„Todėl visą laiką budėkite ir melskitės, kad pajėgtumėte išvengti visų būsimųjų nelaimių ir atsilaikyti Žmogaus Sūnaus akivaizdoje.“ (Luko 21, 36) Mūsų Viešpats Jėzus kreipėsi į savo mokinius ir atskleidė, kokie įvykiai turi įvykti prieš Jam ateinant į šią žemę. Kiekvienas iš mokinių buvo susidomėjęs ateitimi, nes viltis, jog Kristus įkurs Dievo karalystę, buvo labai stipri. Net po Jėzaus prisikėlimo iš mirusiųjų, prisiartinę prie Jo mokiniai klausė: „Ar Tu šiuo metu įkursi savo karalystę?“
Mes, žmonės, užduodame klausimus, kurie mums yra svarbūs. Mes norime, kad blogis nustotų egzistavęs ir kančios išnyktų. Viešpats žino, kokie trapūs mes esame. Jis žino mūsų lūkesčius ir mūsų mintis. Be Jo mes neturėtume stiprybės, be Jo paguodos mes neatlaikytume išmėginimų. Saliamonas patarė: „Apsvarstyk Dievo darbus! Kas gali ištiesinti, ką Jis padarė kreiva? Gerą dieną džiaukis gerove, o nelaimės dieną svarstyk.“ (Mokytojo 7, 13)
Artinantis paskutiniųjų Biblijos pranašysčių išsipildymo metui kova neišvengiamai intensyvės. Piktojo įniršis yra didis, tačiau mūsų Viešpaties galia ir apsauga – tai neįveikiamas mūras negailestingojo kelyje. Tas, kuris sukūrė akis, akylai stebi savo vaikus: „Viešpaties akys žvelgia į teisiuosius, Jo ausys girdi jų šauksmą.“ (Psalmė 34, 16)
Viešpaties pažadai yra tikri. Juos krikščionybės istorijos laikotarpiu Dievo žmonės išmėgino ir savo liudijimu prisidėjo prie gausaus būrio liudytojų, kurie „tikėdami užkariavo karalystes, įvykdė teisingumą, įgijo pažadus, užčiaupė liūtams nasrus, užgesino ugnies karštį, paspruko nuo kalavijo ašmenų, atsigavo iš silpnumo, tapo galiūnais kovoje, privertė bėgti svetimųjų pulkus.“ (Hebrajams 11, 33−34)
Šiandien pandemijos supurtytas visas pasaulis nustebęs klausia: „Kas įvyko?‚ O juk, kai mąstai apie savo sėkmę, kuri savo planus, užsiimi savo „didžiais‚ darbais, nemąstai apie Viešpatį ir savo gyvenimo trapumą… Tas, kuris sujudino abejingumo ir apatijos grandinę, privertė sunerimti. Jeigu teisus žmogus yra paliečiamas pandemijos, tai ką kalbėti apie pasirinkusiuosius nuodėmę. Kiekvienas žmogus yra raginamas rinktis: sėdėti ir mokytis prie Jėzaus kojų ar sėdėti prie kiaulių lovio ir, geriausiu atveju, mąstyti: kas atsitiko ir kodėl tai palietė mane?..
Mūsų Viešpats žino, ką reiškia būti netikėtai užkluptam. Tu nelauki, nesitiki, o vis dėlto prie tavęs prisėlina neganda ir, neatsiklaususi tavo valios, užgriūva visu savo svoriu. Dievas mus myli. Jokie sunkumai ar išbandymai negali pakeisti tiesos, kad Viešpačiui mes esame brangūs! Jis žino, su kokiais ateities pavojais susidursime.
Kalbėdamas savo mokiniams Jėzus įspėjo: „Saugokitės, kad jūsų širdis nebūtų apsunkusi nuo svaigalų, girtybės ir kasdienių rūpesčių, kad toji diena neužkluptų jūsų netikėtai. It žabangai ji užgrius visus žemės gyventojus. Todėl visą laiką budėkite ir melskitės, kad pajėgtumėte išvengti visų būsimųjų nelaimių ir atsilaikyti Žmogaus Sūnaus akivaizdoje.“ (Luko 21, 34−36)
Apsunkusi širdis yra nejautri laiko ženklams. Ji nesuvokia vykstančių įvykių prasmės ir nepasiruošia būsimoms nelaimėms bei Žmogaus Sūnaus atėjimui. Netikėtų ir nuostabą keliančių ateities įvykių tikimybė yra labai didelė. Artėjančioms dienoms mus gali paruošti tik mūsų Viešpats Jėzus, kuris tarpininkauja dangiškojoje šventykloje už mus ir per savo Dvasią ragina „visą laiką budėti ir melstis“. Tu negali pakeisti ateities, tačiau tu gali pasiruošti vienam iš svarbiausių žmonijoje įvykių – Kristaus antrajam atėjimui.
Mums reikia atnaujinančios, iš aukštybių ateinančios jėgos. Melskime Viešpaties Dvasios, kad geriau pažintume Dievo meilę, ištirtume savo širdis, išaukštintume Dievo Žodį. „Jūs juk apie Jį išgirdote ir pagal Jį išmokote, kokia yra tiesa Jėzuje: privalu atsižadėti ankstesnio senojo žmogaus gyvenimo būdo, žlugdančio apgaulingais geismais, atnaujinti savo proto dvasią, apsivilkti nauju žmogumi, sutvertu pagal Dievą teisume ir tiesos šventume.“ (Efeziečiams 4, 21−24; paryškinta aut.)
Šie Dešimties maldos dienų susitikimai, naudojantis media priemonėmis arba susirenkant grupėse, yra galimybė prisijungti prie pasaulinės Adventistų bažnyčios ir, vieningai susijungus maldoje, melsti Dievo atnaujinimo. Ir „palaimintas žmogus, kuris ištveria išmėginimą, nes, kai bus ištirtas, jis gaus gyvenimo vainiką, kurį Dievas yra pažadėjęs jį mylintiems.“ (Jokūbo 1, 12)
Aš ir mano šeima širdimis ir maldomis – su Jumis, brangūs broliai ir seserys.
Septintosios dienos adventistų bažnyčios Lietuvoje vadovas
Valius Eičinas
