IV DALIS: DEGANTIS FANATIZMO VĖJAS
Ateis toks laikas, kai žmonės nebepakęs sveiko mokslo, bet, pasidavę savo įgeidžiams, susivadins sau mokytojų, kad tie pataikautų jų ausims; jie nukreips ausis nuo tiesos, o atvers pasakoms. (Antras laiškas Timotiejui 4, 3–4)
Fanatizmas gali įgauti daugybę pavidalų. Mozės laikais fanatikai šoko aplink aukso veršį. Jie buvo tikrai apimti entuziazmo. Jie tiesiog degė įkarščiu. Tačiau jie maištavo prieš Dievą.
Fanatikai linkę manyti, kad jie tiesiogiai susisiekia su Dievu. Jų nepriklausoma nuomonė tampa aukščiausia. Jie pateisina savo elgesį, sakydami, jog tai, kuo jie tiki, yra Dievo valia jiems. Jų pačių protas tampa jų religijos esme.
Kai kurie fanatikai susikuria savo taisykles. Jie paprastai vengia bet kokios bažnytinės organizacijos.
1985 metais Sietlo bendruomenėje prasidėjo skyrybų epidemija. Per vienerius metus išsiskyrė ar pradėjo skyrybų procesą maždaug tuzinas porų. Priežasties toli ieškoti nereikėjo. Bendruomenėje buvo skatinama gilesnė vyrų ir moterų, paprastai ne sutuoktinių, dvasinė meilė. Jie daug laiko praleisdavo kartu, ypač šokdami bažnyčioje. Susižavėjimas kažkieno kito vyru ar žmona ir lėmė daugelio santuokų iširimą.
Tos bendruomenės pastorius buvo įsitikinęs, kad jis tiesiogiai bendrauja su Dievu, kuris „atskleidė jam tiesą, kokios dar nežinojo nė vienas žmogus“. Bendruomenė atsitokėjo tik tada, kai daugelis šeimų jau buvo išsiskyrusios.
Biblinis tikėjimas visada yra sukoncentruotas apie Žodį. Bet koks šlovinimas, kuriame akcentas perkeliamas nuo Dievo Žodžio autoriteto į asmeninius jausmus, gali vesti į fanatizmą. Biblinis tikėjimas visada yra tikinčiųjų bendruomenės dalis. Kai kas nors pareiškia esąs ypatingai apšviestas Dievo, būkite atsargus. Kai kas nors tvirtina turįs tiesioginį ryšį su Dievu, kad ir kaip nuoširdžiai tas žmogus kalbėtų, būkite atsargus.
Biblinis tikėjimas tiki Dievo Bažnyčios pergale. Fanatikai dažnai būna įsitikinę ir moko, kad Dievo Bažnyčia yra sugedusi arba atsimetusi nuo tikėjimo. Elena Vait rašė: „Kai kas perša mintį, kad artinantis prie laikų pabaigos kiekvienas Dievo vaikas galės gyventi nepriklausydamas jokiai religinei organizacijai. Tačiau Viešpats man apreiškė, kad šiame darbe nebus tokio dalyko, kaip kiekvieno žmogaus nepriklausomybė“ („Liudijimai“, t. 9, p. 258).
Mums pasakyta: „Gali atrodyti, kad Bažnyčia tuoj žlugs, tačiau to neįvyks. Ji išliks, kol Sione bus atsijoti nusidėjėliai“ („Rinktiniai raštai“, II knyga, p. 380). Mat kad ir kokia „nusilpusi ir ydinga“ ji būtų, Dievo Bažnyčia vis dar yra didžiausio Jo dėmesio objektas („Apaštalų darbai“, p. 12).
Štai vienas dalykas, kurio jums niekada nepasakys fanatikai. Pasilikite Bažnyčioje, nes per Dievo malonę galutinis triumfas priklausys jai.
Markas Finlis
