Morisas L.Vendenas
Jis ateis ir parodys pasauliui, kaip šis klysta dėl nuodėmės, dėl teisumo, dėl teismo. Dėl nuodėmės, kad netiki Manimi (Jn 16, 8–9).
Dievo meilės pažinimas, kuri išreikšta Išgelbėjimo plane, paskatins žengti trečiąjį žingsnį kelyje pas Kristų, žingsnį, kurį galima pavadinti įsitikinimu nuodėme. Žmogus, kuris laikosi Įstatymo, nustato, kad nuodėmė yra Įstatymo laužymas, ir jis teisus. Toks apibrėžimas yra biblinis apibrėžimas, tai įkūnytas teisingumas. Bet Biblijoje galima rasti ir kitų nuodėmės apibrėžimų, padarytų atsižvelgiant į realų gyvenimą. Jie savo esme yra gilesni negu mūsų anksčiau minėtasis. Vienas iš geriausių nuodėmės apibūdinimų užrašytas Laiške romiečiams: Kas daroma ne pagal įsitikinimą, yra nuodėmė (14,23). Kitais žodžiais tariant, visa, ką aš darau, yra nuodėmė, jei tai prieštarauja tikėjimui Kristumi.
Nuodėmė apibūdinama dvejopai. Nuodėmė – tai gyvenimas be Kristaus. Nuodėmės – tai Įstatymo pažeidimai. Gyvenimas toli nuo Kristaus (nuodėmė) yra negerų poelgių (nuodėmių) priežastis. Čia labai įdomu pasekti tekstą iš 1-ojo Jono laiško: „Kiekvienas, kuris daro nuodėmę [tai yra, kaip jau minėjome, gyvena nutolęs nuo Jėzaus], laužo Įstatymą“ (1 Jn 3, 4).
Kada nusidėjo leva? Ar tada, kai valgė vaisių? Ne, ji nusidėjo jau anksčiau, kai nepatikėjo Dievu ir nuo Jo nutolo. Vaisiaus valgymas buvo tik natūrali to nutolimo pasekmė. Jei aš esu susirūpinęs savo blogu elgesiu, tai mano tikroji problema yra ta, kad gyvenu nutolęs nuo Kristaus. Arba yra taip, arba aš nepakankamai gerai pažįstu Jėzų, kad skinčiau pergales ir augčiau, ir Jėzus pats vadovauja mano dvasiniam augimui.
Todėl kalbėdami apie įsitikinimą nuodėme, mes faktiškai kalbame apie suvokimą, jog visi mes, nepaisant mūsų darbų, esame nusidėjėliai. Nesvarbu, ar mes esame geri, ar ne. Mes gimėme nuodėmingi, nuodėmė glūdi jau pačioje mūsų žmogiškoje prigimtyje. Kiekviena neteisybė yra nuodėmė. Nėra teisaus, nėra nė vieno (1 Jn 5, 17; Rom 3,10). Todėl niekas nėra teisus. Mes visi neteisūs, ir kiekviena neteisybė yra nuodėmė. Nemanykite, kad mes atsakome už savo gimimą šiame nuodėmės pasaulyje. Jėzus irgi tai žino. Vienintelis dalykas, už kurį mes atsakome, yra mūsų elgesys, atitinkantis Jo Išgelbėjimo planą.
Jėzaus akivaizdoje mes staiga įsitikiname, kad esame nusidėjėliai. O tokie esame ne todėl, kad padarėme ką nors bloga, o dėl to, kad tokia yra mūsų prigimtis. Tuo įsitikinę mes suvokiame, kad mums reikia Dievo.
