VI DALIS
Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. (Evangelija pagal Joną 14, 6)
Lin Jutangas buvo trečiosios kartos kinų krikščionis. Jo tėvas buvo mažo miestelio presbiterionų tarnautojas. Baigęs koledžą ir pradėjęs dėstyti Pekinge, Lin pasinėrė į tuo metu populiarias humanistines idėjas.
Vėliau Lin išgarsėjo kaip mokslininkas ir perkamiausių knygų autorius. Ir štai kartą jo krikščionė žmona pakvietė jį nueiti kartu su ja į bažnyčią. Tuo metu jie gyveno Niujorke. Religija Lin ne itin domino, tačiau jo įsitikinimas, kad žmonės gali patys išsikapanoti iš balos, jau buvo pradėjęs svyruoti. Lin jau pernelyg gerai suprato, kad, nepaisant technologijų progreso, vyrai bei moterys ir dvidešimtajame amžiuje gali elgtis kaip laukiniai.
Taigi Lin nuėjo kartu su žmona į bažnyčią, esančią Medison aveniu. Pamokslą apie amžinąjį gyvenimą sakė gana iškalbingas tarnautojas, tačiau ši tema Lin nelabai domino. Vis dėlto vienas dalykas, kurį jis išgirdo tą dieną, giliai įstrigo jam į atmintį. Nejaugi tikrai gali būti kažkas daugiau negu ši pasaulietinė rutina? Šis klausimas persekiojo jį, kol pagaliau privertė atidžiau pastudijuoti Bibliją. Jis ketino tik dar kartą perskaityti Evangelijas, tačiau veikiai pasijuto stovįs akis į akį priešais Dievą Kristaus asmeny. Kaip pats vėliau pasakojo, jis Jėzaus mokymuose atrado „pagarbią baimę keliantį paprastumą ir grožį. Niekas niekada nekalbėjo taip, kaip Jėzus“.
Lin požiūris į Dievą pradėjo keistis. Jis apstulbo supratęs, kad tas Dievas, kurį apreiškė Jėzus, taip skyrėsi nuo to Dievo, kurį vaizdavo žmonės.
Evangelija tapo Lin pačiu svarbiausiu dalyku pasaulyje. Dabar tai buvo materializmas, kuris nesikirto su realybe. Jis negalėjo patikėti, kad pasaulis, pasak jo paties, tėra „akliems mechanikos dėsniams paklūstantis aklas atomų sūkurys“. Ne, žmonės turi daryti tikrus moralinius pasirinkimus. Savimi patenkinti, trapūs žmonės turi priimti Evangeliją arba ją atmesti.
Lin Jutangas Kristuje ir Jo Evangelijoje atrado absoliučią tobulybę. Jis tai išreiškė paprastai: „Atsigręždamas į savo gyvenimą, žinau, kad 30 metų gyvenau šiame pasaulyje kaip našlaitis. Daugiau aš nebesu našlaitis.“
Kartais abejonės gali susikaupti ir nuoširdžių krikščionių protuose. Mūsų abejonių laikais užtikrintumo teikia Jėzus. Jis mums primena: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas“ (Evangelija pagal Joną 14, 6). Jėzus išsklaido mūsų abejones. Jis nebūtinai atsako į visus klausimus, tačiau Jis atiduoda mums Save. Krikščionybė nėra ginčas; tai yra Jėzus. Kai kyla pavojus, kad abejonės užgoš jūsų tikėjimą, atsiverskite Evangelijas. Iš naujo susipažinkite su Jėzumi. Įsimylėkite Jį vėl.
Kai aplinkybės mums susiklosto nepalankiai, Jėzus vis dar egzistuoja, ir to užtenka.
Markas Finlis
