II dalis
Svarbu ne impulsyvumas maldoje, o tvirtas biblinių žinių pagrindas. Tai reiškia, jog mes meldžiamės pagal Dievo valią, kuri yra apreikšta Jo Žodyje.
Elena Vait sako mums:
„Žmogus, veikiantis pagal Dievo planą, melsis taip: ‘Tegul šios dienos mano darbas paliudija kenčiančiai žmonijai, kad Izraelyje yra Dievas ir kad aš esu Tavo tarnas. Tegul tampa žinoma, kad aš dirbu ne impulso pagautas ar remdamasis savo išmintimi, bet pagal Tavo Žodį.’
Kai žmogus laikosi tokio nusistatymo ir supranta, jog vykdo Dievo planą, ir kad Dievas per jį vykdo savo planą, jis turi dieviškąją galią, nežinančią, kas yra pralaimėjimas. Ir visos priešiškos jėgos yra niekas daugiau kaip tik pelai ant kluono grindų.“
E. M. Baundsas, gerai žinomas dėl savo įkvepiančio maldos gyvenimo ir savo skelbiamų tiesų pritaikymo praktiškai, jau daug metų kiekvieną rytą pradėdavo malda ir melsdavosi nuo 4 iki 7 valandos ryto. „Kaip kvėpavimas mums yra fizinė tikrovė, taip malda buvo tikrovė Baundsui.“ Jis išleido ne vieną knygą apie maldą, kurios palaimino ir paveikė tūkstančius žmonių. Baundsas rašė:
„Sėkmingos maldos paslaptis yra ilgos valandos, praleistos su Dievu. Malda, juntama kaip galinga jėga, yra tarpinis arba tiesioginis ilgų valandų, praleistų su Dievu, vaisius. Mūsų trumpos maldos gali būti veiksmingos tik tada, kai prieš jas melsdavomės ilgai. Trumpomis maldomis negali melstis žmogus, kuris prieš tai nesigalynėjo su Dievu ilgoje ir nuolatinėje maldoje. Jokūbas nebūtų pasiekęs tikėjimo pergalės, jei prieš tai nebūtų grūmęsis visą naktį. Su Dievu susipažįstama ne trumpais, atsitiktiniais pašnekesiais. Dievas nedalija dovanų nerūpestingiems ar skubantiems prašalaičiams. Tik daugybė su Dievu vienumoje praleisto laiko leidžia pažinti Jį ir daryti įtaką. Jis nusileidžia atkakliam, Jį gerai pažįstančiam tikėjimui. Jis išlieja gausiausias dovanas tiems, kurie parodo troškimą jas gauti ir yra už jas dėkingi, nuolat atkakliai, įkyriai ir nuoširdžiai melsdamiesi.“
Ar mes turime tokį drąsų pasitikėjimą ir atkaklų tikėjimą, įgytą asmeniškai pažįstant Dievą, kokį turėjo Jozuė ir kiti? Ar toks mūsų maldos gyvenimas? Jei ne, turime melsti, kad Dievas pakviestų mus pažinti Jį giliau.
Melody Mason
