Danguje yra šventykla, tikroji padangtė, pastatyta Viešpaties ir ne žmonių. Joje Kristus tarnauja dėl mūsų, suteikdamas tikintiesiems galimybę naudotis nuopelnais Jo atperkamosios aukos, paaukotos kartą dėl visų ant kryžiaus. Po užžengimo į dangų Jis buvo inauguruotas kaip mūsų didis Vyriausiasis Kunigas ir pradėjo savo tarpininkavimo tarnystę, kurią simbolizavo vyriausiojo kunigo darbas žemiškos šventyklos šventojoje vietoje. 1844 metais, pranašiško 2300 dienų periodo pabaigoje, Jis pradėjo antrąjį ir paskutinį savo atperkančios tarnystės etapą, kurį simbolizavo vyriausiojo kunigo darbas žemiškos šventyklos šventų švenčiausioje vietoje. Tai yra tiriamojo teismo darbas, kuris yra dalis galutinio visų nuodėmių sunaikinimo ir kurį simbolizavo senovės žydų šventyklos apvalymas Permaldavimo dieną. Tame simboliniame tarnavime šventykla būdavo apvaloma gyvulių aukos krauju, tačiau dangiškieji dalykai yra apvalomi tobulos Jėzaus aukos krauju. Tiriamasis teismas visai protingai dangiškajai kūrinijai atskleidžia kas iš mirusiųjų miega Kristuje ir dėl to Jame yra verti dalyvauti pirmajame prisikėlime. Jis taip pat parodo, kas iš gyvųjų gyvena Kristuje, laikosi Dievo įsakymų ir Jėzaus tikėjimo, ir dėl to yra pasiruošę būti perkelti į Jo amžinąją karalystę. Šis teismas įrodo Dievo teisingumą išgelbstint tuos, kurie tiki į Jėzų. Jis paskelbia, kad išsaugojusieji ištikimybę Dievui turi paveldėti karalystę. Pasibaigus šiam Kristaus tarnavimui užsibaigs žmonėms skirtas išmėginimo laikas prieš Kristaus antrąjį atėjimą.(Kun 16; Sk 14, 34; Ez 4, 6; Dan 7, 9–27; Dan 8, 13–14; Dan 9, 24–27; Hbr 1, 3; Hbr 2, 16–17; Hbr 4, 14–16; Hbr 8, 1–5; Hbr 9, 11–28; Hbr 10, 19–22; Apr 8, 3–5; Apr 11,19; Apr 14, 6–7.12; Apr 20, 12; Apr 22, 11–12)
