V dalis
Prieš kelias savaites skridau namo iš Kanados, kur buvau pakviesta kalbėti. Kadangi kirsti Kanados – Jungtinių Valstijų sieną nėra sunku, visai nesusimąsčiusi susidėjau priešpiečius į lagaminą kelionei namo. Su riešutais, sūriais sausainiais į krepšį pateko ir keli apelsinai bei obuoliai.
Tikėdamasi greitai pereiti pasienio kontrolę, pildžiau įvažiavimo į Jungtines Valstijas anketą, kai staiga pamačiau klausimą:
„Ar vežatės kokių nors vaisių ir daržovių?“ Galėjau pameluoti, bet to neleido sąžinė, tad pažymėjau langelį „Taip“, tikėdamasi, kad dėl to nepavėluosiu į lėktuvą. Kai priėjau prie pareigūno patikros poste, jis susiraukė. „O ne! Negalime leisti jums įsivežti vaisių į Jungtines Valstijas. Turėsite eiti pasikalbėti su pareigūnais šiame šoniniame kambarėlyje.“
Man teko laukti keturiasdešimt penkias minutes pareigūnų, aš vos nepavėlavau į lėktuvą – ir viskas dėl kelių nekenksmingų vaisių!
Kai vėliau apie tai galvojau, dvasinės įžvalgos atrodė stulbinamos. Tai atrodė taip menka ir nesvarbu, kaip ir kai kurios nuodėmės, kurias esu linkusi daryti. Bet jos, jei neatsikratysime, gali neleisti mums įžengti į dangų! Dievo akyse nė viena nuodėmė nelaikoma maža. Pranašystės dvasia skelbia: „Net vienas blogas charakterio bruožas, net vienas širdyje puoselėjamas nuodėmingas noras galų gale paverčia niekais visą Evangelijos jėgą.“
Tai gali būti nekantri pastaba, pašaipus žvilgsnis, netyčia išsprūdę žodžiai, prieštaravimas sąžinės balsui net ir smulkmenose ar kas kita, rodos, nelabai svarbaus. Bet jei įsileisime vieną „charakterio spragą“, paskui ją būtinai atseks ir kitos, kiekvieną jų šėtonas parodys Kristui. „Kiekvienas dalykas, kuriuo mes neatitinkame dieviškojo mato, yra atviros durys, per kurias velnias gali įeiti, gundyti ir pražudyti mus. O ir kiekviena mūsų nesėkmė ar pralaimėjimas suteikia jam progą priekaištauti Kristui.“
Priešas nuolat tikrins mūsų sienas, ieškodamas klibančių plytų ir atramos kojai. Viso to galime tikėtis, kol gyvensime valdose, kurios, kaip šėtonas skelbia, priklauso jam. Bet mums pažadėta:
„Mūsų silpniausios vietos gali būti taip saugomos budrumu ir malda, kad jos gali tapti mūsų stipriausiomis vietomis, ir, susidūrę su gundymu, galėsime jį nugalėti.“
Nėra nieko maloniau, kaip žinoti, kad mes nugalėjome, tiesiogiai susidūrę su tamsos priešu. Pergalė įmanoma Kristuje! Tiesiog laikykitės įsitvėrę Jo, kol pasieksite pergalę. Jei laikomės Dievo Žodžio, mums negali nepasisekti. Kad ir kokios kliūtys iškyla prieš mus, kad ir kokie milžiniški kalnai ar, rodos, nereikšmingos smulkmenos, atsiliepkime į Dievo kvietimą atstatyti dvasines sienas ir sustiprėti Jame. Kaip pasakyta Filipiečiams 1, 6: „Tas, kuris jumyse pradėjo šį gerą darbą, jį ir užbaigs iki Kristaus Jėzaus dienos.“
Taigi laikykimės Jo, išdrįsdami stovėti šioje kartoje, kurioje daugelis nupuola. Drįskime stovėti apsiginklavę visais Dievo ginklais ir stovėdami išdrįskime prašyti daugiau!
Melody Mason