„Jėzus pasakė visiems: ‘Jei kas nori eiti paskui Mane, teišsižada savęs, teneša savo kryžių ir teseka Manimi. Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras, o kas pražudys dėl Manęs savo gyvybę, tas ją išgelbės.“ (Luko 9, 23−24)
Dvi nuolatinio atsinaujinimo paslaptys
Jėzus siūlo, kaip išspręsti sunkumus tiems „kūniškiems‚ tikintiesiems, kurie nori tapti „dvasiniais“. Jis sako: „Pasilikite Manyje, tai ir Aš jumyse pasiliksiu.“ (Jono 15, 4) Tačiau kaip pasilikti Kristuje?
Pasak Elenos Vait, „pasilikti Kristuje“‚ reiškia:
- „nuolatos priimti Jo Dvasią“ ir
- „visiškai atsiduoti tarnaujant Jam“ („Su meile iš Dangaus“ p. 629).
Šitas dangiškas mūsų sunkumų sprendimas veda ne tik į atsinaujinimą, bet ir į laimingą krikščionišką gyvenimą. Kodėl? Jėzus paaiškina: „Aš jums tai kalbėjau, kad jumyse būtų Manasis džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų.“ (Jono 15, 11) Žengus du aukščiau paminėtus žingsnius, Kristus apsigyvena mumyse, yra mūsų kasdieniame gyvenime, o tai reiškia, kad mumyse yra Jis – „garbės viltis“ (Kolosiečiams 1, 27).
Svarbus dalykas: mes kasdien prašome ir, priklausomai nuo mūsų tikėjimo, gauname Šventąją Dvasią, taip pat kasdien visiškai atsiduodame patys ir atiduodame visa, ką turime, Dievo valiai. O Jis suteikia mums džiaugsmo!
Pirmąją maldos dieną mes kalbėjome, kaip svarbu prašyti Šventosios Dvasios, o trečią dieną tyrinėjome mūsų reikmę paklusti Dievui. Šiandien dar kartą pažvelgsime į du aukščiau paminėtus žingsnius, atkreipdami ypatingą dėmesį į poreikį kasdien prašyti Šventosios Dvasios ir atsiduoti Dievui.
Kodėl kiekvieną dieną mes turime prašyti Šventosios Dvasios?
Prieš daugelį metų skaičiau nedidelį pasakojimą apie nusikaltėlį, kuris atsivertė. Jis nuoširdžiai atgailavo dėl savo nuodėmių (melagingo liudijimo, vagystės ir kitų nusikaltimų) ir patyrė nuostabų Dievo įsiterpimą. Viešpats iš pagrindų pakeitė jo gyvenimą.
To žmogaus išgyvenimas padarė man gilų įspūdį, tad pagalvojau: „Iš esmės aš visada elgiuosi nuoširdžiai ir teisingai, bet neturiu tokių išgyvenimų.“ Ėmiau melstis: „Dangiškasis Tėve, aš taip pat noriu išpažinti Tau visas nuodėmes, kurias man parodei, ir tas, kurias Tu man dar parodysi. Aš taip pat noriu pabusti visą valandą anksčiau, kad galėčiau melstis ir skaityti Bibliją. Aš taip pat trokštu patirti Tavo įsiterpimą į mano gyvenimą.“
Dėkui Dievui! Jėzus tikrai „įsijungė“ į mano gyvenimą! Ir ne todėl, kad aš to „nusipelniau“ rytine maldos valanda ir Rašto skaitymu, o todėl, kad kiekvieną dieną leidau Šventajai Dvasiai išlieti savo galią man. Jeigu Jėzui Jo žemiškame gyvenime diena iš dienos reikėjo Šventosios Dvasios krikšto, tai juo labiau mums reikia Šventosios Dvasios jėgos! Apaštalas Paulius rašo, kad „mūsų vidinis žmogus diena iš dienos atsinaujina“ (2 Korintiečiams 4, 16) ir meldžia, kad Viešpats Dievo tautai „iš savo šlovės lobio suteiktų… stiprybės Jo Dvasios galia sutvirtinti mumyse vidinį žmogų.“ (žr. Efeziečiams 3, 16) Elena Vait perteikia mums šią viltį taip: „Viešpats labiau trokšta suteikti Šventąją Dvasią tiems, kurie Jam tarnauja, negu tėvai nori dovanoti gerus daiktus savo vaikams. Kiekvienas Dievo darbininkas turi kreiptis į Jį, kad kasdien būtų Dvasios pakrikštytas.“ („Apaštalų darbai“ p. 39) Mes kasdien turime pasirūpinti savo „vidiniu žmogum“.
Kodėl mes turime atsiduoti Jėzui kiekvieną dieną?
Siekdamas padėti savo mokiniams suprasti pasiaukojantį mokinystės pobūdį, Jėzus pasakė: „Jei kas nori eiti paskui Mane, teišsižada savęs, teneša savo kryžių ir teseka Manimi.“ (Luko 9, 23) „Išsižadėti savęs‚ reiškia perduoti Jėzui teisę vadovauti mūsų kasdieniam gyvenimui. Apaštalas Paulius tai išsakė tokiais žodžiais: „Aš kasdien mirštu!“ (1 Korintiečiams 15, 31)
Būdami žmonės, mes dažnai priešinamės atsiduoti Dievo valiai, užmiršdami, kad „būdamas silpnas, esu galingas.“ (2 Korintiečiams 12, 10) Fizinį gyvenimą mes gauname gimdami, bet sveikatai palaikyti turime kiekvieną dieną valgyti fizinį maistą. Atsinaujindami jėga iš aukštybių, mes gauname dvasinį gyvenimą, tačiau, kad nemirtume, mums kasdien reikia valgyti dvasinį maistą. Lygiai kaip negalime pasisotinti fiziniu maistu iš anksto, taip negalime visiškai atsiduoti Kristui iš anksto visam būsimam gyvenimui. Elena Vait pastebi: „Kad ir koks tobulas būtų mūsų atsivertimas, jis nebus mums naudingas, jei kasdien mes jo neatnaujinsime.“ („Kad pažinčiau Jį“ p. 155)
Nuo ko turime pradėti?
Geriausias (ir vienintelis) būdas diena iš dienos gauti Šventosios Dvasios ir atsiduoti Jėzui – tai kasdienis asmeninis Dievo garbinimas. Jei mes kasdien nestiprinsime savo tikėjimo Dievu, visi mūsų pasižadėjimai ir geri ketinimai sugrius kaip šiaudų namelis (žr. Elena Vait. „Kelias pas Kristų“ p. 45–50). Nuspręskite šiandien pat praleisti su Juo didžiąją dienos dalį. „Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir Jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta.“ (Mato 6, 33)
Malda Dievo Žodžiu
Pasilikti Viešpatyje
„Pasilikite Manyje, tai ir Aš jumyse pasiliksiu. Kaip šakelė negali duoti vaisiaus pati iš savęs, nepasilikdama vynmedyje, taip ir jūs bevaisiai, nepasilikdami Manyje. Jei pasiliksite Manyje ir Mano žodžiai pasiliks jumyse, jūs prašysite, ko tik norėsite, ir bus jums suteikta.“ (Jono 15, 4. 7)
Ačiū, Viešpatie, kad stiprini mūsų tikėjimą, kai mes kasdien atiduodame savo gyvenimą į Tavo rankas. Vadovauk mums, kad mes geriau pažintume Šventąją Dvasią. Tegul Tavo troškimai tampa mūsų troškimais.
Kasdienis ryšys su Viešpačiu
„Jei kas nori eiti paskui Mane, teišsižada savęs, teneša savo kryžių ir teseka Manimi.“ (Luko 9, 23)
„Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir Jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta. “ (Mato 6, 33)
Brangusis Viešpatie, išmokyk mus visada laikyti Tave aukščiau už viską. Parodyk, kaip pradėti kiekvieną dieną su Tavimi.
