Vėjas pučia, kur nori; jo ošimą girdi, bet nežinai, iš kur ateina ir kur link nueina. Taip esti ir su kiekvienu, kuris gimė iš Dvasios. (Evangelija pagal Joną 3, 8)
Jaunas teisininkas, vardu Čarlzas, pradėjęs studijuoti Bibliją, nesitikėjo sutikti šį Asmenį. Jis tiesiog norėjo daugiau sužinoti apie Jėzų Kristų. Po savo atsivertimo jis valandų valandas praleisdavo savo biure melsdamasis ir skaitydamas Šventąjį Raštą. Jis pradėjo asmeniškai pažinti Dievą, ir tai buvo jaudinantis patyrimas. Anksčiau jis net neįsivaizdavo, kad tai įmanoma.
Vieną vakarą jis taip nuostabiai leido laiką skaitydamas Žodį, kad atrodė, jog akis į akį bendrauja su Kristumi. Čarlzas jautėsi giliai sujaudintas. Tada tai ir įvyko. Štai paties Čarlzo žodžiai: „Nė kiek to nesitikėjau, neturėjau net minties, kad man gali taip nutikti. Šventoji Dvasia nužengė ant manęs taip, kad, atrodė, perėjo kiaurai kūną ir sielą. […] Tai priminė Paties Dievo alsavimą.“
Būna atvejų, kai Dvasia mus nustebina. Dievas ne visada praneša, kada Jis apsireikš. Jis dažnai panaudoja įvairiausius būdu, kad giliai mus sujaudintų. Aš kartą buvau labai sujaudintas giedodamas vieną paprastą giesmę. Malda, Šventojo Rašto skaitymas, pastoriaus pamokslas – visa tai skirtingais atvejais mane buvo sujaudinę.
Tačiau mažai kas mane sujaudina taip giliai, kaip ramus Šventojo Rašto apmąstymas. Dievas dažnai kalba mūsų sielai per Savo Žodį. Kai skaitau Jo Žodį, Jo balsas toks aiškus. Būnu įkvėptas, padrąsintas ir pakylėtas. Pasijuntu apkaltintas dėl savo nuodėmių ir priverstas atnaujinti savo pasišventimą Dievui.
Jo Žodis suteikia mano sielai energijos. Jis padrąsina mano širdį ir dovanoja man naują viltį bei džiaugsmą.
Būna dienų, kai skaitau Dievo Žodį abejingai. Atrodo, kad niekas nevyksta. Žodžiai, atrodo, nedaro jokios įtakos.
Tačiau paskui neišvengiamai kažkas pasikeičia. Žodžiai tarsi šokteli iš puslapių. Mano širdis ima smarkiau plakti. Mano siela suvirpa. Mano gyvenimas būna palytėtas neįprasčiausiais būdais. Prabyla Dievas. Jis turi žinią, kurios tuo momentu man labiausiai reikia. Aš esu persmelkiamas Jo meilės, apgaubiamas Jo Artumo ir nenoriu, kad ta akimirka baigtųsi.
Te Dievas nustebina jus šiandien, kai leidžiate laiką su Juo ir Jo Žodžiu. Tegul Žodis tampa begalinių dangaus palaiminimų kanalu.
Markas Finlis
