Viešpatie, išgirsk mano maldą! Klausykis mano maldavimo, nes esi teisus, išklausyk manęs, nes esi ištikimas! (Psalmynas 143, 1)
Haris Habermas (Gary Habermas), Liberti universiteto Filosofijos katedros vedėjas, yra mąstantis žmogus. Jis dar ir besimeldžiantis žmogus. Per visą XX amžiaus devintąjį dešimtmetį jis vedė užrašus apie tai, ko prašė savo maldose. Savo akimis išvydęs ištisą seriją Dievo apvaizdos pasireiškimų ir išgydymų, jis priėjo prie išvados, kad asmeninės maldos veikia.
Kai mirtina liga susirgo jo 87 metų senelė, jis pradėjo prie jos lovos karštai melstis. Dideliam jo džiaugsmui, senelė pasveiko.
Vėlau jo 23 metų žmonai Debei buvo diagnozuotas skrandžio vėžys. Jis vėl meldėsi, ir dar uoliau. Tačiau Debė mirė, ir atrodė, kad Hario malda liko neatsakyta. Tačiau prieš mirtį Debė sušnibždėjo savo vyrui: „Dievas pasakė man tris žodžius: Aš tave myliu“.
Debė visą savo gyvenimą abejojo Dievo meile. Tačiau dabar Haris suprato, kad ji yra tikra Dievo meile lygiai taip pat, kaip ir jo meile. Haris išgyveno didžiulį sielvartą ir… begalinį dėkingumą. Jis kai ką suprato apie kitokį gydymą, emocinį gydymą. Štai jo žodžiai: „Aš tikiu, kad Dievas turi reikiamą atsakymą į mano maldas. Tai ne tas pat, kas žinoti, koks yra tas atsakymas“.
Haris Habermas nebuvo nepaslankus. Jis nereikalavo Dievo atsakyti į jo maldą tik vienu kuriuo nors būdu. Jis nekaupė kartėlio, kai sulaukdavo ne tokio atsakymo, kokio tikėjosi. Dėl tos priežasties jis išvydo kai ką gražaus dieviškosios meilės paguodoje.
Kai stengiamės savo malda įvaryti Dievą į kampą, ji tampa pavojinga. Kai reikalaujame tik tokio, o ne kitokio atsakymo, tik taip, o ne kitaip, tik tada, o ne kitu metu, – mes patys dedamės Dievu. Tas, kuris myli mus labiau už viską, geriausiai žino, kaip atsakyti į mūsų maldas. Į kiekvieną nuoširdžią maldą bus atsakyta, tačiau tai gali būti ne toks atsakymas, kokio mes laukiame. Brandūs krikščionys pasitiki, kad Dievas atsakys į jų maldas taip, kaip Jam, išmintingiausiajam, atrodo geriausia.
Dievo sprendimas gali dramatiškai skirtis nuo mūsų sprendimo. „Juk Mano mintys – ne jūsų mintys, o Mano keliai – ne jūsų keliai, – tai VIEŠPATIES žodis“ (Izaijo pranašystė 55, 8).
Dievo meilė begalinė. Jo išmintis beribė, Jo jėga neprilygstama. Mes galime būti tikri, kad Jo begalinė meilė paskatins Jo beribę išmintį ir neprilygstamą jėgą atsakyti į mūsų maldas taip, kaip Jam atrodo geriausia.
Markas Finlis
