2016 m. liepos mėnesį pastorius Markas Finlis (Mark Finley) kartu su savo žmona Ernestine apsilankė Baltijos Unijoje. Rygoje pora praleido dvi dienas ir susitiko su Baltijos Unijos konferencijų administratoriais ir pastoriais. Baigiantis trumpam vizitui, Markas Finlis susitiko su Rygos adventistų bendruomenių nariais.
Pastorius Markas Finlis tarnavo It Is Written (1991–2004) televizijoje bei dirbo viceprezidentu SDA bažnyčios Generalinėje konferencijoje. Išėjęs į pensiją pastorius, kartu su šeima, gyvena Floridos valstijoje (JAV).
Vizito tikslas buvo susitikti su Baltijos Unijoje tarnaujančiais vadovais ir aptarti ateities planus evangelizacijos srityje.
Suradęs nedidelę atokvėpio minutę, pastorius Markas Finlis sutiko atsakyti į keletą klausimų apie evangelizaciją ir naujų bendruomenių kūrimą.
Pastoriau Markai, kuo šiuo metu užsiimate?
Na, 2010-aisiais, kartu su žmona, nusprendėme išeiti į pensiją. Tačiau vietoje to, kad įsikurtume kokiame nors adventistų centre, kaip tai daro daugelis pastorių, mes nusprendėme apsigyventi ten, kur 30 mylių spinduliu nėra nė vieno adventisto. Iki artimiausios bažnyčios mums reikėdavo važiuoti apie 30 minučių.
Pirmaisiais metais aš savo bažnyčioje nepamokslavau ir nemokiau. Norėjau paprasčiausiai susipažinti su bendruomenės nariais. Laikui bėgant mūsų bendruomenė išaugo nuo 30-ies iki 100 žmonių, kurie lankėsi kiekvieną šeštadienį. Kaip tik tuo metu pradėjau kalbėti su pastoriumi ir konferencijos vadovais apie planus įkurti naują bendruomenę ten, kur su žmona gyvename.
Gavus konferencijos pritarimą ir paskyrus naują pastorių naujai kuriamai bažnyčiai, vietinės bažnyčios lankomumas išaugo nuo 100 iki 190.
Ko ši patirtis jus išmokė?
Reikia pradėti tuomet, kai esi stiprus. Niekada nereikia pradėti kurti bendruomenės, kai esi silpnas. Kai kurie iš mūsų narių (apie 20) neketino niekur keltis. Jie norėjo likti ten, kur rinkosi bažnyčia, ir nesikelti į naują vietą. Aš jiems kalbėjau: „Aš noriu, kad VISI nariai keltųsi į naują vietą ir kartu įkurtų naują bažnyčią. Tada, po kiek laiko, mes galime paprašyti 20-ies stiprių bendruomenės narių, kad jie sugrįžtų į ankstesnę bažnyčios vietą ir ten įkurtų naują bendruomenę.“
Noriu pasakyti, kad mano bendruomenė jau kurį laiką išgyveno sunkų metą, todėl aš nemaniau, kad būtų išmintinga pradėti naują bendruomenę su keletu narių.
Jei turite nedaug narių, tada geriausia pradėti nuo namų bažnyčios kūrimo.
Jei nuspręstumėte kurti bendruomenę Rygoje, nuo ko pradėtumėte?
Jei nuspręsčiau kurti bendruomenę Rygoje, tai paprašyčiau, kad visi bendruomenės nariai šeštadieniais rinktųsi vienoje vietoje. Tada išsirinkčiau 20–30 narių ir su jais pradėčiau susitikinėti sabatos popietėmis. Po kurio laiko mes kartu pradėtume liudyti. Ir visiškai nesvarbu, kokį metodą pasirinktume. Galima rengti seminarus apie sveikatą, šeimą ar ką nors kita, kas būtų tinkama toje vietovėje.
Tik tada, šeštadienio popiečių susirinkimams sustiprėjus, pradėčiau naujos bendruomenės susitikimus.
O jei turėtumėte tik keletą narių, kurie norėtų kurti bendruomenę?
Jei mano situacija būtų tokia, pradėčiau susitikinėti namuose. Pirmiausia, skirčiau laiko susitikimams su lyderių komanda, kalbėtume apie bažnyčios misiją, mūsų tikslus ir tarnavimo būdus. Norėčiau su savo komanda pirmiausia pasikalbėti apie tarnavimo filosofiją.
Panašiai pradėjome bažnyčią ir Floridos valstijoje. Buvome tik dešimt ir susitikinėjome namuose. Laikui bėgant namai pasidarė per ankšti, todėl pradėjome susitikinėti netoliese buvusioje adventistų ligoninėje. Dabar kiekvieną šeštadienį ateina apie 240 žmonių.
Taigi, pradėjus tarnavimą namuose, reikėtų ieškoti didesnių patalpų, kai lankytojų skaičius išauga iki 20.
Sakydamas „silpna pradžia“, turiu omenyje, kai nauja bažnyčia yra pradedama kurti be jokios vizijos, strategijos, be patyrusių žmonių ir be lyderių. Pradėti naują bažnyčią jau ir taip sunkus tarnavimas. Todėl geriausia, jei pirmas žingsnis yra patikimas ir užtikrintas.
Ką patartumėte norintiems skelbti evangeliją ir kurti naujas bendruomenes?
Pirmiausia, skaičiai nėra Dievo palaimos išraiška. Jam sėkmė prilygsta ištikimybei. Kuriantys bažnyčias turi suprasti, kad Dievas laimina tuos, kurie yra ištikimi vykdant Jėzaus misiją.
Antra, skirtingose pasaulio vietose bažnyčios auga skirtingu greičiu. Nederėtų istorijų ir patirties iš Afrikos ar pietų Amerikos bandyti perkelti į Europą. Reikėtų įžvelgti principus, o ne metodus, ir juos bandyti taikyti. Kiekybinis augimas bus vis kitoks skirtingose šalyse. Todėl nereikėtų siekti vien tik skaičių.
Na, ir trečia, bet kur galima pasiekti žmones. Skaičiai gali būti skirtingi. Laiko tarpas, per kurį bendruomenė yra įkuriama, gali skirtis. Tačiau žmones vis tiek galima pasiekti evangelijos žinia.
Kokiomis savybėmis turi pasižymėti norintys kurti naujas bendruomenes?
Stiprus tikėjimas. Bažnyčios kūrėjas turi būti tikras, kad yra kviečiamas Dievo šiai tarnystei ir kad Dievas paruošė žmonių širdis toje vietovėje, kurioje ruošiamasi tarnauti.
Vizija. Bažnyčios kūrėjas turi turėti viziją. Kas tai? Tai svajojimas to, apie ką svajoja Dievas. Vizija – tai supratimas, kas Dievui brangiausia. Vizija – tai troškimas matyti Dievą, veikiantį galingai. Vizija leidžia pamatyti toliau nei kliūtys ir problemos.
Drąsa. Kuriant naują bendruomenę, teks susidurti su daugybe problemų.
Kantrybė. Jos reikės, kad išlauktume ir pamatytume įsikuriant Dievo karalystę.
Marką Finlį kalbino Baltijos konferencijų unijos Evangelizacijos ir Jaunimo skyrių vadovas Mindaugas Pikūnas.
