Štai Aš ją nublokšiu į ligos patalą, o ištvirkavusius su ja – į didį vargą. (Apreiškimas Jonui 2, 22)
Pavojus, apie kurį Jėzus įspėjo Tiatyrų tikinčiuosius, buvo kaip tik toks. Apsiausti tikintieji ryžosi pasitikti išorinį Romos imperijos keliamą pavojų, tačiau didžiausia grėsmė kilo iš vidaus. Tikintieji stovėjo prie sienų su paruoštais, į išorės priešus nukreiptais ginklais, tačiau Jėzus liepė jiems pažvelgti į savo vidų. Bažnyčia serga, kalbėjo Jis, ir padėtis negerėja.
Jėzus panaudojo Jezabeles įvaizdį. Jezabelė buvo ištvirkusi karalienė, atvedusi senovės Izraelį į stabmeldystę. Tai buvo Tiatyrus kamavusios vidinės korupcijos ir kompromisų simbolis. „Štai Aš ją nublokšiu į ligos patalą“, – pasakė Jėzus, -„o ištvirkavusius su ja – į didį vargą, jeigu jie nenusigręš nuo jos darbų. Jos vaikus Aš išžudysiu, ir visos Bažnyčios sužinos, kad Aš esu Tas, kuris permato inkstus ir širdis“ (Apreiškimas Jonui 2, 22–23).
Tai gali nuskambėti kaip negailestingas nuosprendis, tačiau atminkite, jog Jezabelė yra simboliška figūra. Didysis Gydytojas stengiasi, kad Tiatyrų gyventojai suprastų apie negeroves. Toji problema buvo ne šiaip peršalimas ar gripas, kuris praeina per kelias dienas.
Jėzus tarsi sakė: „Pažvelk! Tai pavojinga liga. Tu su ja neišgyvensi. Negalima nieko nedaryti. Turi susidoroti su šiuo piktybiškumu.“
Toliau Jėzus kalbėjo: „Tiktai laikykitės to, ką turite, iki ateisiu. Tam, kuris nugali ir iki galo laikosi Mano darbų, Aš duosiu valdyti pagonis“ (25–26 eilutės).
Sunkiausia yra išlaikyti tai, ką turite, – tikėjimą. Kaip tai padaryti nesveikoje atmosferoje?
Pačioje laiško Tiatyrams pradžioje apibūdinamas Kristus: „[…] kuris turi akis tarytum ugnies liepsną ir kurio kojos panašios į skaistvarį“ (18 eilutė). Pasakymas „akis tarytum ugnies liepsną“ sukuria kiaurai skrodžiančio žvilgsnio įspūdį. Tai žvilgsnis, kuris sudegina viską, kas paviršutiniška, ir eina kiaurai per širdį.
Esu įsitikinęs, jog Didysis Gydytojas ragina mus atmerkti akis. Pažvelkite, kas vyksta aplinkui ir Bažnyčios viduje. Neužsimerkite į tai tik dėl to, kad viskas taip pažįstama. Neužsimerkite, nes išorėje pamatėte kažką bloga.
Jėzaus aprašyme randame ir dar kai ką. Jo kojos yra kaip skaistvaris. Man tai liudija, jog Jėzus gali žengti tvirtus, ryžtingus žingsnius. Kad ir kur Jis eitų, dreba žemė.
Kartais ir mums reikia žengti ryžtingus žingsnius. Kartais ateina metas pabėgti, atsiriboti nuo dvasiškai destruktyvios situacijos. Nesilaikykime įsikibę to, kas pažįstama, kol aplinkui siaučianti liga baigsis mirtimi. Neužsidarykime tarsi dėžutėje su tuo, prie ko esame pripratę. Neaukokime savo dvasinių gyvenimų.
Dabar pat jūsų dangiškasis Tėvas darbuojasi dėl jūsų dvasinės sveikatos ir išgijimo. Jis nori jums pasakyti: „Žinau tavo darbus, tavo meilę ir tikėjimą“.
Neleiskite, kad kas kitas stotų skersai kelio tam bendravimui su Juo. Neleiskite, kad koks apgaulingas pareigos jausmas priverstų jus pasilikti destruktyvioje situacijoje. Jūs galite žengti ryžtingais Kristaus, kurio kojos kaip skaistvaris, žingsniais. Jūs galite tikėti, kad Jis parodys jums geresnę vietą, laisvės vietą, vietą, kurioje galėsite augti. Šiandien pat įsipareigokite eiti ten, kur jus veda Kristus.
Markas Finlis
