Kartą teko matyti vieną reklamą, kurioje parašyta pasaulio pabaigos data. Joje buvo teigiama, kad iki pasaulio pabaigos liko 21 diena. Įsivaizduokite einate į parduotuvę ir skaičiuojate: liko 20 dienų, 19, 18… Pirkite prekes ir mėgaukitės. Ką apie pasaulio pabaigą mąsto gatvėje sutikti žmonės? Internetas pilnas „rimtų“ įspėjimų. Po kelių mėnesių pasaulį užgrius didelės negandos. Pasaulio pabaiga dėl gamtos stichijų, dėl karo stovio, neramumų, ekonominio nestabilumo… Tačiau ar iš tikrųjų mes gyvename paskutiniais laikais? Viljamas Mileris gimė tikinčiųjų šeimoje. Nors ir klausėsi Šventojo Rašto mokymo, tačiau netikėjo. Jis skeptiškai vertino Bibliją ir tikinčiuosius. Iš išlikusių užrašų apie jo gyvenimą žinome, jog Mileris parodijuodavo savo senelį, kuris buvo dvasininkas. Susirinkę draugai klausydavosi jo ir juokdavosi. Jis pamėgdžiodavo jo balso tembrą, judesius. Vis dėl to jis turėjo ir gerų bruožų. Nežiūrint, jog buvo skeptikas, deistas, parodijuotojas, jis pasižymėjo intelektu, pareigos jausmo suvokimu,  morale. Jis buvo gerbiamas savo draugų tarpe. Į jo nuomonę kreipdavo dėmesį, net tie kurie nesutikdavo su jo požiūriu. Tarnaudamas kariuomenėje  jis suabejojo savo įsitikinimų teisingumu. Ar iš tikrųjų Dievas yra atsitraukęs nuo pasaulio? Ar iš tikrųjų vien žmonių veiksmai nulemia įvykius? Jis sau uždavė daug klausimų. 1816 metais gegužės mėnesį, Milerio (34 metų) požiūris į gyvenimą pasikeitė. Jis buvo pakviestas…

Trijų Angelų žinia pasauliui turi savyje ne tik perspėjimą, bet ir gyva tikinčiųjų ir DIEVO gerumo liudijimą. Šių liudytojų pavyzdys išryškiną šėtono melą ir jo pasekėjų savi apgaulę. žmonėms, nepažįstantiems DIEVO, reikia gyvo tikinčiųjų pavyzdžio, kad jie suprastų buvę apgauti. Vytautas Kulšė.   Gyvas laiškas (2012-12-12) by Adventistai Kaune on Mixcloud  

Kiekviena krikščioniška denominacija turi tam tikrus biblinius tekstus, išpuoselėtus jų tradicijos, kurie geriausiai išreiškia jos egzistavimo priežastį. Turbūt nėra svarbesnių Viešpaties žodžių, kurie suvaidino didesnį vaidmenį Septintosios dienos adventistų Bažnyčios istorijoje nei Apreiškimo 14,6.7 "…Ir aš pamačiau kitą angelą, lekiantį dangaus viduriu, turintį paskelbti žemės gyventojams, visoms tautoms, gentims, kalboms ir žmonėms amžinąją evangeliją. Jis šaukė galingu balsu: "Bijokite Dievo ir atiduokite jam pagarbą, nes atėjo jo teismo valanda; nuolankiai pašlovinkite dangaus ir žemės, jūros ir vandens šaltinių Sutvėrėją." Apr 14, 6.7 Tačiau Apreiškimo 14, 6.7 centre yra ‘amžinoji Evangelija'. Adventistai yra evangeliškieji krikščionys, išpažįstantys tradicines doktrinas apie Trejybę, Kristaus dieviškumą bei vienintelį išganymą dėka Jo aukos. Apokalipsė suformuoja adventistiškos žinios pateikimą, tačiau šios žinios esmėje yra geroji naujiena, kuria dalijasi pagrindinės krikščioniškos denominacijos. Ši Šv. Rašto eilutė ragina vyrus ir moteris išaukštinti Dievą aukščiau visko. Ji skelbia Jį esant žemės ir dangaus Kūrėju ir visa ko Viešpačiu. Ji pavaizduoja Jį kaip gyvųjų bei mirusiųjų Teisėją ir ragina gyventi gyvenimą, anot Džono Miltono žodžių, ‘kaip mano didžiojo mokytojo akivaizdoje'. Šios mintys yra puoselėjamos Septintosios dienos aventistų. Jie yra žmonės, kuriems rūpi etikos klausimai. Jiems yra svarbios doktrinos, tačiau dar labiau yra svarbus jų praktinis įgyvendinimas. Jie išaukština Dievą ir Jo…

Ankstyvojoje istorijoje žinomi asmenys, kurie naudojosi graikiškais ir lotyniškais Naujojo Testamento teksto variantais. Marcionas iš Sinopės (apie 140–160 m.)Kilmė: Rytai (Sinopė, dabartinė Turkija)Kalba: graikųSantrauka: Sukūrė ankstyvąją Naujojo Testamento versiją, sudarytą iš sumažinto ir jo redaguotų knygų skaičiaus, įskaitant redaguotą Luko evangeliją ir dešimt Pauliaus laiškų. Verta pažymėti, kad Marciono kanonas buvo kritikuojamas ir laikomas heretine doktrina, kuri negaliojo kaip oficiali Naujojo Testamento versija. Marcionas tapo gnostiku. Jis paminėjo Naujo Testamento laiškus kurie jo dienomis buvo paplitę. Tatianas (apie 120-180 m.) Kilmė: Rytai (Sirija) Kalba: graikųSantrauka: Sukūrė "Diatessaroną" – naująjį Testamentą, sudarytą iš keturių evangelijų – Mato, Marko, Luko ir Jono – harmonijos. Tatianas siekė sujungti evangelijų pasakojimus į vieną srautą ir pašalinti bet kokį prieštaravimą. Kai kurie vėlyvieji krikščionių autoriai kritikavo Tatiano kanoną, laikydamiesi, kad jis nesuderinamas su kitais Naujojo Testamento raštais ir teologija. Muratorijaus fragmentas (apie 170-200 m.)Kilmė: Vakarai (tikriausiai Roma, Italija)Kalba: lotynųSantrauka: Ankstyviausias žinomas kanoninių knygų sąrašas, primenantis Naująjį Testamentą; apima daugumą iš 27 knygų, tačiau praleidžia keletą, pvz., Hebrajams, Jokūbui ir 1 bei 2 Petro. Hipolito kanonas (apie 170-235 m.)Kilmė: Vakarai (tikriausiai Roma, Italija)Kalba: graikųSantrauka: Pateikia keturias Evangelijas, darbus, 13 Pauliaus laiškus, 1 Petro, 1 Jono ir Apreiškimą kaip kanonines. Apaštalų kanonai (apie IV a.)Kilmė: Vakarai (neaiški…

Šiais Naujaisias metais noriu jūsų mintis nukreipti į Tą, Kuris vertas šlovės. Mes turime daug ką pasakyti apie Dievą, kuris mus sukūrė ir sumokėjo kainą už mūsų amžiną gyvenimą. Jis yra viso to kas nauja pradžia. “Šlovė Dievui, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvui, kuris iš savo didžio gailestingumo Jėzaus Kristaus prisikėlimu iš numirusių yra atgimdęs mus gyvai vilčiai ir nenykstančiam, nesuteptam, nevystančiam palikimui, kuris laikomas jums danguje. Jus Dievo galybė ir sergsti tikėjimu išganymui, kuris parengtas apsireikšti paskutiniu metu” (1 Petro laiškas 1,3-5).Apaštalas mokė, jog šlovė turi būti teikiama Dievui už Jo didžius gailestingumo darbus. Jis per Kristaus prikėlimą atgimdė mus gyvai vilčiai ir nenykstančiam palikimui laikomam danguje. Per tikėjimą esame saugojami išganymui. Neužtenka žinoti, kad Dievas viską sukūrė. Neužtenka žinoti, kad Dievas yra šlovingas. Reikia žengti tikėjimo žingsniu į priekį. Petras ragina šlovinti Jį. Tikras atsinaujinimas Dievo didybės pažinime, mus nuodėmingus, paskatina drąsiai kalbėti apie Jį.Neįmanoma šlovinti Viešpatį, kol nesupranti Jo didingų darbų. Kiekvieną dieną Jis laimina visus, tačiau ne visi yra Jam dėkingi. Viešpats Jėzus pagydė dešimt raupsuotojų. Kiek iš jų susivokė padėkoti Viešpačiui? "Vienas jų, pamatęs, kad išgijo, sugrįžo atgal, balsu šlovindamas Dievą. Jis dėkodamas parpuolė Jėzui po kojų. Tai buvo samarietis. Jėzus paklausė: „Argi ne dešimt…

Ar finansinė gerovė yra tas pats, kas ir turtas? Ar pavyzdžiui, visi milijardieriai gali pasigirti finansine gerove? Keista, tačiau atsakymas yra „nebūtinai.” Daugelis mūsų turtus klaidingai sieja su finansine gerove ir, nors turtai yra patrauklus dalykas, teisinga Dievo turtų priežiūra gali suteikti finansinę gerovę tiek nepasiturintiems, tiek ir turtingiems. Yra keletas pagrindinių finansinės gerovės principų, apie kuriuos dauguma žmonių nieko nežino. Šį kartą mes jus išmokysime, kaip pritaikyti finansinės gerovės principus savo gyvenime. Kas yra finansinė gerovė? Finansinė gerovė gali būti apibrėžiama kaip būsena, „kai asmuo gali visiškai laisvas įvykdyti savo esamus ir dar tik vyksiančius finansinius įsipareigojimus, gali jaustis saugus dėl finansinės savo ateities ir sugeba priimti sprendimus, leidžiančius džiaugtis aprūpinti gyvenimu.“1 Šis apibrėžimas stebina tuo, jog pats finansinės gerovės supratimas priklauso nuo asmens mąstysenos ir konkrečių jo priimamų veiksmų. Galimybę visiškai įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus galima įvertinti objektyviai naudojant kreditingumo sistemą, tačiau kiti finansinės gerovės komponentai yra subjektyvūs. Jeigu niekas nekinta, yra įmanoma jaustis finansiškai saugiu, tačiau finansinės gerovės taip ir nepasiekti. Galiausiai galima teigti, jog finansinė gerovė yra subjektyvi ir priklauso nuo žmogaus jausmų ir malonumų suvokimo. Dėl to labai svarbu suprasti, kas daro įtaką mūsų pasirinkimams ir džiaugsmo pojūčiui. Nors yra daugybė skirtingų gyvenimo malonumų aspektų,…

Daugelis žmonių nesupranta tikrosios buvimo prižiūrėtoju reikšmės – tai ne tik išsivadavimas iš skolų ar nuoseklus biudžeto laikymasis, tai daug daugiau nei dešimtinės čekis kiekvieną mėnesį. Gyventi kaip prižiūrėtojui reiškia atiduoti savo finansus Dievui ir pripažinti save ne kaip jų savininką, o tik turintį galimybę jais naudotis. Tai nėra mūsų elgesys – tai mūsų tapatybės dalis. Noriu su jumis pasidalinti keliais Biblijinio valdymo principais ir keturiomis priežastimis parodančiomis, kokia svarbi yra dievobaimingojo prižiūrėtojo reikšmė; visa tai paimta iš Palyginimo apie Talentus (Mato 25, 14-30). Trumpa santrauka Jeigu nesate susipažinę su Palyginimu apie Talentus, kviečiu jus perskaityti šią Biblijos ištrauką. Istorija pasakoja apie tris žmones, kurie visi dirba pas tą patį šeimininką. Šeimininkas išvyksta į kelionę, tačiau prieš išvykdamas kiekvienam iš trijų vyrų patiki skirtingą aukso kiekį. Jis paskirsto auksą, atsižvelgdamas į kiekvieno vyro sugebėjimus: pirmasis vyras gauna penkis maišus aukso, antrasis – du maišus, o trečiasis – vieną. Kol šeimininkas išvykęs, pirmasis ir antrasis vyrai investuoja savo auksą tam, kad uždirbtą pelną paskirtų šeimininkui. Tuo tarpu trečiasis vyras gautą auksą užkasa. Grįžus šeimininkui, pirmieji du vyrai jam grąžina dvigubai daugiau aukso, o trečiasis grąžina tiek, kiek jam ir buvo duota. Nesunku atspėti, jog šeimininkas yra patenkintas pirmųjų dviejų vyrų darbu…