Broliai, visi būkite mano sekėjai ir žiūrėkite į tuos, kurie elgiasi pagal mūsų pavyzdį. (Laiškas filipiečiams 3, 17)
Katerina Maršal (Catherine Marshall) prisimena savo tėvą, pastorių Džoną Vudą (John Wood), kaip žmogų, kuris atvedė ją pas Kristų. Dangiškasis Tėvas, kuris valdo žemę, Katerinai ankstyvoje jaunystėje atrodė gana grėsmingas. Ji buvo daug girdėjusi apie tai, kad žmonės atiduoda šiam Dievui savo gyvenimą, tačiau mintis apie tai, kad reikės visą laiką melstis, skaityti Bibliją ir kalbėtis su Dievu, jos anaiptol neviliojo.
Tačiau ji mylėjo savo žemiškąjį tėvą ir buvo tikra, kad jis taip pat ją myli. Kai ji pakankamai išmoko skambinti pianinu ir galėjo sugroti paprastas giesmių melodijas, tėvas kartais leisdavo jai patarnauti pianiste bažnyčioje.
Katerina Maršal rašė: „Taip aš anksti pajutau savo vertę, pripažinau savo individualumą. […] Šias garantijas tėvai gali suteikti savo vaikams tik per savo pačių poelgius“.
Taigi būtent savo elgesiu pastorius Džonas Vudas pademonstravo, koks prieinamas ir maloningas gali būti dangiškasis Tėvas. Lankydamas savo parapijiečius, jis dažnai vesdavosi ir Kateriną. Viena iš jos mėgstamiausių istorijų buvo apie tai, kaip tėvas lankė geležinkelininkus netoli jų namų Keiseryje, Vakarų Virdžinijoje. Jis norėjo pasikalbėti su nauju savo bendruomenės nariu.
Pastorius Vudas rado šį žmogų sunkiai dirbantį didelėje geležinkelio stotyje. Pastorius ištiesė ranką, norėdamas jį pasveikinti, tačiau žmogus atsiprašydamas atsakė: „Negaliu paduoti jums rankos, pastoriau. Mano rankos per daug nešvarios.“
Džonas Vudas nedvejodamas pasilenkė prie žemės ir patrynė savo delnus į suodžius. „O dabar?“ Šypsodamasis jis ištiesė lygiai tokią pat nešvarią ranką.
Džonas Vudas ne tik pasakojo savo dukrai apie Dievą, jis ir parodė jai Jį. Ji rašė: „Dievo meilė mano žemiškajam tėvui reiškė tai, kad jis turi sekti mano dangiškojo Tėvo pavyzdžiu ir parodyti man, kaip užmegzti su Juo ryšį“.
Jėzus atėjo į žemę, kad atskleistų Tėvo meilę. Kai kurių dalykų neįmanoma apibūdinti žodžiais; juos reikia parodyti. Geriausias liudijimas apie mūsų mylintį Tėvą yra tos meilės, kuria Jo pasekėjai gyvena kiekvieną dieną, pavyzdys.
Galingiausias krikščionybės nuoširdumo pavyzdys yra tai, kaip mes gyvename.
Katerinos Maršai tėvas, kaip ir daugybė kitų mamų bei tėčių, perdavė liepsnojantį krikščionybės tiesos fakelą tolimesnei kartai. Per jų pamaldaus gyvenimo pavyzdį šiandien Dievas kviečia mus į tą pačią patirtį.
Markas Finlis
