Nepailskime daryti gera; jei neaptingsime, atėjus metui pjausime derlių! (Laiškas galatams 6, 9)
Vėlų vakarą vienas tėvas sulaukė telefono skambučio, kurio labiausiai bijo visi tėvai – mes visi meldžiame, kad tokių skambučių niekada nesulauktume.
Skambino greitkelio patrulis. Automobilis su keturiais paaugliais lėkė didžiuliu greičiu, tapo nevaldomas ir trenkėsi į užtvarą. Visi keleiviai žuvo. Pareigūnas pridūrė: „Atrodo, kad viena iš aukų yra jūsų dukra“.
Mirtinai išbalęs tėvas nuvažiavo į ligoninę atpažinti savo gražuolės mergaitės, pirma laiko išplėštos iš gyvenimo. Sėdėdamas greitosios pagalbos laukiamajame rankomis susiėmęs už galvos, sukrėstas ir susikrimtęs, jis išgirdo vieną policininką sakant, kad šios tragedijos priežastis tikriausia bus alkoholis. Tarp sumaitotų kūnų buvo rasti keli sudužę viskio buteliai.
Dabar tėvas jau turėjo į ką išlieti savo siaubingą sielvartą. Jis įtūžęs atsistojo ir pagrasino nužudyti tą, kas davė šiems keturiems jaunuoliams alkoholio. Jis suras kaltąjį, kad ir kiek tai kainuotų!
Grįžęs namo, apkvaitęs nuo širdgėlos ir niršto, jis įpuolė į virtuvę ir atidarė spintelę, kur laikė savo alkoholinius gėrimus. Ten rado dukters ranka rašytą raštelį: „Tėte, mes pasiimam kelis tavo butelius – žinau, kad neprieštarausi.“
Mūsų gyvenimo būdas daug labiau veikia aplinkinius, nei galime suprasti. Mūsų gyvensena jiems daro didesnę įtaką nei mūsų žodžiai. Mūsų darbai jiems palieka ryškesnį įspūdį nei mūsų kalbos. Kai mūsų gyvenimas atitinka mūsų žodžius, tai keičia ir kitų gyvenimus.
Jėzaus žodžiai darė tokią didžiulę įtaką, kadangi Jo mokymas atitiko Jo gyvenimą. Jo gyvenimas atitiko Jo žodžius. Minios galėjo ištarti: „Niekados žmogus nėra taip kalbėjęs!“ (Evangelija pagal Joną 7, 46), kadangi joks žmogus nebuvo gyvenęs taip, kaip Jis. Tarp to, ką Jėzus kalbėjo, ir to, kaip Jis gyveno, nebuvo jokios properšos.
Skeptikai gali ginčyti šią idėją, tačiau jie nepaneigs Dievo jėgos pagarbią baimę keliančiame pakeisto gyvenimo liudijime. Kai mums artimiausi žmonės mato mūsų elgesy Kristaus meilę, jie taip pat su nuostaba išvys, koks Jis didis.
Markas Finlis
