IV dalis
Apie neatsakytas maldas Elena Vait parašė šiuos įžvalgius žodžius:
„Kai negauname dalykų, kurių prašome, tuo metu, kai prašome, vis tiek turime tikėti, kad Viešpats mus girdi ir kad atsakys į mūsų maldas. Mes esame tokie klystantys ir trumparegiai, kad kartais prašome dalykų, kurie netaptų mums palaima. Mūsų dangiškasis Tėvas su meile atsako į mūsų maldas, duodamas mums tai, kas mums yra geriausia, – tai, ko mes patys trokštume, jei su dangiškai nušviestu regėjimu matytume viską taip, kaip iš tikrųjų yra. Kai mūsų maldos lieka neatsakytos, turime įsikabinti į pažadą; nes tikrai ateis atsakymas, ir mes gausime palaiminimą, kurio mums labiausiai reikia. Bet tvirtinti, kad į maldą visada bus atsakyta būtent taip, kaip mes trokštame, būtų per daug įžūlu. Dievas yra pernelyg išmintingas, kad padarytų klaidą, ir pernelyg geras, kad neduotų gerų dalykų tiems, kurie vaikšto tiesiais keliais. Tad nebijokite pasitikėti Juo, net jei ir ne iš karto gaunate atsakymą į savo maldas.“
Pasitikėjimas Dievu, kai nematome, ką Jis daro, yra šiek tiek panašus į skridimą lėktuvu. Esu daug skraidžiusi į kitas šalis ir man patinka ekrane stebėti, kurioje vietoje esame. Stebėdama ekraną, aš jaučiuosi rami. Žinoma, ne visi lėktuvai turi tokius televizoriaus ekranus. Taigi, kai nežinau, kur esame, turiu tikėti, kad lėktuvas vis tiek skraidina mane ten, kur ir reikia, todėl renkuosi jame ir likti. Panašiai turime išmokti pasitikėti Dievu. Nors Jis kartais neparodo, kur esame ar kur Jis mus veda, turime Juo pasitikėti ir visų svarbiausia – turime likti tame lėktuve kartu su Juo. Jei ne, prašomės nelaimės!
Melody Mason
