I dalis
Žinoma, viskas, kas yra nauja, nėra blogai. Pastorius Dvaitas Nelsonas sakė pamokslą 3ABN (JAV) stovykloje apie Izaijo 43, 19, kur sakoma: „Štai Aš kuriu naują dalyką!“ Mums reikia naujumo. Turime pabusti iš dvasinio snaudulio. Turime būti atnaujinti galybės iš aukštybių. Vis dėlto, yra ir pavojingas naujas dalykas, klaidinantis tūkstančius, gal net milijonus daugelyje šiuolaikinių Bažnyčių.
Šėtonas mato artėjantį atgimimą ir, norėdamas sutrukdyti Dievo darbui, sukūrė naują, jaudinančią apgaulę. Pranašystės dvasia sako: „Suklaidintus Bažnyčios atstovus jis [šėtonas] pasistengs įtikinti, kad jie gavo ypatingą Dievo palaiminimą, ir prasideda didysis religinis atgimimas. Daugybė žmonių džiūgaus dėl nuostabaus Dievo darbo jų labui, o iš tikrųjų visa tai bus kitos dvasios darbas. Prisidengęs religijos kauke, šėtonas stengsis išplėsti savo įtaką visam krikščioniškam pasauliui.“
Tai dar neatrodo labai blogai, bet skaitykime toliau:
„Emocinis sujaudinimas ir tiesos sumaišymas su melu padeda suklaidinti žmones. Tačiau niekas teneapsigauna. Dievo Žodžio šviesa nesunku nustatyti šių judėjimų prigimtį. Jeigu žmonės nepaiso Biblijos liudijimo, nusisuka nuo jos aiškių ir sielas tiriančių tiesų, reikalaujančių iš žmonių pasiaukojimo ir pasaulio išsižadėjimo, galima neabejotinai pasakyti, kad jie negauna Dievo palaiminimo. Ir, remiantis paties Kristaus taisykle: Jūs pažinsite juos iš vaisių (Mato 7, 16), pasidaro aišku, kad šie judėjimai nėra Dievo Dvasios darbas.“
Atgimimo pamaldose, kuriose lankiausi (minėjau tai praėjusiame skyriuje), kongregacija tikrai buvo gyvybinga, tokio gyvumo reikia ir mums! Pamokslininkas kalbėjo su aistra ir užsidegimu, mums taip pat reikia daugiau tokios aistros! Savo kalboje jis tikrai pasakė šiek tiek tiesos. Tačiau jis nė karto neatsivertė Biblijos, o tiesos žodžiuose buvo įpinta vos pastebimas paklydimas – svetima, nešventa ugnis. Nors tvirtino, kad mums reikia šventėti, jis nepapasakojo, koks yra biblinis šventumas, neragino atgailauti ir nusigręžti nuo nuodėmingo gyvenimo. Neminėjo nei Kristaus kryžiaus, nei to, kaip svarbu turėti tvirtą biblinių pamatinių tiesų pagrindą. Jis skelbė, kad šventumas yra išgyvenimas, kurį gauname, prisiartinę prie aukuro. Jis pabrėžė jausmus, pojūčius, atsipalaidavimą, kalbėjimą dangaus kalba (kalbomis) ir antgamtinę patirtį, prisilietus prie stebukladario Dievo.
Melody Mason
