I dalis
Ši santrauka, sudaryta mano draugės Leslės Ludi, palygina mūsų Išgelbėtojo charakterį su mūsų naikintojo šėtono charakteriu. Suprasdami šiuos skirtumus, mes galėsime greičiau ir tiksliau atpažinti savo dvasinių sienų silpnąsias vietas ar spragas, kurios labai dažnai yra tik melas, iškraipantis tikrąjį Dievo charakterį.
Šviesa prieš tamsą. 1 Petro 2, 9 parašyta, kad Dievas pašaukė mus iš „tamsybių į savo nuostabią šviesą“. Prisiminkime šviesos savybes: aiški, ne miglota, ryški, maloni ir viltinga. Šviesos priešingybė yra tamsa. Šėtonas yra tamsos kunigaikštis, vadinasi, jis yra visų baimę keliančių, neaiškių, blankių ir atgrasių dalykų kunigaikštis. Viskas, kas yra neaišku, kelia baimę ir kilę iš tamsos, nėra iš Dievo.
Gyvenimas prieš mirtį. Jono 10, 10 parašyta: „Vagis ateina tik vogti, žudyti, naikinti. Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, kad apsčiai jo turėtų.“ Čia matome, kad Kristus atėjo duoti apsčiai gyvenimo, ne mirties. Apstaus gyvenimo savybės yra džiaugsmas, sveikata, pilnatvė, jėga, tyrumas, dvasinė sėkmė ir palaimų padauginimas. Mirties savybės yra ligos, aklumas, kurtumas, nebylystė, luošumas, sutrikimai, silpnumas, dvasinių ir fizinių jėgų sunykimas, palaimų ir išteklių sunykimas. Viskas, kas sukelia šias mirties savybes mūsų kasdieniuose išgyvenime, nėra iš Dievo.
Pranašystės dvasia mums sako: „Ligos, kančios ir mirtis yra priešiškos jėgos darbas. Šėtonas yra naikintojas. Dievas – Atkūrėjas.“ Turėdami tai omenyje, užuot priėmę kiekvieną fizinį ir dvasinį negalavimą, kurie naikina gyvybingumą visados kaip Dievo valią, turime reikalauti pažado, užrašyto Luko 10, 19, kur Dievas sako mums: „Štai Aš suteikiau jums galią mindžioti gyvates bei skorpionus ir visokią priešo galybę, kad niekas jums nepakenktų.“
Reikalauti tokių pažadų, atrodo, šiek tiek radikalu, ir mes dažnai vengiame to, kas mums atrodo pernelyg drąsu ir įžūlu. Mes juk žinome, kad „prašyk, ko tik nori“ evangelija nėra teisinga. Bet jei mes kaip krikščionys nuoširdžiai trokštame atsisakyti visko, kas neteisu, ir sekti Viešpačiu, radikaliai atsisakę savęs, – kaip septyniasdešimt pasiuntinių, kuriuos išsiuntė Kristus, – mes galime prašyti Dievą įvykdyti šį pažadą mūsų gyvenime šiandien.
Žinoma, turime neužmiršti, kad Dievas paprastai nesikiša į priežasties ir pasekmės dėsnį. Kai darome pragaištingus pasirinkimus, Jis dažnai leidžia atsirasti naikinančioms pasekmėms. Jei gyvename nesveikai, neturėtume stebėtis, kai susergame. Jei gyvename amoraliai, neturėtume stebėtis, kai susilaukiame liūdnų savo darbų vaisių. Vis dėlto Dievas yra gailestingumo Dievas, ir Jis gali mus atgaivinti.
Be to, ne visos kančios ir ligos kyla dėl blogų mūsų pasirinkimų. Kai kurios iš jų yra tiesiog mūsų priešo – naikintojo – darbas, mėginant užkirsti kelią Dievo darbo užbaigimui mūsų gyvenime.
Biblija nuolat mums kartoja, jog Viešpats mus gydo – ir fiziškai, ir dvasiškai. Aišku, mes nežinome, kada Jis nuspręs mus išgydyti fiziškai. Galbūt akimirksniu, gal vėliau, o gal tik per prisikėlimą. Todėl turime pasitikėti Jo aukščiausiąja valia. Vis dėlto mes be jokios abejonės žinome, jog Jis nori išgydyti mus dvasiškai šiandien, čia ir dabar. Jis nori, kad mes turėtume gyvenimą – kad apsčiai jo turėtume!
Melody Mason
