PATIRTIES GIESMĖS

V DALIS: BŪK MANO REGĖJIMAS

Aš priklausau mylimajam, ir jis manęs geidžia. (Giesmių giesmė 7, 11)

Saliamono Giesmių giesmė yra įkvėpta meilės giesmė. Ji kalba apie atsidavimą su meile. Meilė nėra emocija, pa­grįsta fiziniu potraukiu. Tai nėra paviršutiniškas jausmas, sutelktas į kažką išorėje. Meilė – tai ilgalaikis atsidavimas, pagrįstas kito žmogaus charakteriu. Meilė – tai dieviškas potraukis tarp dviejų individų.

Meilė – tai aistra, nukreipta į mylimą žmogų. Meilė niekada negali būti kasdieniška, patenkinta savimi ar pasyvi. Meilė visada aktyvi, visada agresyvi, visada siekianti. Įsimylėjėlė Giesmių giesmėje sako: „Radau tą, kurį myli mano širdis. Tvirtai apkabinau ir nepaleidau“ (Giesmių giesmė 3, 4). „Manasis mylimasis – mano, o aš – jo“ (Giesmių giesmė 2, 16). Nuoširdi, autentiška meilė – tai aistringas atsidavimas mylimajam. Ši aistra, šis atsidavimas, šis pasišventimas charakterizuoja visą tikrą krikščionybę. Tikra krikščionybė nėra kažkas dirbtinio. Tai reali patirtis su Jėzumi. Įmanoma turėti „išorinį pavidalą be vidinės aistros“. Šiandien Dievas šaukia mus bendrauti su Juo iš širdies į širdį.

500–700 metais po Kristaus Airijos bažnyčią buvo apėmęs dvasinis įkarštis. Pirmieji keltų krikščionys akcentavo Dievo Artumą savo gyvenime. Jų giesmės, eilėraščiai ir maldos atspindi jų gilėjantį pamaldumą bei asmeninius santy­kius su Dievu. Šių pirmųjų keltų krikščionių maldos atskleidžia, jog įmanomas meilės ryšys, tikra draugystė su Dievu.

Aš sulenkiu savo kelius Mane sukūrusio Tėvo akyse,

Mane atpirkusio Sūnaus akyse,

Mane apvaliusios Dvasios akyse,

Draugystėje ir meilėje.

Susietas su mumis meilės ryšiais, Dievas trokšta, kad žavėtumės Juo. Jis kviečia mus į autentišką krikščionybę. Pasak senos keltų giesmės, „Būk mano regėjimas, o mano širdies Viešpatie. Man niekas nesvarbu, išskyrus Tave. Tau visos mano mintys – dieną ir naktį, miegant ar prabudus Tavasis Artumas – mano šviesa.“

Saliamonas buvo teisus. Meilė nepalieka mums kito pasirinkimo, kaip tik degti aistra tam, kurį mylime. Mes trokš­tame Jo, Jis trokšta mūsų. Mes esame patenkinti Juo, o Jis yra patenkintas mumis. Mes – Jo atsidavę draugai dabar ir per visą amžinybę.

Markas Finlis