Instrukcija savanoriams — kaip įrašyti garsą telefonu Ši instrukcija skirta savanoriui, kuris nori padaryti kokybišką įrašą telefonu namuose.  Ko jums reikia? •  Išmanusis telefonas (Android arba iPhone) •  Ramus kambarys •  7 minučių •  Gautas tekstas (atsiųstas el. paštu) su nurodytu dienos numeriu Prieš įrašą — pasiruošimas •  Pasirinkite ramiausią kambario kampą (geriausia — su drabužiais, kilimais, nes jie sugeria aidą) •  Uždarykite langus, išjunkite ventiliatorių, televizorių •  Nutildykite telefono pranešimus •  Perskaitykite tekstą 2–3 kartus garsiai — prieš įrašą Įrašymas telefonu 1.  iPhone: Atidaryti „Judiklė“ (Voice Memos) arba bet kurią įrašymo programėlę 2.  Android: Atidaryti „Garso įrašytuvas“ arba „Sound Recorder“ 3.  Telefoną laikykite 20–30 cm atstumu nuo burnų, šiek tiek žemąu kampu 4.  Paspauskite REC mygtuką palaukite 2 sekundes tylos — tada pradėkite skaityti 5.  Baigę palaukite 2 sekundes tylos — tada stabdykite įrašą Skaitymo patarimai •  Skaitykite lėtai, aiškiai, su pauzėmis •  Kablelis — trumpa pauzė, taškas — ilšesnė •  Jei suklystate — ne bėda, sustokite, palaukite 2 sek. ir tęskite nuo tos vietos   Mes atrinksime geriausias vietas ir, jei reikės, sutvarkysime nesėkmes. Nebijokite!

Kartą teko matyti vieną reklamą, kurioje parašyta pasaulio pabaigos data. Joje buvo teigiama, kad iki pasaulio pabaigos liko 21 diena. Įsivaizduokite einate į parduotuvę ir skaičiuojate: liko 20 dienų, 19, 18… Pirkite prekes ir mėgaukitės. Ką apie pasaulio pabaigą mąsto gatvėje sutikti žmonės? Internetas pilnas „rimtų“ įspėjimų. Po kelių mėnesių pasaulį užgrius didelės negandos. Pasaulio pabaiga dėl gamtos stichijų, dėl karo stovio, neramumų, ekonominio nestabilumo… Tačiau ar iš tikrųjų mes gyvename paskutiniais laikais? Viljamas Mileris gimė tikinčiųjų šeimoje. Nors ir klausėsi Šventojo Rašto mokymo, tačiau netikėjo. Jis skeptiškai vertino Bibliją ir tikinčiuosius. Iš išlikusių užrašų apie jo gyvenimą žinome, jog Mileris parodijuodavo savo senelį, kuris buvo dvasininkas. Susirinkę draugai klausydavosi jo ir juokdavosi. Jis pamėgdžiodavo jo balso tembrą, judesius. Vis dėl to jis turėjo ir gerų bruožų. Nežiūrint, jog buvo skeptikas, deistas, parodijuotojas, jis pasižymėjo intelektu, pareigos jausmo suvokimu,  morale. Jis buvo gerbiamas savo draugų tarpe. Į jo nuomonę kreipdavo dėmesį, net tie kurie nesutikdavo su jo požiūriu. Tarnaudamas kariuomenėje  jis suabejojo savo įsitikinimų teisingumu. Ar iš tikrųjų Dievas yra atsitraukęs nuo pasaulio? Ar iš tikrųjų vien žmonių veiksmai nulemia įvykius? Jis sau uždavė daug klausimų. 1816 metais gegužės mėnesį, Milerio (34 metų) požiūris į gyvenimą pasikeitė. Jis buvo pakviestas…

Šiuolaikiniame pasaulyje mes stebime nevaldomai siaučiantį materializmą, didėjančią korupciją ir akivaizdų vargšų išnaudojimą galingųjų gerovei didinti. Nuolatinė socialinių tinklų, televizijos, radijo, skelbimų švieslenčių ir žurnalų informacijos lavina skatina savo poreikių patenkinimą esančiųjų aplinkui sąskaita. Panašu, kad šis pasaulietiškas požiūris į gyvenimą vis labiau įsitvirtina ir pakeičia krikščioniško dosnumo ir nesavanaudiškumo principus. Biblija sako, kad paskutinėmis savo egzistavimo žemėje dienomis, žmonės, nors ir skelbs savo dievobaimingumą, labiau mylės save, pinigus ir malonumus nei Dievą (2 Tim 3, 1-5). Tai prieštarauja žemiškųjų prižiūrėtojų pareigai. Biblija pripažįsta mūsų santykį su Dievu kaip su visų materialiųjų ir dvasinių išteklių savininku bei mato visus žmones tik kaip Jo turtų prižiūrėtojus. Kaip šiomis paskutinėmis dienomis Dievo žinia tarnauja it priešnuodis susitelkimui tik į save? Trijų angelų žinia yra paskutinis Dievo kvietimas pasauliui Iškart po angelų žinios (žr. Apr 14, 6-13) ateina pjūtis – antrasis Jėzaus atėjimas, dar aprašytas Apr 14, 14-20. Parodoma, kad Dievas daro viską, ką tik gali, kad išgelbėtų paklydusius iki ateis šių išbandymų pabaiga. Įdomu tai, kad šiose žinutėse pabrėžiami gyvybiškai svarbūs Dieviškųjų turtų priežiūros žemėje aspektai, skirti tam, kad taptume ištikimais šio gyvenimo prievaizdais. Skrajojantis prižiūrėtojas Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metu balandžiai buvo naudojami karo žinutėms iš mūšio fronto nešti į…

Trijų Angelų žinia pasauliui turi savyje ne tik perspėjimą, bet ir gyva tikinčiųjų ir DIEVO gerumo liudijimą. Šių liudytojų pavyzdys išryškiną šėtono melą ir jo pasekėjų savi apgaulę. žmonėms, nepažįstantiems DIEVO, reikia gyvo tikinčiųjų pavyzdžio, kad jie suprastų buvę apgauti. Vytautas Kulšė.   Gyvas laiškas (2012-12-12) by Adventistai Kaune on Mixcloud  

Kiekviena krikščioniška denominacija turi tam tikrus biblinius tekstus, išpuoselėtus jų tradicijos, kurie geriausiai išreiškia jos egzistavimo priežastį. Turbūt nėra svarbesnių Viešpaties žodžių, kurie suvaidino didesnį vaidmenį Septintosios dienos adventistų Bažnyčios istorijoje nei Apreiškimo 14,6.7 "…Ir aš pamačiau kitą angelą, lekiantį dangaus viduriu, turintį paskelbti žemės gyventojams, visoms tautoms, gentims, kalboms ir žmonėms amžinąją evangeliją. Jis šaukė galingu balsu: "Bijokite Dievo ir atiduokite jam pagarbą, nes atėjo jo teismo valanda; nuolankiai pašlovinkite dangaus ir žemės, jūros ir vandens šaltinių Sutvėrėją." Apr 14, 6.7 Tačiau Apreiškimo 14, 6.7 centre yra ‘amžinoji Evangelija'. Adventistai yra evangeliškieji krikščionys, išpažįstantys tradicines doktrinas apie Trejybę, Kristaus dieviškumą bei vienintelį išganymą dėka Jo aukos. Apokalipsė suformuoja adventistiškos žinios pateikimą, tačiau šios žinios esmėje yra geroji naujiena, kuria dalijasi pagrindinės krikščioniškos denominacijos. Ši Šv. Rašto eilutė ragina vyrus ir moteris išaukštinti Dievą aukščiau visko. Ji skelbia Jį esant žemės ir dangaus Kūrėju ir visa ko Viešpačiu. Ji pavaizduoja Jį kaip gyvųjų bei mirusiųjų Teisėją ir ragina gyventi gyvenimą, anot Džono Miltono žodžių, ‘kaip mano didžiojo mokytojo akivaizdoje'. Šios mintys yra puoselėjamos Septintosios dienos aventistų. Jie yra žmonės, kuriems rūpi etikos klausimai. Jiems yra svarbios doktrinos, tačiau dar labiau yra svarbus jų praktinis įgyvendinimas. Jie išaukština Dievą ir Jo…

Šiais Naujaisias metais noriu jūsų mintis nukreipti į Tą, Kuris vertas šlovės. Mes turime daug ką pasakyti apie Dievą, kuris mus sukūrė ir sumokėjo kainą už mūsų amžiną gyvenimą. Jis yra viso to kas nauja pradžia. “Šlovė Dievui, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvui, kuris iš savo didžio gailestingumo Jėzaus Kristaus prisikėlimu iš numirusių yra atgimdęs mus gyvai vilčiai ir nenykstančiam, nesuteptam, nevystančiam palikimui, kuris laikomas jums danguje. Jus Dievo galybė ir sergsti tikėjimu išganymui, kuris parengtas apsireikšti paskutiniu metu” (1 Petro laiškas 1,3-5).Apaštalas mokė, jog šlovė turi būti teikiama Dievui už Jo didžius gailestingumo darbus. Jis per Kristaus prikėlimą atgimdė mus gyvai vilčiai ir nenykstančiam palikimui laikomam danguje. Per tikėjimą esame saugojami išganymui. Neužtenka žinoti, kad Dievas viską sukūrė. Neužtenka žinoti, kad Dievas yra šlovingas. Reikia žengti tikėjimo žingsniu į priekį. Petras ragina šlovinti Jį. Tikras atsinaujinimas Dievo didybės pažinime, mus nuodėmingus, paskatina drąsiai kalbėti apie Jį.Neįmanoma šlovinti Viešpatį, kol nesupranti Jo didingų darbų. Kiekvieną dieną Jis laimina visus, tačiau ne visi yra Jam dėkingi. Viešpats Jėzus pagydė dešimt raupsuotojų. Kiek iš jų susivokė padėkoti Viešpačiui? "Vienas jų, pamatęs, kad išgijo, sugrįžo atgal, balsu šlovindamas Dievą. Jis dėkodamas parpuolė Jėzui po kojų. Tai buvo samarietis. Jėzus paklausė: „Argi ne dešimt…

Ar finansinė gerovė yra tas pats, kas ir turtas? Ar pavyzdžiui, visi milijardieriai gali pasigirti finansine gerove? Keista, tačiau atsakymas yra „nebūtinai.” Daugelis mūsų turtus klaidingai sieja su finansine gerove ir, nors turtai yra patrauklus dalykas, teisinga Dievo turtų priežiūra gali suteikti finansinę gerovę tiek nepasiturintiems, tiek ir turtingiems. Yra keletas pagrindinių finansinės gerovės principų, apie kuriuos dauguma žmonių nieko nežino. Šį kartą mes jus išmokysime, kaip pritaikyti finansinės gerovės principus savo gyvenime. Kas yra finansinė gerovė? Finansinė gerovė gali būti apibrėžiama kaip būsena, „kai asmuo gali visiškai laisvas įvykdyti savo esamus ir dar tik vyksiančius finansinius įsipareigojimus, gali jaustis saugus dėl finansinės savo ateities ir sugeba priimti sprendimus, leidžiančius džiaugtis aprūpinti gyvenimu.“1 Šis apibrėžimas stebina tuo, jog pats finansinės gerovės supratimas priklauso nuo asmens mąstysenos ir konkrečių jo priimamų veiksmų. Galimybę visiškai įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus galima įvertinti objektyviai naudojant kreditingumo sistemą, tačiau kiti finansinės gerovės komponentai yra subjektyvūs. Jeigu niekas nekinta, yra įmanoma jaustis finansiškai saugiu, tačiau finansinės gerovės taip ir nepasiekti. Galiausiai galima teigti, jog finansinė gerovė yra subjektyvi ir priklauso nuo žmogaus jausmų ir malonumų suvokimo. Dėl to labai svarbu suprasti, kas daro įtaką mūsų pasirinkimams ir džiaugsmo pojūčiui. Nors yra daugybė skirtingų gyvenimo malonumų aspektų,…

Daugelis žmonių nesupranta tikrosios buvimo prižiūrėtoju reikšmės – tai ne tik išsivadavimas iš skolų ar nuoseklus biudžeto laikymasis, tai daug daugiau nei dešimtinės čekis kiekvieną mėnesį. Gyventi kaip prižiūrėtojui reiškia atiduoti savo finansus Dievui ir pripažinti save ne kaip jų savininką, o tik turintį galimybę jais naudotis. Tai nėra mūsų elgesys – tai mūsų tapatybės dalis. Noriu su jumis pasidalinti keliais Biblijinio valdymo principais ir keturiomis priežastimis parodančiomis, kokia svarbi yra dievobaimingojo prižiūrėtojo reikšmė; visa tai paimta iš Palyginimo apie Talentus (Mato 25, 14-30). Trumpa santrauka Jeigu nesate susipažinę su Palyginimu apie Talentus, kviečiu jus perskaityti šią Biblijos ištrauką. Istorija pasakoja apie tris žmones, kurie visi dirba pas tą patį šeimininką. Šeimininkas išvyksta į kelionę, tačiau prieš išvykdamas kiekvienam iš trijų vyrų patiki skirtingą aukso kiekį. Jis paskirsto auksą, atsižvelgdamas į kiekvieno vyro sugebėjimus: pirmasis vyras gauna penkis maišus aukso, antrasis – du maišus, o trečiasis – vieną. Kol šeimininkas išvykęs, pirmasis ir antrasis vyrai investuoja savo auksą tam, kad uždirbtą pelną paskirtų šeimininkui. Tuo tarpu trečiasis vyras gautą auksą užkasa. Grįžus šeimininkui, pirmieji du vyrai jam grąžina dvigubai daugiau aukso, o trečiasis grąžina tiek, kiek jam ir buvo duota. Nesunku atspėti, jog šeimininkas yra patenkintas pirmųjų dviejų vyrų darbu…

Tikintieji klausia, kokia yra oficiali bažnyčios pozicija dėl Kalėdų eglės naudojimo. Šis klausimas užduodamas, norint gauti atsakymą, kuris įneštų aiškumo dėl tikinčiojo galimybės rinktis sezoninių švenčių metu naudoti pasaulyje pripažintus švenčių atributus. Šiuo atveju ar dera namuose arba maldos vietoje statyti ir puošti eglutes. Tie, kurie puošia eglutę, nori gauti atsakymą, kuris patvirtintų jų elgesio teisingumą. Tie, kurie nepuošia, nori suprasti, kodėl kiti puošia. Nesu girdėjęs, kad bažnyčia būtų oficialiai pasisakiusi dėl žaliuojančio medžio – eglės naudojimo. Kiekvienas renkasi elgtis taip, kaip mano esant reikalinga. Pasirinkimo laisvę Viešpats suteikia kiekvienam žmogui. Namuose puoselėjama šeimyninė tradicija yra tos šeimos pasirinkimo reikalas. Jeigu laikomasi Biblijos mokymo, savo pasirinkimą, ką ir kaip darys savo šeimoje, žmogus grįs ne papročiais, kurie prieštarauja Dievo žodžiui, bet Raštu. Tačiau vienos šeimos taisyklės ir principai negali būti primetami visai bažnyčiai. Net jeigu tos šeimos taisyklės neprieštarauja Raštui, siekis, jog jas būtinai priimtų kiti, ir tų taisyklių  padarymas kriterijumi, pagal ką būtų galima spręsti, ar žmonės laikosi tiesos ar ne, yra nepriimtinas. Apaštalas Paulius rašė laiškus bažnyčioms ir ragino laikytis Biblijos principų. Jo pamokymai buvo grindžiami Senuoju Testamentu ir mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus žodžiais. Paulius laiške romiečiams atkreipė dėmesį į bažnyčioje esančius silpno ir tvirto tikėjimo žmones. „Silpno…

I dalis Velingtono kunigaikštis klausėsi grupelės krikščionių kalbų apie galimą misionieriškos veiklos tarp dar neišgelbėtų žmonių sėkmę. Atsisukę į kunigaikštį jie paklausė, ar, jo manymu, šios pastangos būtų sėkmingos, palyginus su išlaidomis. Senas karys atsakė: „Ponai, koks jums duotas įsakymas? Ne jums kalbėti apie sėkmę. Jei aš teisingai perskaičiau jums duotą įsakymą, tai pasakyta: ‘Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai.‘ Ponai, turite paklusti įsakymui.“ Dirbdami paskutinėmis mūsų žemiškos istorijos dienomis turime klausti ne tokių dalykų, kaip: „Ar užtektinai turime išteklių?“ ar „Ar mūsų pastangos atneš sėkmę?“ Klausimas turi būti toks: „Ar esame pasirengę būti ištikimi Dievo šaukimui, nepaisant rezultato, nepaisant mūsų aukos?“ Peris Reidhedas, XX a. vidurio misionierius, papasakojo apie du jaunuolius iš Moravijos, išgirdusius apie salą Vest Indijoje, kurioje ateistas britas vergų pardavėjas turėjo nuo dviejų iki trijų tūkstančių vergų. Į salą nebuvo įleidžiami jokie pamokslininkai ir dvasininkai, nes jis nenorėjo, kad jo vergai sužinotų apie Kristų. Šiems jaunuoliams buvo baisu pagalvoti apie tai, kad tie vergai gyvens ir mirs, taip ir nesužinoję Evangelijos. Taigi jie sugalvojo planą. Jie nusprendė parsiduoti šiam britui prekiautojui vergais. Už tuos gautus pinigus jie nusipirko kelionę į salą, kur ruošėsi pašvęsti gyvenimą šiai tarnystei. Laivui išplaukiant iš Hamburgo uosto Vokietijoje,…

II dalis Kai daug žmonių dirba, dažniausiai jie nesijaudina, ar darbas užbaigtas, ar ne. Darbe jie išbūna paskirtas valandas ir išeina namo. Bet kai mūsų tikslas yra užbaigti darbą, mūsų užduotis yra ypatinga. Viskas, ką turime gyvenime, yra skiriama šios užduoties įvykdymui. Nesvarbu, ar gauname už tai užmokestį, ar ne, mes čia esame tam, kad atliktume savo užduotį.Prisiminkime, kad Kristaus mokiniams, taip pat adventizmo pradininkams Evangelijos skleidimas pasaulyje nebuvo tik darbas nuo aštuntos ryto iki penkių popiet. Jie kiekviena proga drąsiai skelbė tiesą. Tai buvo jų gyvenimo būdas. Toks turėtų būti ir mūsų gyvenimas. Pranašystės dvasia skelbia mums iššūkį: „Mus apšviečia daug ryškesnė šviesa nei toji, kuri švietė mūsų tėvams. Dievas negalės priimti ar gerbti mūsų, jei ir toliau atliksime tokią pat tarnystę ir darysime tokius pačius darbus, kokius darė mūsų tėvai. Jei norime, kad Dievas mus priimtų ir palaimintų, kaip ir juos anksčiau, turime sekti jų ištikimybe ir uolumu, panaudoti mums duotą šviesą, kaip ir jie panaudojo jiems duotąją, elgtis taip, kaip jie būtų elgęsi, jei gyventų mūsų dienomis. Turime vaikščioti šviesoje, kuri mums šviečia, antraip toji šviesa pavirs tamsa.“ Perskaičiusi šias eilutes, aš stabtelėjau ir giliai susimąsčiau. Ar galite įsivaizduoti, kas būtų buvę, jei Viljamas Mileris ar Džeimsas…

I dalis Šiandien mūsų Bažnyčioje yra daug organizatorių – tų, kurie žino, kaip viską padaryti ir atlikti nepaprastas užduotis. Tačiau kur tie, kurie pasiryžę atkakliai kovai? Kur tie, kurie visą naktį melsis dėl sielų išgelbėjimo? Kur tie, kurie kovos kaip Jokūbas iki pat aušros? Pranašystės dvasia mums sako: „Turime žiūrėti į Kristų; turime priešintis, kaip priešinosi Jis; turime melstis, kaip meldėsi Jis; turime kentėti, kaip kentėjo Jis, jei norime nugalėti taip, kaip nugalėjo Jis.“Žinoma, atkakli kova neprasideda be pastangų! Pasakyta, kad yra trys pagrindiniai žodžiai, kurie turi būti įgyvendinti mūsų gyvenime, jei norime, kad šėtonas neturėtų prieš mus pranašumo. Šie žodžiai yra: „Budėk, melskis, dirbk.“ Nestebina, kad šiais trimis žodžiais buvo galima apibūdinti kasdienį Kristaus ir Jo mokinių gyvenimą. Jie daug tikėjosi, todėl ir daug stengėsi. Taip turime elgtis ir mes. Jei tikrai tikėdami meldžiamės, jei tikrai norime sulaukti atsako į maldas, jas lydės uolus darbas. Šiandien kyla pavojus, kad patirdami sėkmę tarnavime, mes ir toliau organizuosime, bet liausimės atkakliai kovoję. „Kai veiklos darosi vis daugiau ir žmonės sėkmingai atlieka Dievo darbus, kyla pavojus imti pasitikėti žmogiškais planais bei metodais. Pradedama mažiau melstis, silpsta tikėjimas. Kaip ir mokiniams, mums gresia prarasti priklausomybę nuo Dievo ir gelbėtoja laikyti savo veiklą. Mes…