I dalis
Savo mūrdaužių jėgą jis atgręš į tavo sienas, tavo bokštus sutrupins savo kirviais. Jo žirgų bus tokia daugybė, kad jų sukeltos dulkės apdengs tave. Nuo raitelių, ratų ir vežimų ūžesio drebės tavo sienos, kai jis žengs pro tavo vartus, kaip daro žengiantys į pralaužtą miestą. (Ezechielio 26, 9–10)
Dabar, kai aiškiai atskyrėme Dievo meilės ir vilties charakterį nuo apgaviko charakterio, meluojančio ir atimančio viltį, skirkime laiko aptarimui įvairių būdų, kuriais šėtonas dažnai puola ir mėgina nugalėti mus dvasiškai.
Šie būdai yra patys įvairiausi (pavyzdžiui, ligos), bet dažnai mūsų dvasinės tvirtovės sienose yra mažesnių spragų simptomų (blogi gyvenimo būdo įpročiai): dvasinis pralaimėjimas ir drąsos netekimas, dvasinės abejonės ir protinis sumišimas, dvasinis išsekimas, jausmas, kad esame įveikti gyvenimo ir tarnystės, prislėgtumas ir neviltis, nusivylimo ar pykčio būsena, tikra arba netikra kaltė, nerimas, jaudulys, nuolatinė įtampa.
Be viso to, šėtonas taip pat puola mus per santykių su kitais, sveikatos, finansinius, tarnystės sunkumus ir taip toliau.
Tai, kad mes jaučiame puolimą šiose srityse, ne visada reiškia, kad turime spragą. Tai tiesiog gali reikšti, jog einame teisingu keliu, ir jis daro viską, kad sukliudytų mums veiksmingai tarnauti Viešpačiui. Turime prisiminti, jog „mes grumiamės ne su krauju ir kūnu, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šių tamsybių pasaulio valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis dangaus aukštumose.“ (Efeziečiams 6, 12)
Vis dėlto, jei mus kamuoja nusivylimas, abejonės ar kitokia nesveika mąstysena (kaip minėta čia ir ankstesniame skyriuje) arba jei pradedame jausti apmaudą Dievui, užuot per išmėginimus tapę su Juo dar artimesni, mes tikriausiai kenčiame dėl kokios nors mūsų gyvenime atsivėrusios spragos.
Dauguma krikščionių nesuvokia, kad yra daug gilesnė jų patiriamų sunkumų priežastis. Jie neatpažįsta, kad pro galines duris įsmukęs šėtonas sukaustė juos apgavystės grandinėmis. Laimei, Kristus atėjo tam, kad išlaisvintų pavergtuosius, ištiesintų kreivus mūsų kelius ir sutraukytų mus surakinusias grandines (plg. Izaijo 58, 6; Izaijo 45, 2).
Supratę, jog šėtonas mėgina susilpninti mūsų dvasinę tvirtovę, kad galėtų mus nugalėti, turime nuolankiai prašyti Viešpatį ištirti mūsų širdis (Psalmė 139, 23–24). Norėdami sėkmingai užtaisyti spragas savo dvasinėse sienose, turime tiksliai žinoti, kur tos spragos yra ir kokias prieigas į mūsų gyvenimą turi šėtonas. Čia pateikiamas, nors ir ne pilnas, sąrašas įprastų dvasinių spragų, nuo kurių galėtumėte pradėti melsdamiesi. Dievui mums priminus kai kuriuos dalykus, būtų gerai susidaryti savo asmeninį spragų sąrašą. Keliuose kituose skyriuose kalbėsime apie tai, ką daryti su šiuo sąrašu.
Melody Mason
