Morisas L.Vendenas
Visi, kuriuos Man duoda Tėvas, ateis pas Mane, ir ateinančio pas Mane Aš neatstumsiu (Jn 6, 37).
Mes dažnai girdime tvirtinant, kad atsivertimas – absoliutus, galutinis ir akimirksniu įvykstantis gyvenimo pokytis ir kad atsivertę mes daugiau neturime problemų, nebebūname silpni ir nedarome klaidų. Tačiau, kai susiduriame su problemomis, manome, kad dar iš tiesų neatsivertėme. Bet atminkite: atsivertimas – antgamtinis Šventosios Dvasios veiksmas, nukreiptas į žmogaus širdį, pakeičiantis mūsų požiūrį į Dievą. Anksčiau jūs veikėte prieš Jį, o dabar, atsivertę, stojate Jo pusėn. Atsivertimas atskleidžia naują žmogaus sugebėjimą pažinti ir mylėti Dievą. Tai lemiamas momentas, arba naujo gyvenimo pradžia, bet tokio atsivertimo mums reikia kiekvieną dieną, o ne vieną vienintelį kartą.
Kai Marija Magdalena pirmą kartą išgirdo Jėzaus žodžius, ji negalėjo Juo patikėti. Religiniai vadovai prielankiai žiūrėjo tik į padorius, besistengiančius viešai parodyti savo pamaldumą šventyklos lankytojus, bet ne į nusidėjėlius, puolusias moteris ar vagis! Marija buvo sukrėsta. Sugelta širdimi, prasibrovusi per minią, ji tiesiog gatvėje išliejo Jam savo širdį ir pasidalijo su Juo savo našta. Jėzus ją priėmė. Jis karštai pasimeldė už ją, prašydamas, kad į jos gyvenimą įžengtų Jo Tėvas. Ir Marija atsivertė tą pačią akimirką. Ji buvo išlaisvinta nuo kaltės ir nuodėmės naštos. Marijos atsivertimas, kaip tai dažnai atsitinka, įvyko jos didžiausio nusižeminimo momentu, kai ji pasijuto taip beviltiškai įklimpusi į nuodėmes, kad save visiškai galėjo patikėti Dievui.
Mes norėtume tuo ir baigti Marijos istoriją, bet atsitiko dar šis tas. Marija vėl nupuolė, ir tai, matyt, atsitiko netrukus po to, kai Jėzus iškeliavo iš miesto. Jėzus išėjo, o Marija pasiliko kur buvusi, ją supo ta pati minia, turgaus aikštėje žiūrėdami į ją šnabždėjosi tie patys žmonės. Kai Jėzaus jau nebuvo mieste, jai buvo labai sunku išlaikyti tą ramybę, kurią ji buvo gavusi klausydamasi Jo žodžių ir būdama su Juo. Bet jos požiūris į Dievą vis tik jau buvo kitoks negu prieš susitinkant su Jėzumi, ji dar sugebėjo pažinti Dievą. Kitą kartą, kai Jėzus vėl atėjo į miestą, ji vėl papasakojo Jam apie savo kančias, o Jis ir vėl meldėsi už ją ir ją priėmė. Biblijoje pasakojama apie tai, kad Jis išvarė iš jos septynis demonus. Jis visada ją priimdavo, nes Jis priima kiekvieną, kuris pas Jį ateina. Dėl tokios Jėzaus meilės vėl suvirpėjo Marijos širdis.
