Mūsų kvietimas tikrai biblinei maldai

Dvasiniai skaitiniai 2025-07-30

Baigdami šį skyrių, prisiminkime, kad tikros biblinės maldos tikslas nėra pasiekiamas išvalius protą nuo minčių ar žvelgiant į „dieviškumą mumyse“. Tikslą pasiekiame užpildydami mintis Dievo Žodžiu ir Jo darbais. Visame Rašte sakoma, kad malda turi būti aktyvi, minčių kupina veikla. Tai tikras bendravimas su Dievu per Šventąją Dvasią, sudarytas iš tam tikrų minčių ir žodžių. Biblijoje nerasite nė vieno pavyzdžio maldos, kartojant „šventą žodį“ ar mantrą. Kristus konkrečiai mus įspėjo, sakydamas:

„Melsdamiesi nedaugiažodžiaukite kaip pagonys.“ (Mato 6, 7) Svarbu pažymėti, kad bibliniais laikais žmonės patys nepasirinkdavo laiko, kada su jais kalbės Dievas. Laiką visada paskirdavo Dievas, ir žmonės dažnai apstulbdavo ir išsigąsdavo, išgirdę Jo balsą. Markas Finlis rašo: „Naujojo Testamento tikintieji neapvertė pasaulio aukštyn kojom su Evangelija, kurioje Rytų filosofija susilietų su krikščioniška doktrina. Ir mes neturėtume to daryti. Naujojo Testamento tikintieji nesistengė susijungti su dieviška esybe savyje. Jie žvelgė į savo nukryžiuotą, prisikėlusį ir sugrįžtantį Viešpatį, ir jų gyvenimas keitėsi.“

Biblijos apmąstymai ir maldos yra mūsų didėjančio artumo su Kristumi pagrindas. Elena Vait savo raštuose pavartojo terminus „melstis“ ir „malda“ penkis šimtus šešiasdešimt devynis kartus. Ji taip pat penkis šimtus aštuoniasdešimt kartų paminėjo žodį „apmąstymai“. Vartodama šiuos žodžius, ji kalbėjo apie Dievo Žodžio, Jo darbo ir Jo apvaizdos apmąstymus. Ji ragino mus „kasdien skirti po valandą Kristaus gyvenimo apmąstymui“, leisti „vaizduotei aprėpti kiekvieną sceną, ypač paskutiniąsias“. Kai aiškiau įsivaizduosime, kas įvyko ant Golgotos kalno, pradėsime labiau pasitikėti Dievu ir gausime daugiau Jo Dvasios. Tai ypatingai svarbu, nes mums pasakyta:

„Jeigu norime būti išgelbėti, turime išmokti atgailos ir nusižeminimo pamoką kryžiaus papėdėje.“

Aptarėme skirtingas svetimos, nešventos ugnies formas, kad išvengtume netikrų atgimimo judėjimų, šiandien apėmusių krikščionybę. Yra dar vienas pavojus: užgesinti tikrą Šventosios Dvasios ugnį tikrojo atgimimo metu. Kituose keliuose skyriuose kalbėsime apie šį pavojų ir kaip jo išvengti. Taigi skaitykite ir drįskite prašyti daugiau – ne šiltų pojūčių ar mistinių išgyvenimų, bet tvirtesnio pamato, paremto nesikeičiančiu Dievo Žodžiu!

Melody Mason