Raúl Esperante · Geomokslų tyrimų institutas (Geoscience Research Institute)
Ar dinozaurus sukūrė Dievas, ar jie atsirado dėl nuodėmės?
Įprastinis evoliucinis modelis susiduria su daugybe sunkumų, aiškindamas, kaip dinozaurai atsirado ir kodėl išnyko. Ar įmanoma tyrinėti dinozaurus (ir kitas fosilijas) žvelgiant iš perspektyvos, kuri derėtų su bibliniu kūrimo pasakojimu? Ar dinozaurai yra milijonų metų evoliucijos rezultatas, ar juos sukūrė Dievas? Tikintiesiems šie klausimai svarbūs, nes Biblija sako, kad Dievas sukūrė gyvūnus ir matė, jog Jo kūrinija gera. Ar buvo „gerų“ dinozaurų? Kaip jie dera su tokiu kūrinijos vaizdu?
Pradžios knygoje rašoma, kad šeštąją kūrimo savaitės dieną Dievas tarė: „Tepagimdo žemė visų rūšių gyvūnų: galvijus, roplius ir visų rūšių laukinius gyvulius!“ (Pr 1, 24). Ar dinozaurai buvo sukurti tą dieną? „O visiems žemės žvėrims, visiems padangių paukščiams ir visiems ropliams žemėje – visa, kas turi gyvybės alsavimą, – duodu visus žaliuosius augalus maistui“ (Pr 1, 30). Ar plėšrūs mėsėdžiai dinozaurai tikrai galėjo turėti vietą šiame ką tik sukurtame, tobulame pasaulyje, kuriame gyvūnams buvo skirtas augalinis maistas?
Biblinis pasakojimas (Pr 3, 14–19) leidžia manyti, kad po Adomo ir Ievos nuopuolio ištikęs prakeikimas sukėlė biologinių pokyčių, kurie pakeitė daugelio gyvūnų mitybą ir lėmė dabartinius konkurencijos, plėšrūnystės ir parazitizmo santykius. Nors Biblija šių pokyčių išsamiai neaprašo, šiandien jie aiškinami kaip genetiniai pakitimai, nes iš mokslo žinome, kad tokioms didelėms permainoms reikėtų genetinių pokyčių. Šie pokyčiai prasidėjo iš karto, tačiau visu mastu greičiausiai pasireiškė tik per keletą kartų. Genetikos tyrimai parodė, kad nedideli reguliacinių genų aktyvumo pokyčiai gali sukelti didelių fiziologinių ir net anatominių pakitimų. Svarbu nepamiršti, kad organizmai, žuvę per tvaną ir išlikę kaip fosilijos, gyveno praėjus kuriam laikui po sukūrimo ir nuodėmės atėjimo į pasaulį, todėl jie neatspindi pirminės sukurtų organizmų fiziologijos.
Ar dinozaurai gyveno kartu su žmonėmis?
Daug rašyta ir diskutuota apie tam tikrus įrodymus, neva liudijančius, kad žmonės gyveno kartu su dinozaurais. Tarp jų – kadaise žmonių pėdsakais laikyti įspaudai šalia dinozaurų pėdsakų, taip pat priešistoriniai urvų piešiniai ir įvairūs dirbiniai, kuriuose vaizduojamos žmonių figūros su neįprastais gyvūnais, labai primenančiais šiandienines dinozaurų rekonstrukcijas. Tačiau kruopštūs moksliniai tyrimai parodė, kad dalis šių piešinių yra šiuolaikiniai, sukurti siekiant suklaidinti žmones. Kiti iš tiesų yra senoviniai, tačiau lieka neaišku, koks gyvūnas juose pavaizduotas. Todėl geriau nedaryti skubotų išvadų iš nepatvirtintų duomenų.
Pavyzdžiui, panagrinėkime tariamus žmonių pėdsakus, rastus šalia dinozaurų pėdsakų Paluksio upės vagoje Teksase. Prieš kelis dešimtmečius kai kas skelbė, kad tai galutinis evoliucijos teoriją paneigiantis įrodymas ir biblinio visuotinio tvano patvirtinimas. Tokių drąsių teiginių sudominti mokslininkai – tiek evoliucionistai, tiek kreacionistai – išsamiai ištyrė uolienose rastus įspaudus ir atliko laboratorinius bandymus. Jei pėdsakai būtų tikri, nuosėdos po įspaudu turėtų būti deformuotos dėl gyvūno svorio. Norint patikrinti, ar tokia deformacija yra, iš uolienos su pėdsakais buvo padaryti pjūviai ir jie ištirti, tačiau deformacijos nerasta. Mokslininkai kreacionistai padarė išvadą, kad tariami žmonių pėdsakai iš tikrųjų tėra erozijos suformuoti dariniai, tik primenantys pėdsakus. Kiti tyrimai įrodė, kad kai kuriuos piešinius ir atvaizdus suklastojo fanatiški žmonių ir dinozaurų sambūvio idėjos gynėjai. Fosilijų klastotės ir kitos apgavystės, darytos kreacionizmo naudai, smarkiai pakenkė sąžiningus mokslinius tyrimus atliekančių mokslininkų kreacionistų reputacijai.
Ar Biblijoje minimi dinozaurai?
Pradžios knygos 1 skyriaus kūrimo pasakojimas sako, kad penktąją dieną Dievas sukūrė vandens ir skraidančius gyvūnus, o šeštąją – visus kitus gyvūnus. Tarp sausumos gyvūnų minimi ropliai, tačiau dinozaurai konkrečiai neįvardyti. Tai neturėtų stebinti. Pirma, žodžio „dinozauras“ Mozės (Pradžios knygos autoriaus) laikais nebuvo, be to, nėra jokios ypatingos priežasties – išskyrus mūsų smalsumo patenkinimą – juos atskirai paminėti. Iš tiesų daugelis kitų sukurtų gyvūnų grupių pasakojime atskirai neminimos (vabalai, rykliai, jūrų žvaigždės ir kt.). Tai, kad dinozaurų Biblijoje nėra, neįrodo, jog Dievas jų nesukūrė. To neįrodo ir jų neįprasta kūno sandara. Turime prisiminti, kad ir šiandien gyvena daugybė gyvūnų, kurių kūno sandara tokia pat neįprasta kaip dinozaurų, tačiau mes į juos nekreipiame daug dėmesio, pavyzdžiui, meškeriotojai (angl. anglerfish). Kai kas mano, kad dinozaurai atsirado po Adomo ir Ievos nuodėmės kaip prakeikimo padarinys. Tačiau Biblija to nenurodo.
Dauguma kreacionistų mokslininkų mano, kad dinozaurai išnyko per Pradžios knygoje aprašytą tvaną arba netrukus po jo. Tai pagrįsta prielaida, turint omenyje bendrą katastrofos mastą ir didžiules sąnašų sankaupas. Mintis, kad dinozaurai išnyko per pasaulinę katastrofą, kurią tapatiname su bibliniu tvanu, yra hipotezė, verta rimto dėmesio, ir moksliniai tyrimai gali suteikti apie ją daugiau duomenų, nes Biblija šiuo klausimu tyli. Šios hipotezės teisingumą turi patvirtinti geologiniai ir paleontologiniai duomenys, tačiau turime saugotis, kad neverstume Biblijos sakyti to, kas joje neparašyta.
Biblijoje minimos dvi keistos būtybės – Begemotas (Job 40, 15–18) ir Leviatanas (Job 40, 25 – 41, 26), kurias kai kas laiko galimais potvaninių dinozaurų pavyzdžiais. Tačiau dauguma tyrinėtojų su tokiu aiškinimu nesutinka ir šias būtybes tapatina atitinkamai su hipopotamu ir krokodilu. Jei jie teisūs, šios būtybės su dinozaurais neturi nieko bendra. Šiaip ar taip, abiejų pavadinimų reikšmės pernelyg neaiškios ir nesuteikia pakankamo pagrindo teigti, kad Biblijoje minimi dinozaurai.
Išvada
Šventajame Rašte dinozaurai – bent jau tokie, kokius juos šiandien pažįstame, – neminimi nei iki tvano, nei po jo. Tačiau tai, kad jie Biblijoje neminimi, nereiškia, kad jų niekada nebuvo. Tai tik vienas iš daugelio klausimų, kuriais Biblija tyli, todėl jie tampa įdomiomis temomis tyrinėjimams ir diskusijoms.
Dinozaurų egzistavimo įrodymai akivaizdūs: turime kaulų, dantų, kiaušinių, pėdsakų ir net odos įspaudų, tačiau tam tikru Žemės istorijos momentu jie išnyko. Jų išnykimas galėjo įvykti prieš tvaną, per jį arba po jo. Kaip ir kitų fosilijų atveju, dinozaurų kilmę ir išnykimą gaubia paslaptis. Norint ją įminti, reikia kruopščių ir atsakingų tyrimų, kuriuos atlikti vertėtų skatinti šia sritimi besidominčius ir tam gebėjimų turinčius krikščionis. Dinozaurai tikintiesiems neturėtų kelti problemų ar būti laikomi grėsme tikėjimui Biblijos mokymu.
Raúl Esperante, „Dinosaurs and the Bible“, Geoscience Research Institute