Trokštu pažinti Jį, Jo prisikėlimo galybę ir bendravimą Jo kentėjimuose, noriu panašiai kaip Jis numirti (Fil 3, 10).
Kai kurie iš mūsų nustebę pripažįsta, kad amžinojo gyvenimo garantija yra bendravimas su Kristumi. Todėl klausimas: „Ar jūs Jį pažįstate?“ yra be galo svarbus. Svarbiausia ne tai, ar mes žinome, kad Jis yra, svarbiausia – ar mes Jį pažistame.
Laiško romiečiams 5-ame skyriuje kalbama apie teisumo dovaną. Jei šiandien mes tą dovaną priimame, bet vėliau nepasiliekame su Kristumi, koks tada yra tos dovanos likimas? „Kiekvienas žmogus teisus tik tada, kai jis tiki Dievą ir palaiko su Juo gyvąjį ryšį“ (Liudijimai tarnautojams, 367 p.). Jei šiandien Dievas mūsų nuodėmes įmeta į jūros gelmes, o iki ateinant Kristui mes nuo Jo nusigręšime, ar Dievas sugrąžins į jūrą įmestas mūsų nuodėmes? Ar Jis atsiims mums duotą teisumą? O ką jūs manote apie žodžius, esančius knygoje „Kristaus Kalno pamokslas“: „Gavę skolon Dievo malonę savo gyvenime mes galime tapti tokie tobuli, koks tobulas yra Dievas savajame“ (77 p.). Vadinasi, mes skoliname iš Jo teisumą? Ar vis dėlto jis yra dovana? Ar mes jį išsimainome? Kas jis iš tikro yra? Ar teisumas pastovus reiškinys, ar ne?
Aš noriu duoti vieną pavyzdį. Tarkime, aš turiu prabangų automobilį. Bet esu vienišas, o taip norėčiau tuo automobiliu ką nors pavėžinti ir suteikti džiaugsmo. Kad sužinočiau, ar mergina domisi manimi, ar tik mano automobiliu, aš turiu būti labai gudrus. Bet pagaliau vieną kartą aš įsitikinu, kad vienai merginai patikau ir aš, ir mano automobilis. Ji sutinka už manęs tekėti, ir mes susituokiame. Kai mes susituokiame, ir aš, ir mano automobilis ima priklausyti ir jai. Mano automobilis jai priklauso todėl, kad priklausau ir aš. Bet jei kada nors ji sumanys su manimi išsiskirti ir daugiau nebendrauti, tai automobilis jau nebebus jos nuosavybė.
Teisumas neatskiriamas nuo Jėzaus Kristaus. Nėra teisumo be Kristaus.
Morisas L.Vendenas
