Kaipgi gali mano viešpaties tarnas kalbėtis su tavimi, mano viešpatie? Juk aš visas drebu, neturiu jėgų, negaliu net alsuoti. (Danieliaus pranašystė 10, 17)
Daktaras Drumondas (Drummond) buvo gydytojas, gana skeptiškai žiūrėjęs į tai, ką girdėjo pasakojant apie Eleną Vait. Vienu metu jis net skelbėsi pats galįs ją užhipnotizuoti ir suteikti jai regėjimą. Vieną dieną Elena Vait patyrė regėjimą Drumondo akivaizdoje. Jis priėjo ir patikrino jos fizinę būklę. Po kurio laiko jis išblyško. „Ji nekvėpuoja!“ – sušuko gydytojas. Šis patikrinimas įtikino Drumondą, kad tie regėjimai buvo nuo Dievo. Kartais Elenos Vait regėjimai tęsdavosi valandų valandas, o kartais – vos kelias minutes. Tačiau jos regėjimus lydintys fiziologiniai reiškiniai liudijo, kad jie yra antgamtiški.
Tikros „pranašystės dovanos“ pasireiškimą gali lydėti fiziologiniai tyrimai, kurie patvirtina jos autentiškumą. Vienas iš jų – „kvėpavimo patikrinimas“. Žodis „įkvėpimas“ reiškia „Dievas įkvėpė“. Kadangi perteikdamas Savo valią, Dievas alsuoja per pranašą, pats pranašas, kol patiria regėjimą, nekvėpuoja kaip žmogus. Danielius savo patirtį regėjimo metu apibūdina taip: „Kaipgi gali mano viešpaties tarnas kalbėtis su tavimi, mano viešpatie? Juk aš visas drebu, neturiu jėgų, negaliu net alsuoti“ (Danieliaus pranašystė 10, 17).
Šventajame Rašte randame kai ką svarbaus apie tai, kaip Dievas bendrauja su Savo pranašais. Jis jiems kalba tiesiogiai, kaip kad kalbėjo Mozei. Dar Jis kalba per regėjimus ir per sapnus.
Tik trys būdai. Tarp jų nėra mėgstamų metodų, naudojamų psichologijos menuose – astrologijos, būrimo iš delno, žiūrėjimo į kristalą, kontaktavimo su tariamomis mirusiųjų dvasiomis, raganavimo. Dievo Žodyje aiškiai pasakyta: „Jei tarp jūsų būtų pranašas, Aš apsireikščiau jam regėjime, Aš kalbėčiau jam sapne“ (Skaičių knyga 12, 6).
Tikras pranašas kalba vietoje Dievo. Jo ar jos žinia yra „Dievo įkvėpta“, nes jie patys yra siųsti Dievo. Tikras pranašas liudija Jėzų, atskleidžia tai, ką regėjime jam parodė Jėzus. Ignoruoti įkvėptąją žinią, kurią Dievas duoda per pranašystės dovaną, vadinasi, atmesti Paties Jėzaus liudijimą. Mes galime šlovinti Dievą, kad Jis išmokė daugelį iš mūsų atnaujinti šiuolaikinės pranašystės dovaną Jo paskutiniųjų laikų Bažnyčioje. Ši pranašystės dovana per Elenos Vait raštus įkvepia ir vadovauja mūsų šiandieniniam gyvenimui. Kodėl nepradėjus naujų metų kiekvieną dieną perskaitant po kelis puslapius iš tos klasikinės knygos „Amžių ilgesys“? Tikrai nepasigailėsite.
Markas Finlis
