II dalis
Vienas krikščionių istorikas rašo:
„Istorija liudija apie daugiau nei šimto milijonų žmonių kankinystę dėl jų tikėjimo išpažinimo, prieštaraujančio Romos bažnyčios mokymams. Per kryžiaus žygį, popiežiaus Inocento III paskelbtą 1208 metais, žuvo milijonas valdiečių ir albigiečių (šveicarų ir prancūzų protestantai). Nuo Jėzuitų ordino įkūrimo 1540 iki 1580 metų žuvo devyni šimtai tūkstančių žmonių. Per trisdešimt metų inkvizicija pražudė šimtą penkiasdešimt tūkstančių žmonių. Per trisdešimt aštuonerius metus nuo Karolio V edikto prieš protestantus penkiasdešimt tūkstančių žmonių buvo pakarti, nukirsdinti ar sudeginti gyvi dėl erezijos. Dar aštuoniolika tūkstančių žuvo per pusšeštų metų, valdant Albos hercogui.“
Vienas didžiausių dvasinio ugdymo judėjimo pavojų kyla todėl, kad dauguma jų dvasinių mokymų turi tvirtas jėzuitų panteistinio dvasingumo šaknis. (Panteizmas yra plačiai paplitęs požiūris, kuris remiasi tikėjimu, kad Dievas yra visuose dalykuose. Kitaip tariant, nėra aiškaus, asmeninio Dievo, bet Jis yra visur: akmenyse, buožgalviuose, medžiuose ir net žmonėse – net ir tuose, kurie koneveikia Jo vardą.) Todėl dvasinio ugdymo judėjimo šalininkai dažnai stengiasi sumenkinti ar apskritai nekreipti dėmesio į akivaizdų panteizmą ir misticizmą. Vis dėlto neteisingas pamatas, kuriuo remiasi šis paplitęs judėjimas, išlieka. Tokia filosofija yra apgaulinga ir sunkiai apčiuopiama. Apgaulinga, nes tikima, jog Jėzų galima rasti visuose žmonėse ir visuose Jo kūriniuose. Toks tikėjimas ne tik ne biblinis, jis menkina Šventosios Dvasios darbą mūsų gyvenime. Užuot kreipus mintis į Kristų kaip mūsų Tarpininką dangiškoje šventykloje (kur, kaip moko Biblija, Jis yra – o ne mumyse), ir užuot skatinus melstis Kristui per Šventąją Dvasią (kuri gyvena mumyse, jei tik paklūstame Dievui – žr. Apaštalų darbų 5, 32), žmonės apgaudinėjami ir verčiami galvoti, kad gali ateiti pas Kristų kada tik nori ir tiesiogiai su Juo bendrauti, pasitelkiant „proto nuraminimo“ metodus, tokius kaip meditacija, susikoncentravimo malda, maldos labirintai, valdomas įsivaizdavimas, ir t. t.
Melody Mason