II dalis
Išsiugdykite įprotį eiti miegoti tinkamu laiku. Nekalbėsiu apie gero miego naudą sveikatai ar tą faktą, jog Elena Vait kartą yra pasakiusi, kad miegas iki vidurnakčio yra dvigubai naudingesnis už miegą po vidurnakčio.
Vis dėlto net jei suplanuosime iš anksto, kitą rytą mums bus labai sunku atsikelti ir leisti laiką su Dievu, nes paprasčiausiai būsime pernelyg pavargę, nes ilgai vakarojome. Yra ir pateisinamų priežasčių, kodėl nueiname vėlai miegoti (pavyzdžiui, sergančio vaiko priežiūra arba pastangos laiku atlikti kokias nors tarnystės užduotis), bet tai turėtų būti tik išimtis, o ne taisyklė.
Kai pasirenkame ilgai vakaroti dėl savų priežasčių, jau būname nusprendę palikti Dievą antroje vietoje kitą rytą. Jei norime, kad pasikeistų mūsų maldos gyvenimas, turėsime pakeisti šį įprotį. Turime sąmoningai pasakyti „ne“ kai kuriems dalykams vakare, kad ryte galėtume Viešpačiui ištarti „taip“.
Išsiugdykite įprotį anksti keltis. E. M. Boundsas rašo: „Žmonės, daug padarę dėl Dievo šiame pasaulyje, anksti ryte jau klūpėdavo ant kelių. Tie, kas veltui iššvaisto ankstyvo ryto valandas, jo galimybes ir gaivumą miegui arba kitiems užsiėmimams, o ne Dievo ieškojimui, nepasistūmės į priekį ir ieškodami Jo kitu dienos metu. Jei ryte Dievas nėra pirmas mūsų mintyse ir siekiuose, Jis bus paskutinėje vietoje ir likusią dienos dalį.“
Robertas Mčeinas (Robert M‘Cheyne), XIX a. pradžios Škotijos pastorius, labai stengėsi išsiugdyti įprotį anksti melstis. Tikriausiai daugelis pritars jo mintims:
„Turiu pasimelsti prieš su kuo nors susitikdamas. Dažnai, kai ilgai miegu arba anksti susitinku su kitais žmonėmis, tik vienuoliktą ar dvyliktą valandą pradedu savo slaptą maldą. Tai prastas įprotis. Ne biblinis. Kristus keldavosi dar prieš aušrą ir eidavo į nuošalią vietą. Dovydas sako: ‘Anksti tavęs ieškosiu’; ‘Auštant Tu girdi mano balsą.’ Šeimos malda praranda daug savo galios ir malonumo, ir aš negaliu padėti tiems, kurie ateina ieškoti mano pagalbos. Sąžinė jaučiasi kalta, siela nepamaitinta, žibintas nepataisytas. Taigi kai slaptoje maldoje siela jaučiasi nesuderinta, žinau, kad daug geriau pradėti su Dievu – pirmiausia pažvelgti Jam į veidą, pakelti savo sielą artyn Jo, o tik po to artintis prie kitų.“
Žinoma, kai kurie, skaitantys šią knygą, galbūt dirba naktimis ar turi kitokius miegojimo įpročius. Kad ir kada prasideda jūsų diena, pasistenkite įprasti keltis šiek tiek anksčiau, kad tą šventą, niekieno netrukdomą laiką galėtumėte paskirti bendravimui su Dievu, prieš pradėdami savo kasdienes (ar naktines) pareigas. O jei manote, kad neįstengsite atsikelti anksčiau, tiesiog paprašykite Dievą, kad jus pakeltų anksčiau. Jis tai padarys, jeigu Jam leisite.
Džonas Banjenas (John Bunyan), knygos „Piligrimo kelionės“ autorius, kartą pasakė: „Tas, kas ryte bėga nuo Dievo, kažin ar ras Jį dienos metu.“ Saugokimės, kad tai netaptų mūsų liudijimu!
Melody Mason
