Bet kai pasirodė mūsų Gelbėtojo Dievo gerumas ir meilė žmonėms, Jis išgelbėjo mus Šventosios Dvasios atgimdančiu ir atnaujinančiu nuplovimu. (Laiškas Titui 3, 4–5)
Didysis penktadienis, 1987 metų balandžio septynioliktoji. Debė Viljams (Debbie Williams) ir pustuzinis jos draugų iššoko iš lėktuvo 3 657 m aukštyje į giedrą dangų netoli Fenikso, Arizonos valstijoje. Po kelių laisvo kritimo sekundžių Debė perėjo į spiralę, greitą pikiravimą, kad prisijungtų prie keturių savo draugų apačioje. Tačiau ji neteisingai apskaičiavo savo nusileidimo greitį ir krisdama 80 km / val. greičiu atsitrenkė į kitą žmogų. Debė prarado sąmonę. Ji atšoko į šalį kaip suglebusi skudurinė lėlė. Debė krito į žemę. Jos parašiutas nebuvo išsiskleidęs, ir niekas negalėjo jo išskleisti. Kruvinu veidu ji pralėkė pro savo instruktorių ir šuolių mokytoją Gregorą Robertsoną (Gregory Robertson). Gregoras nedelsiant užėmė laisvo kritimo padėtį – galvą prispaudė prie krūtinės, kojas ištiesė, rankas išskleidė į šalis. Veikiai jis krito jau 290 km / val. greičiu. Tačiau pažvelgęs žemyn, jis pamatė, jog Debė vis dar toli nuo jo.
Gregoras nekeitė kūno padėties, stengdamasis kristi vis greičiau ir greičiau. Artėjant horizontui, jis šiek tiek pamanevravo pečiais, kad nukreiptų save sąmonę praradusios moters link. Ir štai jis buvo šalia jos, žvelgdamas į visą pasaulį kaip supermenas be apsiausto. Gregoras ištiesė ranką ir sučiupo Debės apsauginę virvelę. Stipriai ją trūktelėjęs, jis tuoj pat nulėkė į šalį. Moters parašiutas išsiskleidė, ir ji ėmė lėtai sklęsti žemės link. Būdamas per 600 metrų nuo žemės, likus kristi tik 12 sekundžių, Gregoras išskleidė savo parašiutą. Ir Debė, ir jos instruktorius liko gyvi. Pasveikusi nuo sužalojimų, Debė visada liks dėkinga tam, kuris stebuklingai išgelbėjo ją nuo lemtingojo susidūrimo.
Kai kas išgelbėjo ir mus nuo garantuotos mirties. Mes taip pat didžiuliu greičiu lėkėme į nelaimę, tačiau Jėzus ant kryžiaus mus išgelbėjo. Nuodėmė buvo pasmerkusi mus amžinajai pražūčiai. Mūsų laukė kapas, ugnies ežeras, antroji mirtis ir amžinas išvarymas iš Dievo Artumo. Bet čia pasirodė Gelbėtojas. Naujajame Testamente Jėzus pavadintas Gelbėtoju 24 kartus. Marija pasakė: „Mano siela šlovina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju“ (Evangelija pagal Luką 1, 47).
Angelai giedojo: „Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas“ (Evangelija pagal Luką 2, 11). Samariečiai sušuko: „Jis iš tiesų yra pasaulio Išganytojas“ (Evangelija pagal Joną 4, 42). Paulius pareiškė: „Dievas išaukštino Jį Savo dešine kaip Vadą ir Išgelbėtoją“ (Apaštalų darbai 5, 31). Apaštalas Paulius stebėjosi „Dievo gerumu ir meile žmonėms“ (Laiškas Titui 3, 4). Iš visų Jėzų apibūdinančių žodžių, „Gelbėtojas“ yra pats brangiausias. Jis – ne tik pasaulio Gelbėtojas; Jis – mano ir jūsų Gelbėtojas. Per savo Gelbėtoją aš esu priimtas. Aš esu atpirktas. Aš esu Dievo vaikas. Aš esu karališkosios dangaus šeimos narys. Koks Gelbėtojas! Jis – viskas, ko man reikia, kad būčiau išgelbėtas. Kai turiu Jį, turiu viską.
Markas Finlis
