I dalis
Tikras atgimimas visada apima ir tikrą reformą. Suklastotas atgimimas gali būti jaudinantis, žmonės gali jausti malonius, nors ir neaiškius jausmus, bet jame nebus tikro širdies ištyrimo, tikros reformos ir gręžimosi nuo nuodėmės. Čia žmonės priimami su savo nuodėmėmis, jiems atleidžiama ir leidžiama toliau gyventi nuodėmingą gyvenimą.
Tikras Dievo darbas ne tik šiomis dienomis painiojamas su apgavyste. Taip nutikdavo ir bibliniais laikais. Prisiminkite štai ką:
Ona. Nors ji ir liūdėjo iš visos širdies ir prisiekė Dievui, prašydama sūnaus, kunigas Elis apkaltino šią nuolankią moterį girtumu (1 Samuelio 1, 13–15). Galima pamanyti, kad iš visų žmonių jis labiausiai turėjo atpažinti tikrai atgailaujantį ir dvasinį atgimimą patiriantį žmogų. Bet neatpažino! Tačiau Dievas atpažino, ir kitais metais atgailaujančios Onos maldos buvo išklausytos, ir ji pagimdė sūnų vardu Samuelis, kuris tapo Izraelio pranašu.
Kristaus mokiniai. Po Sekminių apaštalai buvo taip apimti Šventosios Dvasios, kad galėjo dalytis Evangelija kitomis kalbomis – ir žmonės juos suprato. To dar niekad nebuvo nutikę anksčiau, tad žmonės taip stebėjosi, jog kai kurie ėmė iš jų šaipytis, sakydami, kad mokiniai prisigėrė jauno vyno. „Saugokitės! – šaukė jie. – Čia gal ir vyksta didingi dalykai, bet tai ne tikras atgimimas – tai klastotė!“ Bet ar tikrai tai buvo netikra? Ne! Petras ėmė galingai skelbti Evangeliją, ir tą dieną apie tris tūkstančius žmonių tapo tikinčiaisiais ir nusigręžė nuo nuodėmingo gyvenimo. (Galite daugiau apie tai paskaityti Apaštalų darbų 2 skyriuje.)
Kristus. Labiausiai stebėtiną pavyzdį randame paties Kristaus gyvenime. Kai Jis išvarė demoną ir pagydė aklą ir nebylį žmogų, fariziejai ėmė iš karto šaukti: „Tai ne Dievo darbas! Šis žmogus išvaro demonus demonų valdovo Belzebulo galia!“ (žr. Mato 12, 22–24) Jie matė darbus, atgimimą ir reformą šio žmogaus gyvenime, bet, užuot šlovinę Viešpatį, jie apkaltino Kristų atliekant šėtono darbą. Kaip toli jie buvo nuo tiesos! Izraelio dvasiniai vadovai neatpažino Jėzaus, nesuprato, kas Jis iš tiesų buvo, kam atėjęs į žemę. Nors jie ir žinojo pranašystes, Biblijos pamatines tiesas ir griežtai laikėsi įsakymų (bent jau tada, kai jiems tai būdavo naudinga), jų širdys buvo užvertos Šventosios Dvasios jėgai. Tai kaip jie galėjo atpažinti Dvasios darbą? Jie buvo akli, kaip ir daugybė žmonių šiais laikais.
Melody Mason