I dalis
O jei žmonės jums sakys: „Kreipkitės į vėles ir būrėjus, kurie šnabžda ir dūsauja! Argi neturėtų tauta atsiklausti savo dievų, tartis su mirusiaisiais dėl gyvųjų mokymo ir liudijimo?“ – be abejo, taip kalbantieji neregės aušros! (Izaijo 8, 20; kt. vert.: Jei jums sako: „Klauskite mirusiųjų dvasių iššaukėjus ir būrėjus, kurie jums murma ir šnibžda.“ Argi tauta neturėtų klausti savo Dievo? Argi reikia klausti mirusiųjų gyvųjų reikalais? Kreipkitės į Įstatymą ir apreiškimą. Jeigu jie taip nesako, nėra juose šviesos.)
Bibliniais laikais tvirtovės ar miesto (o kartais ir visos tautos) galybė buvo nusakoma pagal jų sienų tvirtumą. Kai kurios sienos buvo statomos nuo trijų iki šešių metrų pločio ir driekdavosi daugybę kilometrų. Klasikinis pavyzdys yra Didžioji kinų siena, pastatyta apie 7 a. pr. Kr., kurios plotis kai kuriose vietose ties pamatu siekė beveik devynis metrus. Ši tūkstančių kilometrų ilgio siena daugybę metų tarnavo kaip Kinijos apsauga ir įtvirtinimai.
Kai kelią užtverdavo tvirtos sienos, priešininkams būdavo praktiškai neįmanoma užimti miesto ar užkariauti tautos. Todėl, norėdami laimėti, kariuomenės vadai turėdavo panaudoti sumanią mūšio taktiką. Viena iš tokių taktikų buvo pasiųsti žvalgus ieškoti spragų ar silpnų vietų sienoje. Žvalgai taip pat ieškodavo ne taip akylai saugomų vartų.
Šiandien puldamas krikščionis, velnias veikia labai panašiai. Jis nenori gaišti laiko, mėgindamas išgriauti stiprią sieną, kai gali įsėlinti vidun per nedidelį įtrūkimą. Taigi jis nuolat ieško spragos. Nuolat tikrina plytas aplink mūsų dvasinę tvirtovę, tikėdamasis rasti silpną vietą ar vieną atsilaisvinusį akmenį, kurį ištraukęs, galėtų įsmukti vidun. Jis nuolat tikrina, ar mes netyčia nepalikome neužrakintų galinių vartų, ar nepametėme rakto.
Velniui nerūpi, kaip vadinasi spraga sienoje ar kokio ji dydžio. Ji gali vadintis „nekantrumas“, „aistra“, „tuštybė“ ar „nenoras atleisti“. Ji netgi gali vadintis „netikėjimas“ arba „tiesos iškraipymas“. Jei tik ras spragą, jis įsiskverbs vidun ir padarys kokią tik nori žalą mūsų gyvenimo dvasinėje tvirtovėje. Deja, bet jam pernelyg gerai sekasi krikščionių valdose.
Melody Mason
