II dalis
Praėjo daugiau nei penkeri metai nuo tada, kai pradėjome ARME (1) Biblijos stovyklų tarnystę, ir neseniai užbaigėme dvidešimtąjį Biblijos tyrinėjimų mokymo renginį.
Nuostabu tai, kad per pastaruosius kelerius metus matėme, kaip Dievas paliečia gyvenimą tūkstančių mokymus lankiusių žmonių iš JAV, Jungtinės Karalystės, Indonezijos, Afrikos, Europos, Azijos ir net Vidurio Rytų šalių, ir miestų, tokių kaip Dubajus ir t. t. Matėme ne tik tai, kaip žmonės atiduoda savo gyvenimą Kristui, bet ir kaip jaunimas, anksčiau nesidomėjęs dvasiniais dalykais, pamilsta Dievo Žodį ir maldos galią. Matėme, kaip atsinaujina santuokos, atsidūrusios ant skyrybų slenksčio, kaip naujai susivienija šeimos. Matėme, kaip atgimsta bendruomenių vadovai, kaip aukštyn kojom apsiverčia mokyklos, nes grįžę mokytis studentai dega aistra Biblijos tyrinėjimui ir maldai. Matėme, kaip sujudinami dvasiniai kalnai. Netgi buvome fizinių išgijimų liudininkai. Bet svarbiausia – matėme, kaip atsigaivina Dievo Bažnyčios likutis. Kodėl Dievas laimino taip apsčiai? Duosiu jums vieną nedidelę užuominą. Tai susiję su bendra, vieninga malda!
Kiekvieną mūsų stovyklos susitikimų rytą mes pradedame bendra bent jau pusvalandžio malda, ir užkulisiuose melstis susirenka ne keliolika žmonių. Dažnai šimtas ir daugiau norinčiųjų prisijungia prie kasdienės mūsų maldos. Taip pat maldos grupelė meldžiasi visą dieną, kol vyksta susitikimai. Čia susirinkę dalyviai meldžiasi už kalbėtojus, už vienas kitą, už tai, kad būtų išlieta kuo daugiau Šventosios Dvasios.
Taip pat per kiekvieną stovyklos susitikimą pradėjome rengti vieną visos nakties maldos susitikimą, kuriame dalyvauja didžioji dauguma mūsų dalyvių. Šio susitikimo metu meldžiame galingesnio Šventosios Dvasios išliejimo mūsų Bažnyčiai, skiriame laiko asmeniniams susirinkusiųjų poreikiams išspręsti. Jokūbo 5, 16 sakoma: „Tad išpažinkite vieni kitiems nuodėmes ir melskitės vieni už kitus, kad atgautumėte sveikatą. Daug gali karšta teisiojo malda.“
Daug žmonių prisipažino, jog ši visą naktį trunkanti malda yra viena paveikiausių visos stovyklos dalių, nes jos metu jie patiria dvasinį gijimą, meilę ir vienybę, kokios iki tol nebuvo patyrę tarp tikinčiųjų.
Supratome, kad Dievo veikimo neriboja priemonių, talentų ar patyrusių mokytojų stoka. Jam svarbiausia mūsų širdys. Ar mes atsidavę? Ar klusniai vadovaujamės Jo valia? Ar sekame Jo Žodžiu?
Pastorius Polas Ratsara, Pietų Afrikos ir Indijos vandenyno divizijos prezidentas, jau lankėsi keliuose ARME renginiuose ir asmeniškai mokė mūsų komandą. Neseniai jis pasakė man:
„Manau, šiais laikais mes per daug laiko skiriame ypatingų sėkmės formulių kūrimui, nors receptas parašytas Biblijoje ir Dievo pranašų liudijimuose. Mums nereikia išradinėti naujų metodų ar kurti naujų planų. Šventoji Dvasia jau atskleidė Dievo mums duotą planą ir metodą. Tiesiog turime jį vykdyti. Turime sugrįžti prie pagrindų. Kai tai padarysime, pamatysime Sekminių atsikartojimą!“
(1) Pavadinimas „ARME“ susideda iš dviejų žodžių „ARM-ME“ – apginkluok mane. Mūsų šūkis: „Žmonių apginklavimas bibliniam atgimimui.“
Melody Mason
