II dalis
Neišpažintos nuodėmės. Tai apima viską, ką padarėme negera Dievui, Jo Įstatymui ar kitiems ir neatitaisėme.
Stabai. Šiuo atveju kalbu ne apie iškaltus stabus. Turiu omenyje viską, kas stoja skersai kelio tarp Dievo ir mūsų, ar ką nors, svarbesnį už Dievą mūsų gyvenime. Jei turime tokį stabą, jis dažnai eikvos mūsų dėmesį ir mintis, kuriuos galėtume skirti kitoms geroms veikloms, šeimos poreikiams ar tarnystės užduotims. Stabai gali būti nederami santykiai, veiklos, gyvenimo būdas, hobiai, brangūs drabužiai, žaislai ar įvairūs prietaisai, maistas, netinkamai naudojami talentai, medžiaginis turtas ar padėtis visuomenėje – tai galime būti net mes patys! Savęs garbinimas yra pati baisiausia nuodėmė, nes mes pasodiname save į sostą aukščiau už Dievą. Būtent taip šėtonas bandė pasielgti pačioje pradžioje, ir būtent todėl šiandien mes visi gyvename nuodėmingame pasaulyje.
Žalingi įpročiai. Šios spragos gali būti tokios pat, kaip mūsų stabai arba visai kitokios. Žalingas įprotis gali būti materialus dalykas ar maistas, vaizdo žaidimai, romanų skaitymas, pornografija, nevaldomos mintys, fantazijos, ir t. t. Arba tai gali būti iš pažiūros nekaltas užsiėmimas, pavyzdžiui, naršymas po internetą, valandų valandos leidžiamos socialiniuose tinkluose arba noras perskaityti visas žinių naujienas, atsiradusias kompiuterio ekrane. Tai gali būti mūsų laisvalaikis, pavyzdžiui, filmų, sporto varžybų ar kitų mėgstamų televizijos laidų žiūrėjimas. Žalingas įprotis gali būti netgi troškimas būti mėgstamu, kai ką nors darome, kad susilauktume aplodismentų, užuot siekę Dievo pagarbos. Žalingi įpročiai gali būti ir tai, kam mes skiriame per daug dėmesio savo gyvenime, pavyzdžiui, noras tapti pačiu geriausiu darbuotoju, uždirbti daug pinigų arba toks didelis noras išlaikyti puikią fizinę būklę, kad kiekvieną laisvą akimirką praleidžiame sporto klube.
Mes dažnai pateisiname žalingus įpročius, nes, atrodo, kad jie patenkina mūsų taip suvokiamus poreikius. Todėl leidžiame jiems išstumti laiką, kurį galėtume praleisti su Dievu ir mylimais žmonėmis. Kartais mes net negalime įsivaizduoti, kaip galėtume atsisakyti tokių įpročių, bet jei norime, kad Dievas išliktų Karaliumi mūsų gyvenime, Jis turi tapti mūsų gyvenimo Viešpats! Jis turi tapti mūsų įpročiu. Niekas kitas negali stovėti tarp mūsų ir Jo!
Melody Mason
