III dalis
Siekime gyventi klusniai. Dabar turime sekti Šventosios Dvasios paraginimais. Turime ir toliau gręžtis nuo mūsų nuodėmingo mąstymo bei elgesio įpročių ir mokytis gyventi paklūstant Dievo Žodžiui. Kai vadovausimės Šventosios Dvasios paraginimais, Ji parodys, kaip imtis ypatingų veiksmų. Kiekvienam iš mūsų šis darbas gali atrodyti skirtingas ir mūšis vis kitoks, nes Ji viena žino mūsų silpnybes ir didžiausius poreikius. O rezultatas bus toks pat – vis artimesnis vaikščiojimas su Dievu. „Jei žmogaus širdis yra Dievo Dvasios atnaujinta, tą būtinai parodys jo gyvenimas. Nors mes nieko negalime padaryti, kad pakeistume savo širdį ar pasiektume savo gyvenimo sutarimą su Dievu, nors negalime pasitikėti savimi ar savo gerais darbais, bet mūsų gyvenimas atskleis, ar Dievo malonė gyvena mumyse. Pajusime būdo, įpročių, veiklos pokyčius. Kontrastas tarp to, kuo buvome ir kuo esame, bus akivaizdus.“
Kiekvienam iš mūsų klusnumas gali atrodyti skirtingai. Man nuolankus gyvenimas reiškia pasirinkimą gyventi be televizoriaus ir ribų nustatymą internetinėje bei socialinės žiniasklaidos veikloje. Užuot leidusi jiems valdyti mane ir ryti mano laiką bei dėmesį, dabar leidžiu Dievui juos valdyti. Kai kam tai gali atrodyti kaip kraštutinybė, bet geriau pagalvojus, kiek viso to, ką pamatome didžiajame ekrane ar mirgant interneto antraštėse, traukia mus arčiau Dievo? Labai mažai! Dauguma tų dalykų tiesiogiai pažeidžia Šventojo Rašto principus (paskaitykite Filipiečiams 4, 8, jei turite klausimų). Ten viskas sukasi apie paviršutiniškus malonumus, pasaulietiškumą, paskalas, nusikaltimus, geismą, svetimavimą ir nepagarbiai atsiliepiama apie Dievą. Galbūt mes asmeniškai nesutinkame su tokiu elgesiu, bet iš tiesų atleidžiame tai, įsileisdami tokius dalykus į namus per televiziją, internetą ir daugybę filmų, kuriuos žiūrime. Biblija ne veltui sako mums nekreipti žvilgsnio į nieką, kas žema (Psalmė 101, 3). Nuolat žiūrėdami į tai, mes silpniname savo dvasinių įtvirtinimų sienas, o neilgai trukus ir patys galime įsitraukti į tokią veiklą.
Iš pradžių klusnumas gali atrodyti sunkus, net neįmanomas. Vis dėlto, kai kasdien atsiduosime Dievui ir vaišinsimės gausiu gerumu, kurį Jis laukia išlieti mums, mes net nepasiilgsime paviršutiniškų pramogų, veiklų ar nuodėmių, kuriomis anksčiau mėgavomės. Jo dovanos yra daug geresnės! Galiu tai patvirtinti tūkstantį kartų!
Svarbu nuolat budėti ir neleisti šėtonui panaudoti mūsų klusnumo prieš mus pačius. Dažnai, kai mūsų gyvenime prasideda tam tikros reformos, kyla ir pasididžiavimas savimi. Turime prisiminti, jog esame išgelbėti „ne dėl mūsų atliktų teisumo darbų, bet iš Jo gailestingumo“ (Titui 3, 5). Todėl turime nuolat prašyti Dievą ištirti mūsų širdis (Jeremijo 17, 10), kad vidun neįsėlintų joks teisuoliškumas ar kitoks dvasinis kompromisas.
Elena Vait rašo: „Kai visos neteisybės ištaisytos, galime tikėti, kad Dievas atsakys į mūsų prašymus. Savais nuopelnais niekada nelaimėsime Dievo palankumo; mus išgelbės tik Jėzaus vertingumas, Jo kraujas nuplaus mus; tačiau mes turime atlikti darbą, kad patenkintume Jo palankumo sąlygas.“
Taigi, kad ir ko Dievas prašytų, ar išmesti knygas, žurnalus, muziką, DVD ar ką kita, kas nešlovina Jo, gal išvalyti savo elektroninio pašto bylas, kompiuterio kietąjį diską, sandėliuką arba atsilyginti už skriaudą, padarytą savo tarnystės broliui, – padarykite tai šiandien ir nedelskite! Ir ne tik išmeskite blogus dalykus. Atkakliai ir nuolat mokykitės bloga pakeisti geru.
Melody Mason