I DALIS: DIEVAS VIS DAR VEDA SAVO BAŽNYČIĄ
Aš pastatysiu Savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės. (Evangelija pagal Matą 16, 18)
Svankvarterio (Šiaurės Karolina) metodistai labai troško pasistatyti bažnyčią, kad galėtų šlovinti savo Dievą. Tačiau jie tegalėjo įpirkti pelkėtą žemumą nepageidaujamoje miesto dalyje. Neturėdami kito pasirinkimo, jie nusipirko tą žemę ir ėmėsi darbo. Greitai jų meilės darbas buvo baigtas – ant mūrinių pamatų išaugo mažas baltas pastatas.
1876 metų rugsėjo 16 dieną, sekmadienį, jie džiaugsmingai pašventė naująjį statinį Dievui. Po trijų dienų pro miestą prašvilpė siaubinga audra. Visą naktį ir dar kitą dieną siautėjo vėjas, nuo liūties patvino gatvės.
Pagaliau audra nurimo. Miestelėnai išėjo iš savo namų. Didelei jų nuostabai, gatve plaukė maža balta bažnytėlė. Srovė ją nešė Oister Kryko keliu. Paskui ji pajudėjo Svankvarterio pagrindine gatve ir netikėtai pasuko į dešinę. Bažnyčia sustojo kaip tiktoje vietoje, kur miestelėnai iš pradžių norėjo nusipirkti sklypą jos statybai, bet savininkas nepardavė. Sklypo savininkas, patikėjęs, jog tai Dievo pirštas, skubiai pardavė savo žemę.
Šiandien toje vietoje Paties Dievo pastatyta bažnyčia vadinasi „Apvaizda“. Blaškėsi vėtros, siautė uraganai, o bažnyčia išliko stovėti.
Dievo ranka vis dar saugo Jo Bažnyčią. Jos negali sugriauti jokie pragaro uraganai. Mūsų Viešpats pažadėjo, kad Jo Bažnyčia išliks. „Ir Aš tau sakau: tu esi Petras; ant tos uolos Aš pastatysiu Savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės“ (Evangelija pagal Matą 16, 18).
Dievo Bažnyčia išliks. Pūs Įstatymo nesilaikymo ir fanatizmo vėjai; abejonių audros it dulkes sukels sumaišties debesis; švelnūs iš Laodikėjos Bažnyčios atskrieję zefyrai tūkstančius Dievo žmonių užmigdys; tačiau Jo Bažnyčia išliks. Pūs „bet koks mokymo vėjelis“ (Laiškas efeziečiams 4, 14), bet „nieko šiame pasaulyje nebus brangiau už Dievo Bažnyčią“ („Liudijimai“, t. 6, p. 42).
Dievo Bažnyčia nejširs ir nebus suskaidyta („Rinktiniai raštai“, II knyga, p. 68–69). Kristus ir Jo Bažnyčia ne tik išliks – jie triumfuos.
Markas Finlis
