I dalis
Nors aš užaugau, skaitydama pasakojimus apie adventistų pradininkus ir kaip jie mėgo melstis ir tyrinėti Bibliją iki pat išnaktų, tik pastaraisiais metais ėmiau suprasti, kokios nuostabios turėjo būti tos dienos.
2009 metais Dievas surinko grupelę iš mūsų, tų, kurie troškome padėti Dievo žmonėms asmeniškai patirti tikrą biblinį atgimimą. Vadovaujant pastoriui Aivoriui Maersui (Ivor Myers) ir padedant kitiems pastoriams bei Biblijos mokytojams iš viso pasaulio, mūsų tikslas buvo rengti mokymo seminarus, kurie suteiktų žmonėms praktinių įgūdžių patiems gilintis į Dievo Žodį. Per pusmetį nuo kolektyvinių naujų idėjų svarstymo pradžios mes suorganizavome pirmą renginį Sokvelo stovyklavietėje centrinėje Kalifornijoje. Kadangi tai buvo mūsų pirma konferencija, o dauguma mūsų buvo mėgėjai (išskyrus pastorių Maersą ir dar kelis žmones), planavome, kad joje apsilankys nuo dviejų iki trijų šimtų žmonių.
Nežinojome, ko tikėtis, bet Dievas palaimino mus daug labiau ir apsčiau nei tikėjomės. Pirmame renginyje dalyvavo per tris šimtus penkiadešimt žmonių. Ir nors pradėjome su finansiniais nuostoliais, daugeliui suteikėme nuolaidas už dalyvavimą (nes nenorėjome atsakyti nė vienam, norinčiam išmokti tyrinėti Šventąjį Raštą), vietoj dešimties tūkstančių dolerių, kurių meldėme, kad galėtume sudurti galą su galu, Dievas aukojimais davė mums trisdešimt penkis tūkstančius dolerių. Negalėjome tuo patikėti! Be krislelio abejonės žinojome, jog Dievas mus laimina ir nori, kad mes žengtume toliau šioje tarnystėje, išdrįstume prašyti didesnių palaimų ir laimėti daugiau žmonių Kristui.
Su Dievo palaiminimu tarnystė augo. Kaskart į seminarus susirinkdavo vis daugiau žmonių, ir kiekvieną kart, rodės, Šventosios Dvasios išliejama vis galingiau. Laikui bėgant sulaukdavome vis daugiau liudijimų, kaip Dievas veikia mokymus lankiusiųjų gyvenime, kai grįžę namo jie imdavo taikyti tai, ko buvo išmokę. Jų gyvenimui keičiantis, keitėsi ir mūsų.
Melody Mason
