Biblija mums sako: „Nadabas ir Abihuvas mirė, atnašaudami nešventą ugnį Viešpaties akivaizdoje.“ (Skaičių 26, 61) Tai, kas įvyko vėliau, gali atrodyti kiek per žiauru, jei nežinome visos istorijos.
Nadabas ir Abihuvas buvo Aarono sūnūs ir užėmė aukščiausią vietą Izraelyje šalia Mozės ir Aarono. Jie tarnavo Viešpačiui, buvo Viešpaties šventykloje, nusilenkdami priešais Viešpaties aukurą. Be to, jie buvo ypatingai pagerbti Viešpaties, nes jiems buvo leista kartu su septyniasdešimčia vyresniųjų regėti Viešpaties šlovę ant kalno.
Tai kodėl jų nuodėmė buvo tokia sunki? Matot, Dievas norėjo išmokyti savo žmones artintis prie Jo sosto su šventa pagarba ir baime. Garbinant Viešpatį šventyklos apeigose, tarp šventų ir paprastų dalykų buvo ryškus skirtumas. Nadabas ir Abihuvas nepaisė šio skirtumo ir, būdami apgirtę nuo vyno, jie nusprendė daryti, kaip jiems patinka. Užuot deginę smilkalus šventa ugnimi, kurią pats Dievas buvo uždegęs, jie nusižengė Jo įsakymui, naudodami nešventintą ugnį, kurią patys įkūrė. Dievas paskelbė prakeiksmą tiems, kurie nematė skirtumo tarp paprastų ir šventų dalykų. Jis reikalauja tikslaus klusnumo. Ši nedidelė, bet reikšminga nuodėmė negalėjo būti ignoruojama, antraip visas Izraelis būtų tapęs nerūpestingas ir praradęs suvokimą apie Dievo ir Jo įstatymų šventumą.
Šis liudijimas yra rimtas įspėjimas mums šiandien! Biblija sako: „O jūs esate išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, įsigytoji liaudis.“ (1 Petro 2, 9) Taigi daug didesnė atsakomybė gula ant krikščionių pečių nei ant paprasto netikinčiojo. Žaidimo su paprasta, žmogaus įžiebta ugnimi nuodėmė yra tokia pat mirtina kaip ir lenkimasis kitiems aukurams. Mes negalime taip elgtis ir tikėtis Dievo palaimos. Tačiau kadangi Dievas šiais laikais iš karto nesunaikina neklusniųjų, kaip buvo Izraelio dienomis, daugelis tapo nerūpestingi ir prarado supratimą apie pavojų, kylantį painiojant paprastus dalykus su šventais. Daug krikščionių įprato naudoti žmogaus rankų įžiebtą ugnį. Pakalbėkime apie kai kurias svetimas ugnis, įneštas į šių dienų Dievo Bažnyčią.
Melody Mason
