VIEŠPATIES Įstatymas tobulas; jis atnaujina gyvastį; VIEŠPATIES įsakai teisingi, – jie paprastus žmones daro išmintingus. VIEŠPATIES įstatai teisūs; jie džiugina širdį; VIEŠPATIES įsakymas aiškus; jis teikia akims šviesos. (Psalmynas 19, 8–9)
Universiteto profesorė Kristina Somers (Christina Sommers) parašė straipsnį „Etika be dorybės“. Somers kritikavo tai, kaip Amerikos koledžuose mokoma etikos ir kokios diegiamos vertybės. Ji teigė, kad vyksta daug ginčų sudėtingais socialiniais klausimais ir juose viena nuomonė atrodo tokia pat gera kaip kita, bet beveik nekalbama apie asmeninį padorumą, atsakomybę bei garbingumą.
Vienai Somers kolegei, kuri taip pat dėstė etiką, tokia interpretacija visiškai nepatiko. Ji tvirtino, jog svarbiausia – socialinis teisingumas.
Bet štai pasibaigus semestrui ši profesorė atėjo į Somers kabinetą, nešina krūva egzamino rašinių.
„Kas atsitiko?“ – paklausė Somers.
„Jie išsisuko nuo baigiamojo socialinio teisingumo egzamino, – liūdnai atsakė kolega. – Jie nusirašė!“
Šie studentai nukopijavo medžiagą iš kitų šaltinių, kad iš etikos gautų geriausią pažymį! Dabar Somers kolega jau norėjo rasti pedagoginės medžiagos apie asmeninę moralę, apie Įstatymo priėmimą į širdį.
Somers rašo, kad ji sutinka „stebinančiai daug jaunuolių, kurie nemano, kad egzistuoja gėris ir blogis, – jų nuomone, moraliniai pasirinkimai priklauso nuo to, kaip tu jautiesi“.
Gėris ir blogis yra kai kas daugiau negu mūsų asmeninė nuomonė. Ne mes nustatome, kas yra gerai ir kas blogai, o Dievas.
Dešimt įsakymų yra Dievo objektyvus, absoliutus moralės standartas. Jie apibrėžia nuodėmę. Apaštalas Jonas aiškiai pasakė: „Kiekvienas, kuris daro nuodėmę, laužo Įstatymą. Nuodėmė – tai Įstatymo laužymas“ (Jono pirmas laiškas 3, 4). Sulaužyti Dievo Įstatymą – tai pažeisti amžinuosius Jo valdžios principus. Mes galime samprotauti ir ieškoti pasiteisinimų, bet nepaklusnumas vis tiek lieka nuodėme.
Kai kurie žmonės pateisina meilės nuotykius už santuokos rėmų. Jie tvirtina: „Tai mano asmeninis reikalas“. Kiti gina vagiliavimą darbovietėje – esą taip jie pasiima „jiems priklausantį užmokestį“. Dar kiti nemato nieko bloga charakterį griaunančiame įprotyje skleisti paskalas. Tačiau Dievo Įstatymo pažeidimas visada yra nuodėmė. Dievas vis dar turi standartus. Per Savo jėgą Jis kviečia mus gyventi paklusniai. Dievas nesupriešina Savo Įstatymo su mūsų asmeniniais standartais. Per Savo malonę Jis kviečia mus prisitaikyti prie Jo reikalavimų.
Markas Finlis
