II dalis
Visų svarbiausia atkurti tiesą – ne mano ir ne jūsų, bet Dievo tiesą! Tai ypač svarbu, nes adventizmas buvo įkurtas tikint, jog Dievas kviečia mus pereiti į „šventų švenčiausios vietos“ patirtį, mums ruošiantis greitam Kristaus atėjimui. Taigi, užuot menkinę Jo Žodžio tiesas ir mėginę prisitaikyti prie postmodernizmo krikščionybės, drąsiai skelbkime Biblijos tiesas. Dalykimės Trijų angelų žinia iš Apreiškimo 14 skyriaus, kurią Dievas pasiuntė šiems paskutiniams laikams.
Augant mūsų pamatinių biblinių tiesų suvokimui, galime pasijusti priblokšti dėl to, ką Dievas prašo mus daryti. Todėl mums gali kilti pagunda atsisakyti visiško klusnumo ir atsidavimo, bet tai pavojinga. Kreipdamasi į tarnautojus, Elena Vait rašė, kad
„daugeliui kilęs didžiulis pavojus nepasiekti tobulo šventumo Viešpaties baimėje“. Jiems iškilo pavojus, nes, nors jie ir skelbia Dievo Žodžio tiesą, bet jeigu neleis šiai tiesai persmelkti jų pačių širdžių, galiausiai jie patys taps atmestaisiais. Amžinasis gyvenimas praeis pro šalį. Žinoma, tai ne tik tarnautojų, bet ir visų Dievo vaikų bėda.
„Šiandien didelė dalis tų, kurie sudaro mūsų Bažnyčią, yra mirę savo nusikaltimais ir nuodėmėmis. Jie tik ateina ir išeina, panašiai kaip durys, besisukiojančios ant vyrių. Jie daug metų patenkinti savimi klausėsi pačių didingiausių, sielą žadinančių tiesų, bet netaikė jų praktiškai. Todėl jie tampa vis mažiau jautrūs tiesos svarbai… Nors išoriškai išpažįsta Kristų, jie atsisako maldingumo jėgos. Jei jie ir toliau liks tokios būklės, Dievas juos atmes. Jie netinkami būti Jo šeimos nariais.“
Mano mielas drauge, biblinė tiesa nėra sąlyginė! Ji nesusijusi su mūsų jausmais ar nuomonėmis. Tai, ką Dievas sako, yra tiesa! Ar būtumėte Evangelijos tarnautojas, ar namie vaikus auginanti mama, nesumenkinkime to, ką mums Dievas davė per savo Žodį. Nežaiskime su svetima, nešventa ugnimi ir nesielkime nerūpestingai su tuo, ką mums davė Dievas. Prisiminkime, jog gyvename paskutinės, simbolinės Permaldavimo dienos metu, ir ruoškimės pasitikti mūsų Viešpatį. Kai mes sieksime Jo visiškai atsidavusia širdimi, pasiruošę sekti Juo iki pat galo, Jis dar labiau atsiskleis mums per savo Žodį ir kvies mus į vis gilesnius santykius su Juo. Galiausiai tai bus apie mus pasakyta: „Čia pasirodo ištvermė šventųjų, kurie laikosi Dievo įsakymų ir Jėzaus tikėjimo!“ (Apreiškimo 14, 12)
Tad ženkime tolyn, susiėmę su Juo rankomis, maldaudami Jo šventos ugnies. Šios ugnies mums šiandien labai reikia, ir Jis nori, kad mes jos prašytume! Jis nori, kad mes išdrįstume prašyti daugiau!
Melody Mason
