II dalis
Šviesos Tėvas prieš melo tėvą. Jokūbo 1, 17 parašyta, kad Dievas yra šviesybių Tėvas, „kuriame nėra jokių atmainų ir jokių sambrėškų“. Šventajame Rašte šviesybių Dievas yra apibūdinamas kaip gerų ir tobulų dovanų Davėjas, gailestingas, kantrus, švelnus, greitas atleisti, suteikiantis apsaugą, galintis ir norintis mus išgelbėti, švelnus Išgelbėtojas iš visų mūsų tykančių pinklių. O priešas yra melo tėvas, gyvybės ir vilties naikintojas, smerkiantis, kuždantis apie mūsų ydas, bjaurus sielos kritikas, keliantis abejones Dievo gebėjimais, dvasios persekiotojas, kūniškų malonumų gynėjas, nuolat siekiantis sumenkinti tėvišką Dievo prigimtį. Viskas, kas verčia mus prarasti viltį ar mažina mūsų pasitikėjimą Dievu, yra ne iš mūsų Viešpaties.
Ar kada nors pagalvojote: „Pažvelk, kiek nuodėmių aš nuolat darau! Kaip Dievas gali mane išgelbėti? Turėčiau paprasčiausiai pasiduoti ir liautis stengęsis!“ Jei jus kada nors aplankė tokios mintys, žinokite, kad jos ne iš Dievo. Šios mintys yra iš priešo, o jis yra apgavikas!
Pranašystės dvasia drąsina mus: „Neklausyk priešo pasiūlymo likti toli nuo Kristaus, kol nepadarysi geriausio sau, tol, kol nepasidarysi pakankamai geras, kad galėtum ateiti pas Dievą. Jei lauksi tokio laiko, tu niekuomet neateisi… Kai šėtonas rodo į jūsų purvinus drabužius, kartokite Jėzaus pažadą: ‘Ateinančio pas Mane Aš neatstumsiu.’ (Jono 6, 37) Pasakykite priešui, kad Jėzaus Kristaus kraujas apvalo nuo visų nuodėmių.’
Romiečiams 5, 8 mums sakoma: „O Dievas mums parodė savo meilę tuo, kad Kristus numirė už mus, kai tebebuvome nusidėjėliai.“ Taip, nors mes dar buvome nusidėjėliai, Kristus sumokėjo už mus išpirką.
Gera žinia ta, kad Jis nepalieka mūsų ten, kur rado. Pasak Polo Vošerio (Paul Washer), „tai seniai egzistuojanti Evangelijos tiesa, kad didžiausias įrodymas, jog buvome nuteisinti, yra tai, kad dabar esame pašventinami. Mes esame tikri, kad Dievas išgelbėjo mus nuo nuodėmės prakeiksmo, nes dabar Jis gelbėja mus nuo jos galios“. Vienas mano mėgstamiausių pažadų užrašytas 2 Korintiečiams 5, 17: „Taigi kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys. Kas buvo sena, praėjo, štai atsirado nauja.“
Ateity, kai išgirsite tą balsą, kuždantį apie abejones ar neviltį, prisiminkite, jog tai kalba ne Dievas, bet mūsų naikintojas. Dievas visada kalba apie viltį, o ne beviltiškumą. Mums pasakyta:
„Jėzus nori, kad mes ateitume pas Jį tokie, kokie esame: nuodėmingi, bejėgiai, pavaldūs Jam. Mes galime ateiti pas Jį su visomis savo silpnybėmis, savo įnoriais, savo nuodėmėmis ir pulti prie Jo kojų atgailaudami. Jam garbė apglėbti mus savo meilės rankomis ir sutvarstyti mūsų žaizdas, apvalyti mus nuo visa, kas netyra.“
Melody Mason
