Dėmesys į laiko ženklus

Kartą teko matyti vieną reklamą, kurioje parašyta pasaulio pabaigos data. Joje buvo teigiama, kad iki pasaulio pabaigos liko 21 diena. Įsivaizduokite einate į parduotuvę ir skaičiuojate: liko 20 dienų, 19, 18… Pirkite prekes ir mėgaukitės. Ką apie pasaulio pabaigą mąsto gatvėje sutikti žmonės? Internetas pilnas „rimtų“ įspėjimų. Po kelių mėnesių pasaulį užgrius didelės negandos. Pasaulio pabaiga dėl gamtos stichijų, dėl karo stovio, neramumų, ekonominio nestabilumo… Tačiau ar iš tikrųjų mes gyvename paskutiniais laikais? Viljamas Mileris gimė tikinčiųjų šeimoje. Nors ir klausėsi Šventojo Rašto mokymo, tačiau netikėjo. Jis skeptiškai vertino Bibliją ir tikinčiuosius. Iš išlikusių užrašų apie jo gyvenimą žinome, jog Mileris parodijuodavo savo senelį, kuris buvo dvasininkas. Susirinkę draugai klausydavosi jo ir juokdavosi. Jis pamėgdžiodavo jo balso tembrą, judesius. Vis dėl to jis turėjo ir gerų bruožų. Nežiūrint, jog buvo skeptikas, deistas, parodijuotojas, jis pasižymėjo intelektu, pareigos jausmo suvokimu,  morale. Jis buvo gerbiamas savo draugų tarpe. Į jo nuomonę kreipdavo dėmesį, net tie kurie nesutikdavo su jo požiūriu.

Tarnaudamas kariuomenėje  jis suabejojo savo įsitikinimų teisingumu. Ar iš tikrųjų Dievas yra atsitraukęs nuo pasaulio? Ar iš tikrųjų vien žmonių veiksmai nulemia įvykius? Jis sau uždavė daug klausimų. 1816 metais gegužės mėnesį, Milerio (34 metų) požiūris į gyvenimą pasikeitė. Jis buvo pakviestas skaityti pamokslą. Viduryje pamokslo jį užplūdo emocijos. Jis nebebuvo pajėgus su jomis susitvarkyti. Nustojęs skaityti nuėjo nuo sakyklos ir atsisėdo. Apie šį savo gyvenimo momentą jis pasakojo: „Staiga Gelbėtojo charakteris gyvai palietė mano mintis. Aš mačiau, kad Biblija pateikia tokį Gelbėtojo vaizdą, kokio man reikėjo… Aš buvau priverstas pripažinti, kad Raštai turi būti Dievo apreiškimas. Jie tapo mano džiaugsmu; ir Jėzuje aš suradau Draugą. Gelbėtojas tapo man vyriausiu tarp dešimčių tūkstančių; ir Raštai, kurie prieš tai atrodė tamsūs ir prieštaraujantys patys sau, dabar tapo žibintu mano pėdoms ir šviesa mano takui… Biblija dabar tapo mano svarbiausiu užsiėmimu, ir aš galiu tikrai pasakyti, aš ieškojau jos su didžiausiu džiaugsmu. Aš stebėjausi, kodėl anksčiau nemačiau jos grožio ir šlovės, ir stebėjausi kaip aš galėjau kažkada atmesti ją.“ 1816 m. Mileris krikštijosi baptistų bažnyčioje. Mileris tapo vienu iš žymiausių skelbėjų ir advento judėjimo įkūrėjų. Tyrinėdamas Raštą jis suprato, kad gyvena laikų pabaigoje. Raštas moko apie greitą Kristaus Antrajį atėjimą į Žemę. Jo atradimai buvo plačiai paskelbti. Daugelis tikinčiųjų pradėjo kreipti dėmesį į Kristaus Antrajį atėjimą. Šiai žiniai reformacijos laikotarpiu nebuvo paskirta tinkama vieta. Tie žmonės, kurie priėmė Milerio žinią buvo pavadinti adventistais, t.y. laukiančiais Kristaus Antrojo atėjimo.

Nuo Milerio dienų praėjo daugiau nei 170 metų. Kokie pokyčiai įvyko krikščioniškame pasaulyje?  Mūsų dienomis krikščionys užduoda klausimus susietus su Kristaus Antruoju atėjimu. „Kodėl mes nebegirdime nuo sakyklų skelbiant apie Kristaus Antrajį atėjimą? Kodėl mažai kas kalba, kad gyvename Advento išvakarėse? Kur dingo ruošimosi susitikti su Kristumi, dvasia? Kodėl mes sutelkiame dėmesį į žmonių socialinį gerbūvį vietoj to, kad akcentuotume žmonių pasiruošimą Viešpaties atėjimui į Žemę?“ Daugelis krikščioniškų konfesijų skelbia apie žmogaus gyvenimo pagerinimą Žemėje. Jie moko, kad bažnyčios tikslas – dalyvauti socialinėse reformose, maitinti vargšus, kalbėti apie Dievą, kad Jis visus myli. Jų tikėjimas pagrįstas Kristaus mokymu apie pagalbą vargingoje padėtyje atsidūrusiems žmonėms. Jie pateikia Šventojo Rašto tekstus susietus su tarnyste. Jėzaus pamokymai apie gailestingą samarietį, apie kalinių aplankymą, stokojančiųjų parėmimą, nuolatos yra skelbimo centre.

Mes galime džiaugtis, kad krikščionys moko tarnauti žmonėms. Mes tikime, kad krikščionio tikėjimas atsiskleidžia gailestingumo darbuose. Suprantame, kad tarnaudami  kenčiantiems mes vykdome Jo valią. Tačiau taip pat suprantame, kad Jėzus mokė vykdyti visą dangiško Tėvo valią. Raštas įspėja, kad paskutinėmis dienomis demonų dvasios suaktyvins savo veiklą. Blogis paplis pasaulyje ir žmonės bus vienijami kovai prieš Dievą ir Jo bažnyčią. „O tai yra demonų dvasios, darančios ženklus; jos iškeliauja pas viso pasaulio karalius, kad juos suburtų didžiosios Visagalio Dievo dienos kovai.“ (Apreiškimo Jonui 16,14 LBD). „Jie turi vieną sumanymą ir savo galybę bei valdžią atiduoda žvėriui. Jie kovos su Avinėliu, bet Avinėlis juos nugalės, nes jis yra viešpačių Viešpats ir karalių Karalius, ir su juo visi pašauktieji, išrinktieji ir ištikimieji“. (Apreiškimo Jonui 17,13.14 LBD). Kiekvienas turi išgirsti žinią, kad vyksta didžioji kova tarp Dievo ir puolusių angelų. Kiekvienas turi išgirsti, kad jokia valstybė nesukurs tobulos visuomenės. Žmonės prieš Kristaus Antrajį atėjimą patirs didžiausią žmonijos istorijoje krizę. Sutelkę dėmesį į idėją sukurti klestinčią visuomenę, patirs didelį nusivylimą. Tik tuomet, kai Dievas ateis į Žemę, bus įkurta tobula karalystė. Joje nebebus pykčio, pavydo, kaltinimų, apkalbų. Joje niekas nebekariaus, nebegrasins karais. Joje nebebus ligų, kančių, nuodėmių ir tų kurie veda į nuodėmes.

Kova vyksta dėl kiekvieno žmogaus širdies. Viešpats pakėlė advento judėjimą, kad kiekvienas žmogus būtų įspėtas dėl ateisiančių įvykių ir išgirstų žinią apie išgelbėjimo per Kristų dovaną visai žmonijai. Kiekvienas turi galimybę būti Kristaus išgelbėtas iš amžinosios pražūties. Viešpats iš savo meilės paskutinių laikų žmonėms duoda paskutinių laikų žinią. Tai trijų angelų žinia.

Kodėl XIX a. mileritai arba adventistai pradėjo skelbti, kad gyvena pabaigos laike? Kokie įvykiai įtakojo jų supratimą? Istoriniai įvykiai, kurie paragino juos uoliau tyrinėti Šventąjį Raštą:

– 1755 m. Lisabonos žemės drebėjimas. „Aš mačiau, kaip jis atplėšė šeštąjį antspaudą. Tuomet kilo didelis žemės drebėjimas, saulė pasidarė juoda kaip ašutinis maišas, visas mėnulis paraudo lyg kraujas…“ . (Apreiškimo Jonui 6,12)

– Ženklai danguje: Saulė nebešvietė, mėnulis tapo raudonas kaip kraujas, žvaigždžių kritimas iš dangaus. 1780 gegužės 19 neįprastas Saulės užtemimas. Visa Jungtinių valstijų šiaurės rytų dalis buvo aptemusi nuo 11 val. ryto iki 23 val. Ne tik Saulė, bet ir mėnulis nebe atspindėjo Saulės šviesos. Tamsa neleido prasibrauti šviesai.

– Prancūzijos revoliucija, popiežiaus paėmimas į nelaisvę 1798 m.  „Vieną jo galvų aš regėjau lyg mirtinai sužeistą, tačiau jos mirštamoji žaizda užgijo. Ir visa žemė stebėdamasi nusekė paskui žvėrį. Žmonės garbino slibiną, kad atidavė valdžią žvėriui, ir šlovino žvėrį, šaukdami: „Kas galėtų lygintis su žvėrimi, ir kas galėtų kovoti su juo!“ (Apreiškimo Jonui 13,3-4)

1833 lapkričio 13d. naktį pradėjo danguje pasirodė didelis meteoritų lietus. Šį fenomeną stebėjo Visa Šiaurės Amerika nuo Meksikos įlankos iki Sandvičio salų.  „O dangaus žvaigždės ėmė kristi žemėn, tarytum baisaus vėjo purtomas figmedis mestų dar neprinokusius vaisius. (Apreiškimo Jonui 6,13)

– Otomanų imperijos žlugimas 1840 m. Tyrinėdami Apreiškimų knygą tikintieji suprato, kad žlugs Otomanų imperija. Šis įvykis įvyko taip kaip ir numatė tikintieji. (Apreiškimo Jonui 9 sk.). Tokiu būdu jų tikėjimas Kristaus greitu atėjimu dar labiau sustiprėjo.

Ženklai danguje atkreipė dėmesį į Jėzaus pasakytus žodžius. „Netrukus po tų nelaimių dienų saulė užtems, mėnulis nebeduos šviesos, žvaigždės kris iš dangaus, ir dangaus galybės bus sukrėstos. Tuomet danguje pasirodys Žmogaus Sūnaus ženklas, o visos žemės tautos ims raudoti ir pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį dangaus debesyse su didžia galybe ir šlove (Evangelija pagal Matą 24,29.30). „Tomis dienomis, po ano suspaudimo, saulė užtems, mėnulis nebeduos šviesos,  žvaigždės kris nuo dangaus, ir dangaus galybės bus sukrėstos. Tada žmonės pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyse su didžia galia ir šlove. (Evangelija pagal Morkų 13,24-26).  Astronomas Hershelis pasakė: „Tamsioji diena Šiaurės Amerikoje buvo vienas iš nuostabiausių gamtos fenomenų kuris bus aptariamas su susidomėjimu, bet kurio filosofija nepajėgi paaiškinti.“

Įvykiai religijos, politikos, gamtos sferose paskatino manyti, kad Kristaus atėjimas yra arti. Biblijos pranašystės pildėsi prieš jų akis. Jėzaus žodžiai apie Jo atėjimą teikė paguodos ir skatino keisti gyvenimus.

Pastorius Valius E.

Parašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.