan. Ozėjo knyga – Oz. Joėlio knyga – Jl. Amoso knyga – Am. Abdijo knyga – Abd. Jonos knyga – Jon. Michėjo knyga – Mch. Nahumo knyga – Nah. Habakuko knyga – Hab. Sofonijos knyga – Sof. Agėjo knyga – Ag. Zacharijo knyga – Zch. Malachijo knyga – Mal.
Biblijos tekstai paimti iš A. Rubšio ir Č. Kavaliausko Biblijos. Biblijos draugijos vertimas 2012 m.
