20. Sabata

Maloningas Kūrėjas po šešių kūrybos dienų ilsėjosi septintąją dieną ir įsteigė sabatą visiems žmonėms kaip sukūrimo paminklą. Nesikeičiančio Dievo Įstatymo ketvirtasis įsakymas reikalauja, kad septintoji diena, sabata, būtų švenčiama kaip poilsio, garbinimo ir tarnavimo diena, kaip tai savo gyvenimu ir mokymu parodė Jėzus, sabatos Viešpats. Sabata tai diena, skirta džiaugsmingam bendravimui su Dievu ir vienas su kitu. Tai yra mūsų atpirkimo Kristuje simbolis, mūsų pašventinimo ženklas, mūsų ištikimybės išraiška ir mūsų išankstinis prisilietimas prie amžinosios ateities Dievo karalystėje. Sabata yra nuolatinis Dievo amžinos Sandoros su savo žmonėmis ženklas. Džiaugsmingas švento laiko šventimas, nuo vakaro iki vakaro, nuo saulėlydžio iki saulėlydžio, yra dieviškosios kūrybos ir atpirkimo darbų minėjimas. (Pr 2, 1–3; Iš 20, 8–11; Iš 31, 13–17; Kun 23, 32; Įst 5, 12–15; Iz 56, 5–6; Iz 58, 13–14; Ez 20, 12.20; Mt 12, 1–12; Mk 1, 32; Lk 4, 16; Hbr 4, 1–11)