III dalis
Lerojus Frumas (LeRoy Froom) knygoje „Globėjo atėjimas“ rašo: „Daugelis ieško fizinių jausmų – džiugaus jaudulio ir stebuklingų dvasinių sukrėtimų, – kurių nepatyrę, nusivilia.“ Kitais žodžiais tariant, savo pažiūras, Dievo Artumo įrodymą ir tikėjimą žmonės grindžia jausmais, o ne biblinių tiesų faktais. Štai kodėl šėtonui taip gerai sekasi šių dienų krikščionybėje. Jis išaugino visą kartą krikščionių, kurie tikėjimo kelyje pasikliauna tik savo jausmais ir pojūčiais, bet ne akivaizdžiais Dievo Žodžio įrodymais. Vis dėlto Pranašystės dvasia mums sako: „Geros emocijos nėra įrodymas, kad esate Dievo vaikas, kaip ir trikdantys, nerimastingi, gluminantys jausmai nėra įrodymas, kad nesate Dievo vaikas.“
Frumas tęsia: „Faktas, tikėjimas, jausmas – tokia yra Dievo tvarka.“ Pirmiausia yra faktas, mes pasirenkame tikėti, o kai tikėjimas bręsta, remiantis Dievo Žodžiu, tada galiausiai atsiranda ir jausmai. „Tai subręsta kaip tylaus tikėjimo vaisius!“
Jei laukiate, kol pajusite, kad galite visiškai pasitikėti Dievu, tikriausiai niekada Juo nepasitikėsite. Jei laukiate, kol pajusite, kad norite melstis, galbūt niekada nesimelsite. Dievas davė mums protą ir savo Žodį. Turime naudoti juos kartu!
Tik pagalvokite, kaip Abraomo jausmai turėjo prieštarauti jo tikėjimui, kai jis su sūnumi kopė į kalną, į tą vietą, kurioje Dievas paprašė paaukoti Izaoką. Taip, jis vykdė Dievo valią. Tik pagalvokit, kaip turėjo jaustis Jonas Krikštytojas, uždarytas kalėjime, kai Jėzus laisvėje darė stebuklus. Ir vis dėlto Jėzus pasakė, kad tarp gimusių iš moters nėra buvę didesnio pranašo! Tik įsivaizduokite, kaip turėjo jaustis izraelitai, užspeisti prie Raudonosios jūros, kai prie jų milžinišku greičiu artėjo galingiausia žemėje kariuomenė! Tačiau Dievas tuo metu ruošė vieną didžiausių stebuklų.
Melody Mason
